Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje Nr. 2YT-1566-328/2017 pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., BĮ Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas 2016-12-12 skundu prašo panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti arešto tokioms lėšoms dalį, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodo, jog skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Taip pat nurodo, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Suinteresuotas asmuo antstolė B. T. pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0005/09/01320 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog skunde išdėstyti argumentai ir teisės normos nesudaro pagrindo panaikinti antstolės patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, jog antstolės atliktas veiksmas yra teisėtas ir negali būti panaikintas. Pažymėjo, jog skolininkas, gavęs pinigines lėšas, iš kurių negalima išieškoti, privalo pateikti įrodymus antstolės kontorai, tokiu atveju piniginės lėšos bus grąžintos skolininkui. Nurodo, jog skolininkas nepateikė duomenų, įrodančių, kad gauna piniginių lėšų sumas, iš kurių negalimas išieškojimas. Suinteresuotas asmuo BĮ Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-13 nutartimi skundą atmetė. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolė išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančius buities, ūkio ar kito asmeninio pobūdžio daiktus, kurie būtini skolininko pragyvenimui, ar išieško iš pinigų sumų, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas. Taigi konstatuoti, jog antstolė apribojo skolininko teisę įsigyti tam tikrų produktų, nėra pagrindo.Pareiškėjas, teigdamas, jog antstolė apribojo jo teisę įsigyti prekių laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), turi šiuos teiginius pagrįsti, tačiau pareiškėjas nei teismui, nei antstolei nepateikė jokių duomenų apie būtinąsias išlaidas ir jų dydį, specialius poreikius ar kitų įrodymų, pagrindžiančių skunde nurodomas aplinkybes. Pripažinti, jog antstolė apribojo kitas skolininko teises, o ne taikė turtinio pobūdžio suvaržymus, byloje nėra pagrindo.Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad ieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Nustatė, jog paskutinį kartą iš skolininko piniginės lėšos išieškotos ir paskirstytos 2014-12-31 antstolės patvarkymu, kitų duomenų apie išieškotas iš skolininko lėšas byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, kurios priklausytų skolininkui. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir grąžinti pinigines lėšas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-13 nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą – panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje ir savo nuožiūra valdyti ir disponuoti likusia pinigine suma, neviršijančia vienos MMA, per mėnesį.Remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatomis, pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Mano, kad pareiškėjas per mėnesį gali gauti iš artimųjų sumą, prilyginamą vienai MMA, iš kurios antstolis negali išskaičiuoti. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas 2016-12-12 skundu prašo panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti arešto tokioms lėšoms dalį, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nustatyta, kad antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0005/09/01320, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-14 vykdomąjį raštą Nr. 1-49-361/2009 (v. b. l. 2). 2009-06-30, 2011-08-01 patvarkymais antstolė areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas kredito įstaigose (v. b. l. 16–18, 32–33). 2014-04-04 Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis nustatyta, jog skolininkas atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose (v. b. l. 46), 2014-04-07 patvarkymu antstolė patvarkė išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų CPK nustatyta tvarka (v. b. l. 48). Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, skolininkas nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 dirbo pataisos namuose (v. b. l. 48, 61, 64 76, 81). 2016-03-30 antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 78). 2016-09-05 patvarkymu skolininkas įpareigotas pateikti antstolei duomenis apie skolininkui pervedamas trečiųjų asmenų pinigines lėšas, informaciją apie skolininko apmokamas paslaugas, kurias suteikia pataisos namai, duomenis apie priskaičiuotą darbo užmokestį (v. b. l. 86). Marijampolės pataisos namų nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio duomenimis, skolininkas neturi laisvai disponuojamų piniginių lėšų (v. b. l. 88), 2016 m. birželio – lapkričio mėn. skolininkas pajamų, susijusių su darbo santykiais, negavo (v. b. l. 104). Informacijos apie skolininko gaunamas iš trečiųjų asmenų pajamas skolininkas nepateikė, taip pat nepateikė kitų duomenų apie patiriamas išlaidas (v. b. l. 99–100).Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynųjų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte pateikiamas išplėstinis turto, iš kurio negalima išieškoti, sąrašas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas taip pat draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šias teisės aktų nuostatas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje) turto ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia pradėjus vykdymo veiksmus išieškoti iš skolininko jau turimo turto, patenkančio į CPK 668 straipsnio reglamentavimo sritį, tačiau išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog išieškojimas apskritai negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, yra nepagrįsti, nes šis ribojimas taikomas tik pradėjus vykdymo veiksmus.Iš pareiškėjo skundo nustatyta, kad iš esmės pareiškėjas A. P. skundžia 2016-03-30 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 78). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog paskutinį kartą iš skolininko piniginės lėšos išieškotos ir paskirstytos 2014-12-31 antstolės patvarkymu, kitų duomenų apie išieškotas iš skolininko lėšas byloje nėra, todėl iš esmės antstolė po 2016-03-30 patvarkymo priėmimo neatliko jokių neteisėtų veiksmų.Skolininkas, gavęs pinigines lėšas, iš kurių negalima išieškoti, privalo pateikti įrodymus antstolės kontorai, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikta. Pažymėtina, kad pareiškėjas deklaratyviai formuluoja skundo argumentą dėl lėšų nurašymo, nurodydamas, kad tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, jis prašo atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms. Iš nurodytos skundo formuluotės matyti, jog pareiškėjui pačiam nėra žinoma apie neteisėtą antstolio veikimą nurašant lėšas, iš kurių nurašymas negalimas. CPK 634 straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas taip pat imperatyviai nurodo, kad nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus ar apribojo skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir kitų prekių laisvės atėmimo vietos įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas pagrįstai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.