Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, atsisakyta priimti dalį ieškinio reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme 2019 m. spalio 7 d. gautas ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje nustatė terminą šiems ieškinio pašalinti: nurodyti, dėl kurio sutuoktinio kaltės naikintinas santuokos apskaitos įrašas, nurodyti transporto priemonės „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę, pateikti vertę patvirtinančius duomenis, nuo bendros šio turto vertės sumokėti žyminį mokestį, taip pat pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinio reikalavimus dėl atsakovo vardu JAV, Arkanzaso valstijoje registruoto automobilio „Mazda CX-5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikimo atsakovo asmeninėje nuosavybėje, „Bank of America N.A.“ atsakovo vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančių santaupų (apie 20 000 JAV dolerių) padalinimo.

11. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria ieškovė įpareigota nurodyti, dėl kurio sutuoktinio kaltės naikintinas santuokos apskaitos įrašas, nurodyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę, pateikti šią vertę patvirtinančius duomenis, taip pat nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimus dėl atsakovo vardu JAV, Arkanzaso valstijoje registruoto automobilio „Mazda CX-5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikimo atsakovo asmeninėje nuosavybėje, „Bank of America N.A.“ atsakovo vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančių santaupų (apie 20 000 JAV dolerių) padalinimo. Ieškovė atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad prie ieškinyje suformuluotų reikalavimų, iš kurių pirmas yra prašymas panaikinti santuokos apskaitos įrašą, teisinio pagrindo yra nurodytas CK 3.61 straipsnis (abiejų sutuoktinių kaltė), su ieškiniu pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas VĮ Registrų centro 2019 m. rugpjūčio 28 d. išrašas, kuriame nurodyta minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 1 760 Eur, pirmosios instancijos teismas nenurodė, ar reikalavimų dėl automobilio ir piniginių lėšų sprendimas priklauso išimtiniam JAV teismingumui, kokiuose teisės aktuose tai numatyta.

12. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

13. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, nurodant, dėl kurio sutuoktinio kaltės šis įrašas naikintinas. Pažymėtina, kad ieškovė iš esmės neginčija, jog ji turi nurodyti, dėl kurio sutuoktinio kaltės naikintinas santuokos apskaitos įrašas, tačiau teigia nurodžiusi šią informaciją, teisiniame pagrinde įrašiusi CK 3.61 straipsnį (abiejų sutuoktinių kaltė). Iš ieškovės ieškinio matyti, kad ieškovė ieškinio pirmu reikalavimu prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) santuokos apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), padarytą įregistruojant ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčioje (Rkb). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytas ieškinio reikalavimas suformuluotas netiksliai, o ieškovės nurodytos aplinkybės apie teisiniame pagrinde nurodytą teisės normą nesudaro pagrindo kitaip vertinti šio ieškinio reikalavimo suformulavimo tinkamumo, kadangi, kaip minėta, ieškinio dalyko tinkamas suformulavimas yra reikšmingas atsakovo teisių įgyvendinimui. Aplinkybė, kad teismui gali būti aišku, jog, vadovaujantis CK 3.61 straipsniu, ieškovė prašo panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ir atsakovas taip pat supras šį ieškinio reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė netiksliai suformulavo ieškinio reikalavimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę jį patikslinti.

14. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas šiame straipsnyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

15. Ieškovė 2019 m. spalio 7 d. pirmosios instancijos teismui padavė ieškinį, sumokėdama tik 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad ieškovė turi sumokėti žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus dėl turto padalijimo, nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu nurodyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę, pateikti šią vertę patvirtinančius duomenis, teigdama, kad šie duomenys jau yra pateikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyti ieškinio sumą, atitinkamai ir tarp sutuoktinių dalintino turto rinkos vertę, sumokėti žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles yra ieškovės pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę nurodyti transporto priemonės „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę, pateikti vertę patvirtinančius duomenis, nuo bendros šio turto vertės sumokėti žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės atskirajame skunde nurodyto 2019 m. rugpjūčio 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kaip netinkamo įrodymo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinei rinkos vertei pagrįsti, kadangi ieškovė nenurodė paminėto žemės sklypo vertės ir neakcentavo, kad tą vertę patvirtina su ieškiniu pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę nurodyti šio žemės sklypo vidutinę rinkos vertę ir pateikti šią vertę patvirtinančius įrodymus. Tikslindama ieškinį, ieškovė turi nurodyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę ir įvardinti, kokiais konkrečiais įrodymais ji tą vertę grindžia.

16. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato jai naują terminą iki 2019 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartyje nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio reikalavimus dėl atsakovo vardu JAV, Arkanzaso valstijoje registruoto automobilio „Mazda CX-5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikimo atsakovo asmeninėje nuosavybėje, „Bank of America N.A.“ atsakovo vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančių santaupų (apie 20 000 JAV dolerių) padalinimo.

18. Asmens teisė kreiptis į teismą gali būti tinkamai įgyvendinta tik nustačius, kuriam konkrečiam teismui teisminga konkreti civilinė byla (kuris teismas turi jurisdikciją ją nagrinėti). Teismas pareikštų reikalavimų teismingumą tikrina savo iniciatyva bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos bylose paprastai yra pareiškiami keli reikalavimai (pavyzdžiui, nutraukti santuoką ir padalyti bendrą turtą; nustatyti tėvystę, vaiko gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir priteisti išlaikymą), teismas, gavęs ieškinį, visų pirma turi kiekvienam jų (reikalavimų) atskirai nustatyti tarptautinį (užsienio) elementą, susijusią valstybę ir teismingumo klausimui spręsti taikytiną teisės aktą. Taigi, esant pareikštiems keliems reikalavimams, dėl kiekvieno jų teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai. Pažymėtina, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta. Pritrūkęs duomenų savo teismingumui pagrįsti visiems ar daliai ieškiniu pareikštų reikalavimų, teismas priima nutartį dėl trūkumų šalinimo (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis), kiek galima aiškiau suformuluodamas, kokius duomenis turi pateikti šalys ar viena iš jų, kad teismas galėtų spręsti dėl teismingumo nagrinėti atitinkamą byloje keliamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016).

19. Tais atvejais, kai yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje yra išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos Respublikos vidaus teisėje, ir tik nesant tarptautinės sutarties arba jeigu ji nenumato teismingumo taisyklių, bylos teismingumas nustatomas pagal bendras teismingumo taisykles. Taigi civilinių bylų, turinčių užsienio (tarptautinį) elementą, teisminis priklausymas nustatomas atsižvelgiant į tai, ar Lietuva ir užsienio valstybė, su kuria yra susijęs ginčas, yra sudariusios tarptautinę dvišalę teisinės pagalbos sutartį.

20. Lietuvos Respublika ir JAV nėra pasirašiusios tarptautinės dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos civilinėse bylose, todėl ieškinio reikalavimų dėl atsakovo vardu JAV, Arkanzaso valstijoje registruoto automobilio „Mazda CX-5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikimo atsakovo asmeninėje nuosavybėje, „Bank of America N.A.“ atsakovo vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančių santaupų (apie 20 000 JAV dolerių) padalinimo teismingumas turėtų būti nustatomas pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Taikant bendrąsias teismingumo taisykles, būtina atsižvelgti į civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu specifiką. Dėl kilnojamojo turto padalijimo klausimo teismingumo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, remiantis CPK 784 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Kadangi pagal CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų, be kita ko, dėl turto padalijimo, klausimus, tai CPK 784 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip reiškianti, kad teismas, kuriam teismingas santuokos nutraukimo klausimas ir kuris be kita ko privalo išnagrinėti pareikštus reikalavimus dėl turto padalijimo, turi jurisdikciją spręsti dėl kilnojamojo sutuoktinių turto padalijimo. Ši taisyklė taikytina tik papildomai įvertinus, ar valstybė, su kuria yra susijęs byloje esantis užsienio elementas, nėra nustačiusi išimtinės jurisdikcijos klausimams, susijusiems su tam tikru turtu, nagrinėti arba nėra kitų absoliučių pagrindų nepripažinti Lietuvoje priimto teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018).

21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad JAV ir Lietuvos Respublika nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties, leidžiančios Lietuvoje spręsti dėl daiktinių teisių į JAV esantį turtą, todėl teismo sprendimas šioje byloje nebūtų pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, kaip neteismingus Lietuvos Respublikos teismams atsisakė priimti ieškinio reikalavimus dėl automobilio „Mazda CX-5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir piniginių lėšų padalinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015, kadangi nesutampa šios ir paminėtos civilinės bylos ratio decidendi – nagrinėjamu atveju sprendžiamas ieškinio reikalavimų padalinti JAV registruotą automobilį ir „Bank of America N.A.“ atsakovo vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančių santaupų padalinimo teismingumo klausimas, o civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015 buvo sprendžiamas reikalavimo padalinti Rusijos Federacijoje esantį nekilnojamąjį turtą teismingumo klausimas. Taip pat pažymėtina, kad pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jis formuoja vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo vadovautis ir pirmosios instancijos teismo nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5077-603/2016, atsižvelgti į joje pateiktus išaiškinimus, tuo labiau, kad joje nėra nagrinėjamai civilinei bylai aktualių išaiškinimų.

22. Kaip minėta, nesant JAV ir Lietuvos Respublikos sudarytos dvišalės tarptautinės sutarties, bylos teismingumas nustatomas pagal bendras teismingumo taisykles, todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinio reikalavimus dėl atsakovo vardu JAV, Arkanzaso valstijoje registruoto automobilio „Mazda CX-5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikimo atsakovo asmeninėje nuosavybėje, „Bank of America N.A.“ atsakovo vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančių santaupų (apie 20 000 JAV dolerių) padalinimo, nepagrįstai sprendė, kad vien dėl to, kad JAV ir Lietuvos Respublika nėra sudariusios dvišalės tarptautinės sutarties, yra pagrindas atsisakyti priimti šiuos ieškinio reikalavimus kaip neteismingus Lietuvos Respublikos teismams. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo sprendimas dėl atsakovo vardu JAV, Arkanzaso valstijoje registruoto automobilio „Mazda CX-5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikimo atsakovo asmeninėje nuosavybėje, „Bank of America N.A.“ atsakovo vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančių santaupų (apie 20 000 JAV dolerių) padalinimo nebūtų pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog, atsižvelgiant į bylos tarptautinį pobūdį ir specifiką, jos išnagrinėjimas Lietuvos Respublikos teisme sudarytų sąlygas tokio sprendimo nevykdymo galimybei, byloje taip pat nėra įrodymų, kad tokios bylos nagrinėjimas priklauso išimtinei JAV teismo jurisdikcijai. Kaip minėta, kilus abejonėms dėl ieškinio reikalavimų teismingumo, teismas turi pareikalauti iš ieškovės pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ji pagrįstai kreipiasi į Lietuvos, o ne į užsienio valstybės teismą, tačiau pirmosios instancijos teismas, vietoj to, jog priimtų nutartį dėl trūkumų šalinimo, nurodydamas, kokius duomenis turi pateikti ieškovė, kad teismas galėtų spręsti dėl teismingumo nagrinėti atitinkamą byloje keliamą reikalavimą, nepagrįstai iš karto atsisakė priimti ieškinio reikalavimus dėl atsakovo vardu JAV, Arkanzaso valstijoje registruoto automobilio „Mazda CX-5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikimo atsakovo asmeninėje nuosavybėje, „Bank of America N.A.“ atsakovo vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančių santaupų (apie 20 000 JAV dolerių) padalinimo, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikintina ir nurodytų ieškinio reikalavimų priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio reikalavimų dėl atsakovo vardu JAV, Arkanzaso valstijoje registruoto automobilio „Mazda CX-5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikimo atsakovo asmeninėje nuosavybėje, „Bank of America N.A.“ atsakovo vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančių santaupų (apie 20 000 JAV dolerių) padalinimo suformulavimo atitikimas CPK nustatytiems reikalavimams nebuvo vertinamas, kadangi tai nebuvo apeliacijos dalykas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškovės K. P. ieškinio reikalavimus dėl atsakovo V. P. vardu Jungtinėse Amerikos Valstijose, Arkanzaso valstijoje registruoto automobilio „Mazda CX-5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikimo atsakovo asmeninėje nuosavybėje, „Bank of America N.A.“ atsakovo V. P. vardu atidarytoje banko sąskaitoje esančių santaupų (apie 20 000 JAV dolerių) padalinimo, ir perduoti šių ieškinio reikalavimų priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Palikti nepakeistą kitą nutarties dalį.

Nustatyti ieškovei K. P. terminą iki 2019 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartyje nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.