Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Z. (P. Z.) skundus dėl antstolio neveikimo ir neteisėtų veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis Darius Stakeliūnas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

2018 m. balandžio 3 d. skunde nurodytą prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0032/15/01035 nutraukimo pareiškėjas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 suformuota praktika dėl administracinių nuobaudų vykdymo senaties termino taikymo bei pažymi, kad nuo 2014 m. iki 2015 m. gegužės mėn. pareiškėjas ieškojo darbo užsiregistravęs darbo biržoje (jam buvo skirta socialinė pašalpa), nuo 2015 m. gegužės mėn. iki 2016 m. sausio mėn. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę, nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. pareiškėjas ieškojo darbo užsiregistravęs darbo biržoje ir jam buvo paskirta socialinė pašalpa, nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. pareiškėjas atlikinėjo bausmę, buvo bedarbis, nes valstybė ne mažiau kaip du metus neaprūpino jo darbinėmis pajamomis. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad jis nevengė mokėti baudos, o neturėjo galimybės ją sumokėti.

Antstolis Darius Stakeliūnas, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimo byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl antstolio neveikimo tenkintinas. Skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0032/15/01035 medžiagos nustatyta, kad antstoliui Dariui Stakeliūnui 2015 m. balandžio 24 d. buvo pateiktas ir 2015 m. gegužės 14 d. jo priimtas vykdyti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2015 m. vasario 26 d. surašytas nutarimas Nr. 60084612 dėl 28 Eur baudos išieškojimo iš skolininko P. Z. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai (v.b.l. 1, 3). Priėmęs pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis 2015 m. gegužės 14 d. patikrino pareiškėjo turimas banko sąskaitas (v.b.l. 5-6), duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą (v.b.l. 2), 2015 m. gegužės 22 d. – Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis, o 2015 m. birželio 1 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v.b.l. 7-8), patvarkymus areštuoti lėšas, esančias pareiškėjo vardu atidarytose banko sąskaitose (v.b.l. 9-10). 2015 m. rugsėjo 16 d. antstolis faktiškai išieškojo iš skolininko 4,10 Eur, 2016 m. balandžio 14 d. – 3,43 Eur, kuriuos 2015 m. rugsėjo 17 d., 2016 m. balandžio 15 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais skyrė vykdymo išlaidoms dengti (v.b.l. 11, 12). Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. balandžio 3 d., kuomet pareiškėjas surašė skundą antstoliui dėl vykdomosios bylos Nr. 0032/15/01035 nutraukimo suėjus vykdymo senaties terminui, antstolis atliko šiuos vykdymo veiksmus: 2017 m. sausio 16 d., 2018 m. liepos 1 d., 2018 m. kovo 21 d. tikrino turimas sąskaitas bankuose, 2016 m. birželio 28 d., 2017 m. sausio 16 d., 2018 m. kovo 21 d. – Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenis, 2018 m. kovo 21 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis (v.b.l. 13-15). Gavęs duomenis apie tai, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, antstolis 2018 m. kovo 21 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v.b.l. 16-17), patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, jo vykdymą nukreipdamas Alytaus pataisos namams (v.b.l. 18), patvarkymą dėl mokėtinų piniginių lėšų (lėšų, skirtų iš valstybės priteistos žalos už netinkamas sąlygas bausmės atlikimo vietoje atlyginimui) arešto, jo vykdymą nukreipdamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (v.b.l. 19). Šiuos patvarkymus antstolis per Alytaus pataisos namus įteikė pareiškėjui (v.b.l. 21). Juos gavęs pareiškėjas pateikė antstoliui 2018 m. balandžio 3 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0032/15/01035 suėjus vykdymo senaties terminui. 2018 m. balandžio 3 d. pareiškėjo skundas antstolio buvo gautas 2018 m. balandžio 9 d. (v.b.l. 23-25). Gavęs šį skundą antstolis 2018 m. balandžio 10 d. priėmė patvarkymą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjo skundas yra su trūkumais (skundas turi būti aiškus ir suprantamas, į skundo nagrinėjimą turi būti įtrauktos visos vykdomosios bylos šalys, tame tarpe išieškotojai, be to, turi būti pateikta tiek skundo egzempliorių su priedais, kad tektų kiekvienai vykdomosios bylos šaliai ir antstoliui, kuriems turi būti suteikta galimybė pareikšti nuomonę dėl skundo dalyko) ir įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos (v.b.l. 26). Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad šis antstolio 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymas Alytaus pataisos namuose buvo gautas tik 2018 m. gegužės 21 d. (v.b.l. 28). Būtent tą pačią dieną Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. skundas dėl antstolio neveikimo.

Dėl pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. skundo dėl antstolio neveikimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnis 2 dalis numato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Šį skundą antstolis išnagrinėja per penkias dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad antstolis, siekdamas nevilkinti ir neapsunkinti skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo proceso, matydamas, kad nėra pagrindo skundui tenkinti ir skundas bus perduotas nagrinėti teismui, dar nepriėmęs patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą ir perduoti jį nagrinėti teismui, turi teisę nustatyti terminą pareiškėjui pašalinti pateikto skundo trūkumus, kad jis atitiktų CPK 111-114 straipsniuose numatytus reikalavimus: skundai dėl antstolio veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.); nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka, pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 str. 2 d.); ypatingąja teisena nagrinėjami pareiškimai yra procesiniai dokumentai (CPK 110 str.), todėl jie turi atitikti procesiniams dokumentams, pateikiamiems teismui, keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111-114 straipsniuose (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1600-258/2018).

Byloje nustatyta, kad antstolis, gavęs pareiškėjo P. Z. 2018 m. balandžio 3 d. skundą dėl antstolio veiksmų, naudojosi šia jam priklausančia teise nustatyti terminą pareiškėjui pašalinti pateikto skundo trūkumus. Tačiau, nepaisant to, yra pagrindas pripažinti, kad naudodamasis šia teise antstolis neveikė taip, kaip turėjo veikti. Byloje nustatyta, kad antstolis trūkumus pareiškėjo 2018 m. balandžio 3 d. skundui dėl antstolio veiksmų, gautam 2018 m. balandžio 9 d., nustatė 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymu, tačiau šį patvarkymą Alytaus pataisos namai, kuriuose pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, gavo tik 2018 m. gegužės 21 d. Patikrinus www.post.lt skelbiamus duomenis apie registruotos siuntos Nr. RE015937782LT išsiuntimo aplinkybes, nustatyta, kad ji į Alytaus pataisos namus faktiškai antstolio buvo išsiųsta tik 2018 m. gegužės 7 d. (CPK 179 str. 3 d.). Įvertinus CPK 605 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad CPK numatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo, atsižvelgus į jau minėtą CPK 510 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad skundą dėl antstolio veiksmų antstolis privalo išnagrinėti per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos, konstatuotina, kad nagrinėdamas pareiškėjo 2018 m. balandžio 3 d. skundą dėl antstolio veiksmų antstolis neveikė taip, kaip turėjo veikti. Todėl 2018 m. gegužės 17 d. pareiškėjo skundas dėl antstolio neveikimo pripažintinas pagrįstu.

Kartu atkreiptinas antstolio dėmesys, kad teismų praktikoje pabrėžiama, jog reikalavimus procesiniam dokumentui nustato ne antstolis, o CPK. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento „trūkumų esmingumo“ kriterijų. Procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet ir esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl antstolio veiksmų (Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2370-230/2015). Vertinant antstolio 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymo turinį akivaizdu, kad patvarkyme esminių pareiškėjo 2018 m. balandžio 3 d. skundo dėl antstolio veiksmų trūkumų antstolis nenurodė, jų nepagrindė ir nemotyvavo. Vien tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė išieškotojo, negali būti laikoma esminiu skundo trūkumu.

Dėl pareiškėjo 2018 m. balandžio 3 d. skundo dėl antstolio veiksmų

Pareiškėjas 2018 m. balandžio 3 d. skunde teisingai nurodo, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Šioje nutartyje nurodyti išaiškinimai aktualūs ir šioje civilinėje byloje, nes išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0032/15/01035 antstolis vykdo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2015 m. liepos 1 d., nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 str. 4 d.). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir užtikrinama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009 ir kt.). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009 ir kt.). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Byloje nustatyta, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimas Nr. 60084612 dėl 28 Eur baudos išieškojimo iš skolininko P. Z. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai buvo priimtas 2015 m. vasario 26 d., o antstoliui pateiktas vykdyti 2015 m. balandžio 24 d. Todėl konstatuotina, kad ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatytas nutarimo pateikimo vykdyti 3 mėnesių terminas praleistas nebuvo. Byloje taip pat nustatyta, kad šio nutarimo vykdymo metu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis neatliko veiksmų dėl baudos išieškojimo. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad antstolis, 2015 m. gegužės 14 d. priėmęs nutarimą vykdyti, iš pareiškėjo dar 2015 m. rugsėjo 16 d. ir 2016 m. balandžio 14 d. faktiškai išieškojo 7,53 Eur, kurie buvo nukreipti vykdymo išlaidoms vykdomojoje byloje dengti. Taigi, nepraėjus dvejiems metams nuo nutarimo Nr. 600842612 priėmimo jis buvo pradėtas vykdyti.

Teismas, patikrinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvų duomenis (CPK 179 str. 2, 3 d., 443 str. 8 d.), konstatuoja esant nustatytą pareiškėjo skunde nurodomą aplinkybę, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. sausio 26 d. atliko jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, taip pat įkalinimo įstaigoje yra nuo 2016 m. lapkričio 21 d., kuomet jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, iki šiol dėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos turimus duomenis (CPK 443 str. 8 d.), konstatuoja esant nustatytą ir kitą pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad vykdomosios bylos Nr. 0032/15/01035 metu pareiškėjas nedirbo ir jokių pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais negavo. Tačiau teismas kartu pažymi, kad šios pareiškėjo 2018 m. balandžio 3 d. skunde nurodytos aplinkybės, tame tarpe pareiškėjo įrodymais šioje byloje nepagrįstos aplinkybės apie socialinės išmokos gavimą tam tikrais laikotarpiais, buvimą registruotu darbo biržoje, neturi reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti.

Pareiškėjas, grįsdamas skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, ir joje nurodomais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais neįvertina to, kad nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje vykdymo senatis skaičiuotina tik iki jo vykdymo pradžios. Tai aiškiai yra nurodyta tiek BK 96 straipsnio 2 dalyje, kurio analogiją pareiškėjas prašo taikyti jo atžvilgiu, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taikant BK 96 straipsnio nuostatas pagal analogiją administracinių teisės pažeidimų bylose, pabrėžiant, kad nutarimo vykdymo metu vykdymo senaties terminas neskaičiuojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04, 2005 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-507-05). Todėl pareiškėjo argumentai, kad jis nevengė vykdyti nutarimo po to, kai jo vykdymas jau teisės aktų nustatyta tvarka buvo pradėtas nepraleidus 2 metų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose vykdymo senaties termino, reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi. Toks nutarimas yra antstolio vykdytinas iki jo faktinio įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510-512 straipsniais, teisėja

nutaria:

Pripažinti pareiškėjo P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 17 d. skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno neveikimo pagrįstu.

Pareiškėjo P. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 3 d. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.