Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., BĮ Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0005/09/01320 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog skunde išdėstyti argumentai ir teisės normos nesudaro pagrindo panaikinti antstolės patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, jog antstolės atliktas veiksmas yra teisėtas ir negali būti panaikintas. Pažymėjo, jog skolininkui gavus pinigines lėšas, iš kurių negalima išieškoti, jis privalo pateikti įrodymus antstolės kontorai, tokiu atveju piniginės lėšos bus grąžintos skolininkui. Nurodo, jog skolininkas nepateikė duomenų, įrodančių, kad gauna piniginių lėšų sumas, iš kurių negalimas išieškojimas.

Suinteresuotas asmuo BĮ Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/09/01320, pradėta vykdyti pagal 2009-04-14 Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-49-361/2009 (v.b.l. 2). Antstolė procesiniai dokumentai skolininkui įteikti viešo paskelbimo būdu spaudoje (v.b.l. 11, 13). 2009-06-30, 2011-08-01 patvarkymais antstolė areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas kredito įstaigose (v.b.l. 16-18, 32-33). Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė nustatė, jog skolininkas nekilnojamojo turto neturi (v.b.l. 20,30,34,44,53,62 ir kt.), skolininko vardu buvo registruota transporto priemonė (v.b.l. 21,31,45), kuri 2009-12-07 turto arešto aktu areštuota (v.b.l. 22-23). 2014-04-04 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis nustatyta, jog skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (v.b.l. 46), 2014-04-07 patvarkymu antstolė patvarkė išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų CPK nustatyta tvarka (v.b.l. 48). LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis skolininkas nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 dirbo pataisos namuose (v.b.l. 48, 61,64 76,81). 2016-03-30 antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v.b.l. 78). 2016-09-05 patvarkymu skolininkas įpareigotas pateikti antstolei duomenis apie skolininkui pervedamas trečiųjų asmenų pinigines lėšas, informaciją apie skolininko mokamas paslaugas, kurias suteikia pataisos namai, duomenis apie priskaičiuotą darbo užmokestį (v.b.l. 86). (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio duomenimis, skolininkas neturi laisvai disponuojamų piniginių lėšų (v.b.l. 88), 2016 m. birželio – lapkričio mėn. skolininkas pajamų, susijusių su darbo santykiais negavo (v.b.l. 104). Informacijos apie skolininko gaunamas iš trečiųjų asmenų pajamas skolininkas nepateikė, taip pat nepateikė kitų duomenų apie patiriamas išlaidas (v.b.l. 99-100).

Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti patvarkymą dalyje, kuria apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir asmeninio naudojimo daiktų, grąžinti lėšas, jei tokios buvo nurašytos.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka antstoliui vykdyti perduotas vykdomasis raštas (Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, numato, jog tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą sprendimo nevykdo, antstolis pradeda sprendimą vykdyti priverstinai (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokias priverstinio vykdymo priemones taikyti, be to vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Priverstinių vykdymo priemonių sąrašas pateikiamas Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalyje, vienos kurių – išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir piniginių lėšų, esančių pas kitus asmenis. Civilinio proceso kodekso 688 straipsnis numato, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ar kitą turtą, esantį pas kitus asmenis, o taip pat į pinigines sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI), patvirtintos 2005-10-27 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352, 4 punktas numato, jog priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, todėl antstolė pagrįstai ir teisėtai, laikydamasi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Pareiškėjas prašo panaikinti patvarkymą dalyje, kuria apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir asmeninio naudojimo daiktų, tačiau byloje nėra duomenų, jog tokia skolininko teisė yra ribojama (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. SVI 93 punkte pateikiamas išplėstinis turto, iš kurio negalima išieškoti, sąrašas. SVI 93.6 punktas taip pat draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Civilinio proceso kodekso 739 straipsnis numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos. Tačiau nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolė išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančius buities, ūkio ar kito asmeninio pobūdžio daiktus, kurie būtini skolininko pragyvenimui, ar išieško iš pinigų sumų, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas. Tokiu būdu konstatuoti, jog antstolė apribojo skolininko teisę įsigyti tam tikrų produktų, nėra pagrindo. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog antstolė išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas, teigdamas, jog antstolė apribojo jo teisę įsigyti prekių laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), turi šiuos teiginius pagrįsti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), tačiau pareiškėjas nei teismui, nei antstolei nepateikė jokių duomenų apie būtinąsias išlaidas ir jų dydį, specialius poreikius ar kitus įrodymus, pagrindžiančius skunde nurodomas aplinkybes. Tokiu būdu pripažinti, jog antstolė apribojo kitas skolininko teises, o ne taikė turtinio pobūdžio suvaržymus, byloje nėra pagrindo.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Toks pareiškėjo argumentas nėra pagrįstas.

Kaip nurodyta, Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis, SVI 93 punktas reglamentuoja turtą, iš kurio nėra galimas išieškojimas, draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šias teisės aktų nuostatas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje) turto ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia pradėjus vykdymo veiksmus išieškoti iš skolininko jau turimo turto, patenkančio į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio reglamentavimo sritį, tačiau išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis). Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai paneigia pareiškėjo argumentus, jog išieškojimas apskritai negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

Tokiu būdu įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad antstolė išieškojimą nukreipė į turtą, iš kurio nėra galimas išieškojimas ar apribojo kitas skolininko teises, todėl naikinti teisėto ir pagrįsto patvarkymo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, jog vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas taip pat prašo tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Tačiau vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog paskutinį kartą iš skolininko piniginės lėšos išieškotos ir paskirstytos 2014-12-31 antstolės patvarkymu, kitų duomenų apie išieškotas iš skolininko lėšas byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, kurios priklausytų skolininkui. Esant nurodytoms aplinkybėms tenkinti pareiškėjo prašymą ir grąžinti pinigines lėšas nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė vykdydama vykdomąją bylą Nr. 0005/09/01320, atlikdama išieškojimo veiksmus ir nukreipusi išieškojimą į skolininko pinigines lėšas kredito įstaigose, taip pat nukreipusi išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus ar apribojo skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir kitų prekių laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. P. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0005/09/01320 grąžinti antstolei B. T..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.