Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑10786-650/2014 pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolės veiksmų, pareikštą antstolei V. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2014-11-11 antstolės V. Š. kontoroje buvo gautas skolininkės R. V. skundas, tačiau antstolė 2014-11-18 patvarkymu dėl skundo trūkumų pašalinimo nustatė R. V. 7 dienų terminą nuo patvarkymo gavimo dienos pašalinti skundo trūkumus, t. y. nurodyti kokį antstolės procesinį veiksmą ji skundžia.

2014-11-27 priimtu galutiniu patvarkymu antstolė V. Š. atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodydama, kad antstoliui teikiamas skundas privalo atitikti procesiniams dokumentams reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 str. – 114 str. Be to nurodyta, kad 2014-11-11 antstolės kontoroje gautas skolininkės skundas Nr. G‑8128, kuriuo prašoma raštu informuoti apie vykdomųjų bylų Nr. 0071/11/02017, Nr. 0071/11/02014 ir Nr. 0071/11/02015 buvimą teisme ir kokioje civilinėje byloje, tačiau skunde nebuvo nurodyta, koks antstolės veiksmas skundžiamas, todėl pareiškėjai 2014-11-18 patvarkymu buvo nustatytas 7 dienų terminas pašalinti konstatuotus skundo trūkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundų ir atsiliepimo į jį esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su antstolio veiksmais, konkrečiai, su antstoliui teikiamam skundui keliamais reikalavimais.

Antstoliui pateikiamas procesinis dokumentas – skundas, turi atitikti CPK bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir antstolis turi teisę naudotis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento „trūkumų esmingumo“ kriterijų. Procesiniai dokumentai, įskaitant ir skundus dėl antstolio veiksmų, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet ir esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, šiuo atveju – pradėti procesą dėl antstolio veiksmų.

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėja R. V. kreipėsi į antstolę V. Š. su procesiniu dokumentu, įvardytu „skundas“, kuriame prašė įpareigoti antstolę informuoti apie vykdomųjų bylų Nr. 0071/11/02017, Nr. 0071/11/02014, Nr. 0071/11/02015 buvimą kokia teisme ir kokioje civilinėje byloje. Skunde nurodoma, kad šias vykdomąsias bylas Šiaulių apylinkės teismas privalėjo kartu su pateiktais skundais perduoti Šiaulių apygardos teismui. Taip pat nurodyta, kad antstolė V. Š. pastoviai klastodama dokumentus, darydama aferas, nepateikia vykdomųjų bylų buvimo kokiame teisme ir kokioje civilinėje byloje. Antstolė, gavusi tokį skundą, 2014-11-18 priėmė patvarkymą, kuriuo nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti. Antstolės teigimu, pareiškėja nenurodė, kokį antstolės procesinį veiksmą skundžia. Pareiškėja, nesutikdama su šiais antstolės veiksmais, pateikė skundą dėl 2014-11-18 patvarkymo, nurodydama, kad patvarkymas nepagrįstas, nes antstolė pati žino, kad visi jos veiksmai neteisėti, mano, kad antstolė yra aferistė, dokumentų klastotoja, nes neteisėtai pardavė keturis žemės sklypus, kad papirko Šiaulių apylinkės teismo teisėjus ir kt. Antstolė šio skundo netenkino ir perdavė jį teismui.

Pažymėtina, kad suformuluoti skundo reikalavimą, kad būtų aišku, kokį konkrečiai antstolio procesinį veiksmą, sukėlusį pareiškėjai teisines pasekmes, skundžia pareiškėja, pareiga tenka pačiai pareiškėjai, o tokio skundo dalykas (reikalavimas) privalo būti suformuluotas aiškiai, nurodytas konkretus jo pagrindas. Iš teismui pateiktų pareiškėjos skundų matyti, kad nei viename iš jų nėra nurodyta kokį konkretų antstolės veiksmą ar atsisakymą jį atlikti pareiškėja skundžia, laikydama juos neteisėtais, kokius antstolio priimtus procesinius dokumentus vykdymo procese prašo panaikinti. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti antstolę informuoti ją apie vykdomųjų bylų buvimą teismuose nėra skundo reikalavimas CPK 511 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi byloje nėra duomenų, kad antstolė būtų atsisakiusi tokius veiksmus atlikti (CPK 513 str. 1 d.). Visi pareiškėjos skunduose nurodyti argumentai yra abstraktūs, juose kalbama apie neaiškius antstolės neteisėtus veiksmus (papirkinėjimą, klastojimą ir pan.), kurie iš esmės turi būti nustatinėjami ne kreipiantis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, o į atitinkamas institucijas. Pareiškėjos skundų argumentai nėra paremti objektyviais duomenimis, juose nėra skundo dalyko ir pagrindo, tokio skundo iš esmės nebuvo galima išnagrinėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, todėl antstolė pagrįstai nustatė, kad yra procesinės kliūtys tokį skundą nagrinėti ir teisėtai pareiškėjai nustatė terminą pašalinti skundo trūkumus, aiškiai nurodydama tokių trūkumų esmę – pareiškėjos skunde nenurodoma, koks antstolės veiksmas skundžiamas (CPK 510 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pareiškėja net nemėgino šalinti jai nurodytų trūkumų, skųsdama tokį antstolės patvarkymą, teigdama, kad skundžia visus antstolės veiksmus. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pareiškėjos pateikti skundai negali būti nagrinėjami CPK nustatyta tvarka, todėl tiek skundžiamas antstolės patvarkymas, tiek pirmosios instancijos teismo nutartis vertinti kaip pagrįsti ir teisėti. Be to, pažymėtina, kad apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundžiamos pirmosios instancijos nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas, o tokių argumentų pareiškėjos atskirajame skunde nėra nurodyta, todėl, atsižvelgus ir į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.