Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. U., D. U., antstolė S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnyje nustatyta pareiškimų, teismui pateiktų vadovaujantis CPK 667 straipsniu, nagrinėjimo tvarka. Pareiškimą teismas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo priėmimo dienos (CPK 593 straipsnio 2 dalis); pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (CPK 593 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad antstolė S. V. vykdo vykdomąjį dokumentą dėl 20416,44 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko A. U. išieškotojo A. J. naudai pagal Kauno rajono 1-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. ML-5841/2016 ir vykdomąjį dokumentą dėl 10189,06 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko A. U. išieškotojo A. J. naudai pagal Kauno rajono 1-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. ML-5839/2016 (vykdomoji byla Nr. 0114/17/00049 ir kt.). Anstolė, vykdydama išieškojimą nustatė, kad skolininko A. U. sąskaitos areštuotos, bet lėšų jose nėra; skolininkas verčiasi individualia veikla, gaunamų pajamų duomenys nepateikti; skolininkui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), tačiau jis apribotas hipoteka. Antstolė nurodė, jog skola susidarė santuokos metu. A. U. sutuoktinė D. U. gauna darbo užmokestį, jai nuosavybės teise priklauso automobilis SEAT ALHAMBRA, v/n (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1400 Eur, bei 100 vnt. paparastųjų vardinių akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 2890 Eur. Šiam turtui 2017-03-06 pritaikytas areštas.

Tokiu atveju išieškojimas nukreipiamas į skolininko sutuoktinės D. U. pajamas ir santuokos metu įgytą turtą, kurie yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2017 m. kovo 6 d. anstolė priėmė pasiūlymą Nr. S--11127084 pareiškėjui / išieškotojui A. J. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo. 2017 m. kovo 6 d. turto arešto aktu Nr. B-11035042 antstolė areštavo skolininko A. U. sutuoktinės D. U. automobilį SEAT ALHAMBRA, v/n (duomenys neskelbtini), kurios vertė 1400 Eur, bei 100 vnt. paparastųjų vardinių akcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 2890 Eur.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Taip pat vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje.

Byloje nustatyta, kad skolininko A. U. sutuoktinė D. U. turi santuokoje įgyto turto ir gauna darbines pajamas. Duomenų, kad jų santuoka būtų nutraukta, ar kad jie būtų sudarę Vedybų sutartį, nėra (patikrinti teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Vedybų sutarčių registras).

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Duomenų, kad areštuotas turtas ar jo dalis būtų skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė, nėra. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad skolininkui A. U. asmeninės nuosavybės teise priklauso pusė (viena antroji) jo sutuoktinės D. U. santuokoje įgyto turto ir pajamų po santuokos sudarymo, kurias ji gauna iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 667 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti solidariai iš suinteresuotų asmenų 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą (už konsultaciją ir pareiškimo parengimą), pateikia pinigų priėmimo kvitą, kuris patvrtina, jog advokato padėjėjai, su kuria pareiškėjas yra sudaręs atstovavimo sutartį, sumokėta 150 Eur.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad išieškotojas kaip asmuo, turintis teisę į skolos grąžinimą, nesant skolininko asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, savo nuožiūra gali rinktis veiksmingiausią (greičiausią, ekonomiškiausią) „procesinį kelią“ savo reikalavimui patenkinti, t. y. arba supaprastinto proceso tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, arba ginčo teisenos tvarka pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1423-658/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nusprendė savo teises ginti supaprastinto proceso tvarka, pateikdamas teismui pareiškimą dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti savo reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tokia byla priskirtina byloms, nagrinėjamoms ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 14 punktas). Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013). Taigi, tik esant nurodytoms aplinkybėms (išimtims), teismas turi diskrecijos teisę (bet ne pareigą) spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka bylos pobūdį, t. y. kad išieškotojas kreipiasi į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, nėra pagrindo spręsti, kad šioje byloje dalyvaujančių asmenų interesai (teisinis suinteresuotumas) yra priešingi. Nesant CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatytų išimčių teismas sprendžia, jog nėra pagrindo priteisti pareiškėjo prašomas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsnio 6 dalimi, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo A. J. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo patenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso: pusė (viena antroji) 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų; pusė (viena antroji) automobilio SEAT ALHAMBRA, v/n (duomenys neskelbtini); pusė (viena antroji) dalis sutuoktinės D. U. pajamų, kurias ji gauna iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.