Kauno apygardos teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio D. J. veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 30 d. R. B. pateikė antstoliui prašymą sustabdyti išieškojimą, neskųsdama nei paties išieškojimo fakto, nei vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kuriame nurodyta, kad kreipiasi dėl išieškojimo atidėjimo kuo ilgesniam terminui, prašo atsižvelgti į sunkią jos padėtį. Teismas sprendė, jog antstoliui 2015 m. sausio 14 d. raštu Nr. S000263 netenkinus pareiškėjos prašymo, jai nebuvo užkirsta galimybė, atsiradus CPK 626 bei 627 str. nustatytiems pagrindams, pakartotinai kreiptis dėl vykdomosios bylos sustabdymas ar vykdymo veiksmų atidėjimo, pateikiant pagrindo atsiradimą pagrindžiančius duomenis. Pareiškėja, gavusi minėtą antstolio raštą, galėjo teikti antstoliui ir pagrindą sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus pagrindžiančius duomenis, kurių vieną antstolis rašte buvo nurodęs – pateikti duomenis, kad kreipėsi dėl mokesčių sumažinimo. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad antstolis nepažeidė procesinės teisės normų, atsakydamas 2015 m. sausio 14 d. raštu Nr. S000263, kuriame nenurodyta apskundimo galimybė. Teismas taip pat konstatavo, jog antstoliui pateikiamas procesinis dokumentas – skundas, turi atitikti CPK bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir pagal nuoseklią teismų praktiką antstolis turi teisę naudotis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu. Tačiau kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 str. 4 d. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento trūkumų esmingumo kriterijų. Procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet ir esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl antstolio veiksmų. Įvertinęs antstolio 2015 m. vasario 25 d. patvarkymą Nr. S003542 dėl 2015 m. vasario 24 d. gauto skundo, teismas konstatavo, kad šiuo atveju pradėti proceso dėl antstolio veiksmų šioje dalyje nebuvo galima. Nors antstolis patvarkymu Nr. S003542 netenkino R. B. prašymo panaikinti 2015 m. sausio 14 d. raštą Nr. S000263 dėl 2014 m. gruodžio 30 d. prašymo ir priimti motyvuotą skundžiamą patvarkymą, jis nustatė 10 dienų terminą nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti motyvuotą prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, nurodytus motyvus pagrindžiančius dokumentus, sprendžiant iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis suteikė pareiškėjai galimybę dar kartą kreiptis, nurodant tinkamą CPK 626 ar 627 str. numatytą pagrindą ir pateikiant jį pagrindžiančius duomenis. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog bylos duomenimis nenustatyta, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos, kad jis išskirtinai veikia tik savo interesais, tuo pačiu šiurkščiai pažeidinėdamas pareiškėjos teises, taigi nėra jokio pagrindo skirti CPK 611 str. 5 d. numatytos baudos. Teismas vykdymo išlaidų išieškojimo klausimu pasisakė, jog vykdymo išlaidos apskaičiuotos ne už paprastą dokumentų kopijavimą, bet už antstolio surašyto dokumento patvirtintos kopijos išdavimą, už kurį, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės 3 p., imamas 1,20 Eur mokestis. Išsamiai susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga teismas nustatė, kad byloje yra 13 antstolio surašytų dokumentų, kurių patvirtintų kopijų išdavimas galėtų būti įkainotas 1,20 Eur mokesčiu.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo išvada, jog skolininkui skundžiant antstolio veiksmus vien dėl to, kad antstolis, laikydamasis įstatymo, nesielgia taip, kaip skolininkui patogu ir norėtųsi, būtų pažeidžiami proceso koncentruotumo bei ekonomijos principai, be reikalo vilkinamas procesas, yra nepagrįsta, kadangi CPK 626 ir 627 str. yra išdėstytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuomet antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, tačiau nenurodoma, kad antstolio negalima prašyti sustabdyti vykdomosios bylos ir kitais pagrindais negu nurodyta CPK 627 straipsnyje. Tai yra antstolio teisė ir pareiga nuspręsti, ar pateikti argumentai yra pagrįsti ir jų pagrindu jis gali sustabdyti bylą. Tačiau visais atvejais antstolis, gavęs prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, tai turi išspręsti priimdamas patvarkymą. Šiuo atveju antstoliui nepriėmus patvarkymo dėl pareiškėjos prašymo buvo apriboti pareiškėjos R. B. teisėti lūkesčiai tinkamai pasinaudoti visomis suteiktomis įstatymo teisėmis.Teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolis pagal nuoseklią teismų praktiką turi teisę naudotis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu, nes nepateikė nei vienos teismų praktikos nutarties, kuria remiantis būtų grindžiamas šis motyvas. Pagal galiojančią ir suformuluotą teismų praktiką dėl CPK 115 straipsnio nėra nei vienos nutarties, kuria remiantis būtų galima teigti, kad antstoliui yra suteikiama teisė naudotis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu. Taip pat visiškai nesuprantama, kaip skundo dalis galėjo būti patenkinta, o dalis skundo grąžinama trūkumams šalinti. Tokiu būdu yra pripažįstama, kad skundas atitiko visus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, o skundo dalis, kuri buvo „nepatogi“ antstoliui, buvo grąžinta trūkumams šalinti. Taip pat nesuprantama, kokiu pagrindu ir kuo remiantis antstolis gali įpareigoti pareiškėją pateikti motyvuotą prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, o teismas tai pripažįsta kaip tinkamą antstolio vykdymo proceso veiksmą. Teismas savo nutartimi antstoliui suteikė daugiau teisių negu jam yra suteikęs įstatymų leidėjas.Pats antstolis D. J. atsiliepime nurodė, o teismas pripažino, kad patvarkymu skundo dalį dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo patenkino. Taigi akivaizdu, kad skundas buvo paduotas laikantis procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. O teismas tik formaliai apsiribojo nurodymu, kad pareiškėja pateikė antstoliui įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantį skundą, tačiau konkrečiai, kokie įstatymo pažeidimai ir kokių reikalavimų skundas neatitiko, teismas nenurodė. Teismas pažeidė CPK 6 straipsnyje numatytą lygiateisiškumo principą, nes antstolį pripažino kaip silpnesniąja puse ir ex officio padarė „pagrįstai tikėtiną“ išvadą, kad antstolis D. J. tinkamai paskaičiavo vykdymo išlaidas. Manytina, kad turėjo būti atvirkščiai ir silpnąja puse turėjo būti pripažinta pareiškėja. Be to, teismo išvardinti dokumentai, kurie buvo siunčiami skolininkei, išieškotojai ar „Swedbank“, AB yra siunčiami originalai ir jau pats jų paruošimas yra įkainuotas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 62 punkte įtvirtinta, kad šios Instrukcijos 3 lentelėje nurodyti vykdymo išlaidų dydžiai už antstolio patvarkymų ir kitų antstolio dokumentų parengimą taikomi tik vieną kartą – už originalaus dokumento parengimą. Jeigu antstolio patvarkymo ar kito parengto dokumento patvirtinta kopija Civilinio proceso kodekso nustatytais atvejais turi būti siunčiama vykdymo proceso dalyviams, už kiekvieną siunčiamą dokumento patvirtintą kopiją skaičiuojamos 1,2 euro dydžio vykdymo išlaidos. Jeigu Civilinio proceso kodekso nustatytais atvejais vykdymo proceso dalyviams turi būti siunčiamas antstolio patvarkymas ar kitas antstolio parengtas dokumentas, vykdomojoje byloje paliekama išsiųsto dokumento patvirtinta kopija, už kurią skaičiuojamos 1,2 euro dydžio vykdymo išlaidos. Tačiau nei teismas nenustatė, nei antstolis D. J. teismui nenurodė, kad vykdomojoje byloje buvo paliekama išsiųsto dokumento patvirtinta kopija. Todėl akivaizdu, kad išlaidos, kurios yra priskaičiuotos už neva patvirtintas kopijas, yra neteisėtos ir už jas negali būti reikalaujama atlygio iš pareiškėjos.

Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, jog antstolio D. J. kontoroje 2014 m. gruodžio 29 d. buvo gautas pareiškėjos R. B. prašymas dėl išieškojimo atidėjimo kuo ilgesniam terminui. Šiame prašyme pareiškėja nurodė, jog jos finansinė padėtis yra sunki, nurodyta informacija apie gaunamas pajamas, sveikatos būklę, geriamus vaistus, informuojama, jog sausio pradžioje R. B. teiks prašymą tarybai dėl atleidimo nuo žemės mokesčių, taip pat nurodyta, kad rašo į visas institucijas dėl žemės keitimo ir mokesčių. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja nesuformulavo prašymo dalyko, t. y. aiškaus ir konkretaus savo prašymo antstoliui, o tik nurodė įvairias su jos gyvenimu susijusias aplinkybes, be to, nepateikė jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Antstolis į šį pareiškėjos prašymą 2015 m. sausio 14 d. raštu Nr. S000263 atsakė, jog prašyme nėra nurodyta, kokiu pagrindu prašoma sustabdyti/atidėti vykdymo veiksmus, be to, prie prašymo nepateikta jokių dokumentų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti 2015 m. sausio 14 d. raštą Nr. S000263 dėl 2014 m. gruodžio 30 d. prašymo ir įpareigoti antstolį D. J. priimti motyvuotą skundžiamą patvarkymą. Reikšdama tokį reikalavimą, apeliantė vadovaujasi CPK 613 straipsniu, kuris nurodo, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir pažymi, kad CPK imperatyviai nenumato, kokiais būtent klausimais antstolis privalo surašyti patvarkymą. Nesant griežto reglamentavimo, kai kurie antstolio vykdymo procese nagrinėjami klausimai gali būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsniu. Šio įstatymo 27 straipsnio 5 dalis numato, kad antstoliui raštu pateiktus asmenų prašymus ir skundus dėl jo veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, antstolis privalo ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų išnagrinėti ir raštu pateikti motyvuotus atsakymus, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Kadangi minėtas įstatymas suteikia antstoliui teisę į kai kuriuos klausimus atsakyti raštu, be to, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos R. B. prašymas nebuvo aiškiai ir konkrečiai suformuluotas, todėl laikytina, kad antstolis D. J. į pareiškėjos R. B. prašymą pagrįstai pateikė raštišką atsakymą, nepažeisdamas nei dokumento formos, nei termino reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, t. y. gali būti skundžiami antstolio veiksmai/neveikimas, pasireiškiantys bet kokia forma, o ne tik priimant patvarkymą. Nors antstolis, raštu atsakydamas į pareiškėjos prašymą, nepriėmė patvarkymo (kaip jau minėta, tokios pareigos jis neturėjo), tačiau pareiškėja, nesutikdama su tokiu antstolio atsakymu, turėjo teisę šiuos antstolio veiksmus skųsti įstatymo numatyta tvarka (CPK 510 straipsnis). Šia savo teise pareiškėja ir pasinaudojo, pateikdama skundą dėl antstolio D. J. veiksmų, nepriklausomai nuo to, kad antstolis surašė ne patvarkymą, o atsakymą į pareiškėjos 2014-12-29 prašymą. Taigi vien dėl to, kad buvo surašytas atsakymas į prašymą, o ne patvarkymas, pareiškėjos R. B. teisės nebuvo pažeistos. Tokios pat praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-480-124/2011). Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliantės argumentas, jog antstolis, gavęs prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, tai turėjo išspręsti priimdamas patvarkymą, yra visiškai nepagrįstas.