Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 242 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 242 straipsnį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal 187 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės – 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, S. S. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu skirtomis bausmėmis, bausmes iš dalies sudedant, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi skirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu skirtą bausmę, tai yra 1 (vienerius) metus, ir dalį skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės, tai yra 6 (šešis) mėnesius, S. S. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimų tarnybos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš S. S. civiliniam ieškovui priteistas 962,50 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir penkiasdešimties centų) turtinės žalos atlyginimas.

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nuosprendį pakeisti ir sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu S. S. paskirtą bausmę. Taip pat nėra pagrindo skirti apelianto prašomą ekspertizę.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

9. Nagrinėjamu atveju S. S. nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu skirta galutine 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių, laiko ją per griežta. Apeliantas teigia, kad apylinkės teisme baigiamųjų kalbų metu prokurorė, subendrinus bausmes, siūlė jam skirti vieneriais metais mažesnę bausmę, nei paskyrė apylinkės teismas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, su tokia nuteistojo pozicija nesutinka.

11. .Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, už nusikalstamas veikas parinkdamas S. S. bausmės rūšis, o taip pat nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurie yra tyčiniai ir baigti. Nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai galėjosi jas padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o taip pat tai, kad veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Buvo įvertinta S. S. asmenybė – praeityje daug kartų teistas, baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos nuteistasis charakterizuojamas neigiamai. Nuosprendyje taip pat įvertinta, kad psichiatrinėje įskaitoje ir priklausomybės ligų įskaitoje nuteistasis neįrašytas, tai yra pakaltinamas. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nusikalstamas veikimas pagal BK 242 straipsnį yra neatsitiktinis, o nuteistojo nusikalstamo veikimo modelio tąsa, kadangi už šio nusikaltimo padarymą jis jau buvo teistas ankščiau. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendė, kad linkusiam daryti naujas nusikalstamas veikas ir tinkamų išvadų nedarančiam S. S. turi būti paskirta griežčiausia BK 242 straipsnio s, 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jų dydžius nustatant mažesnius, nei BK 242 straipsnio, 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai.

12. Nors BK 242 straipsnio bei 187 straipsnio 1 dalies sankcijose įstatymų leidėjas numatė ne tik laisvės atėmimo, bet ir alternatyvias bausmes – BK 242 straipsnio atveju – baudą, o BK 187 straipsnio 1 dalies atveju – baudą, viešuosius darbus bei laisvės apribojimą, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtų bausmių rūšimi bei jų dydžiu. Darant tokią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas S. S. nėra pirmasis – iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo jo atžvilgiu buvo priimta net vienuolika apkaltinamųjų nuosprendžių, daugiausiai iš jų už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, o skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu be minėtų vienuolikos, S. S. atžvilgiu buvo priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai, iš kurių vienu jis buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos pagal BK 242 straipsnį padarymą. Nors iš esmės visais atvejais S. S. buvo skiriama griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bet, kaip matyti, nuteistasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, teigiamų išvadų nepadarė, nei bausmės griežtumas, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas jam teigiamos įtakos nepadarė, ką neabejotinai patvirtina nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo aplinkybės – naujus tyčinius nusikaltimus S. S. įvykdė ne tik esant neišnykusiam bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, tačiau ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kuomet bausmės atlikimo vietos administracija, pasitikėdama nuteistuoju, buvo suteikusi jam galimybę trumpam išvykti iš pataisos įstaigos teritorijos. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad minėtos išvykos metu jis taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, kas rodo, jog apeliantas nesistengė vengti veiksnių, galinčių jį paskatinti pakartotinai nusikalsti.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis aukštesnio teismo prašo prie bylos prijungti dokumentus dėl jo šeimyninės padėties, kad jis yra vedęs, kad jo žmonai nustatytas septyniasdešimties procentų neįgalumas ir jai reikalinga priežiūra, kurios būdamas įkalinimo įstaigoje jis suteikti negali, tai pat akcentuoja kad yra šeimą išlaikantis asmuo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apelianto nurodomas aplinkybes, susijusias su jo šeimine padėtimi, apylinkės teismas įvertino ir skiriant bausmę be pirmiau nustatytų aplinkybių atsižvelgė būtent ir į tai, kad S. S. apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus kaip motyvus dėl savo nusikalstamo veikimo nurodė sutuoktinės sveikatos problemas, kurios, pasak jo, jį sukrėtė ir jis norėjo padėti savo sutuoktinei. Tačiau, apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kad iš nuteistojo veiksmų yra akivaizdu, jog jis visgi veikė priešingai sutuoktinės interesams, kadangi negrįžo į įkalinimo įstaigą, įkalinimo įstaigai sukėlė materialinę žalą, dėl priešingo jam taikomiems ribojimams veikimo prarado galimybę dirbti už įkalinimo įstaigos ribų ir gaunamu darbo užmokesčių prisidėti prie savo šeimos gerovės. Be to, apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog pats S. S. teigė, jog jo sutuoktinė, jam negrįžus į įkalinimo įstaigą, dėjo aktyvias pastangas, siekiant padėti pareigūnams nustatyti savo sutuoktinio buvimo vietą. Esant nurodytoms aplinkybėms, minėti apeliacinio skundo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

14. Be to, apeliaciniu skundu nuteistasis aukštesnio teismo prašo ištirti jo psichikos būklę – skirti jam stacionarinę psichologinę-psichiatrinę ekspertizę. Mano, kad jo nusikalstamos veikos buvo padarytos ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kurioms įtaką turėjo jo psichinė būsena.

15. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų abejones dėl apelianto psichinės būsenos tiek dabar, tiek nusikalstamų veikų padarymo metu. Kaip minėta, skundžiamame nuosprendyje teismas įvertino, kad S. S. psichiatrinėje įskaitoje neįrašytas, ką patvirtina baudžiamojoje byloje esantis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro 2023 m. rugpjūčio 16 d. medicininis pažymėjimas (3 t., b. l. 37). Nesant įrodymų, kad nagrinėjamu atveju aktualių veikų metu S. S. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jų pavojingumo arba valdyti savo veiksmų (past. – kas BK 17 straipsnio prasme laikytina nepakaltinamumu), apelianto prašymas dėl psichologinės-psichiatrinės ekspertizės skyrimo laikytinas nepagrįstu.

16. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, apylinkės teismas teisingai įvertino, kad nuteistasis nusikalstamai elgėsi išimtinai tenkindamas savo interesus, lengvabūdiškai vertindamas savo teisinę situaciją, tyčia veikdamas priešingai įkalinimo įstaigos bei įstatymų atžvilgiu. Tai yra S. S., turėdamas ankstesnę teistumo (be kita ko ir pagal BK 242 straipsnį) patirtį, nagrinėjamu atveju jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė suprasdamas jų neteisėtumą, tai darė sąmoningai ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis, nepaisydamas jam taikomų griežčiausių sankcijų, išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, o nagrinėjamu atveju padaryti nusikaltimai taip pat nebuvo atsitiktiniai. Todėl teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo manyti, kad S. S. sušvelninus pagal BK 242 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes ar sutrumpinus jų trukmę dar labiau, galėtų būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Nors šioje byloje pripažinta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, neabejotina, kad šią aplinkybę apylinkės teismas jau įvertino, kadangi nepaisydamas aptartos neigiamos nuteistojo charakteristikos, apylinkės teismas skyrė jam laisvės atėmimo bausmes beveik dvigubai trumpesnes už BK 242 straipsnio ir BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytus šios bausmės rūšies vidurkius (abiem atvejais vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų laisvės atėmimo). Be to, ta aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, sutiko su bylos nagrinėjimu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta ir taikant jo atžvilgiu BK 64¹ straipsnio nuostatas, kas lėmė vienu trečdaliu švelnesnės subendrintos bausmės nuteistajam skyrimą.

17. Šiuo atveju taip pat nėra faktinio bei teisinio pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir dalyse dėl nuteistajam pagal BK 242 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių subendrinimo tarpusavyje bei šios subendrintos, vienu trečdaliu sumažintos bausmės bendrinimo su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu skirtomis bausmėmis.

18. Bausmių bendrinimo taisyklės yra numatytos BK 63 ir 64 straipsniuose. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taigi, BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu BK 64 straipsnio nuostatos taikomos tik bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, jeigu nustatoma, kad nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

19. Pagal BK 63 straipsnį bausmės gali būti bendrinamos apėmimo bei visiško arba dalinio sudėjimo būdais. Pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, svarstant bausmių bendrinimo klausimą, visų pirma turi būti įvertinama galimybė taikyti palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą – apėmimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta 20 metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Visais kitais atvejais teismas, bendrindamas bausmes jas privalo visiškai ar iš dalies sudėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-676/2012).

20. Nusikalstamos veikos, už kurias S. S. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, idealiosios nusikalstamų veikų sutapties nesudaro, abi veikos yra priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų kategorijai, nenustatytas ir BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytas apėmimo pagrindas, todėl formaliųjų BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų nėra. Taigi, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 242 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes bendrindamas sudėjimo, o ne apėmimo būdu, apylinkės teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Sudėdamas bausmes apylinkės teismas, kaip matyti, parinko nuteistajam palankų bausmių bendrinimo būdą – jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 9 dalis). Prie griežtesnės 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridėjus dalį švelnesnės 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, tai yra 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo, paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kurią sumažinus BK 64¹ straipsnio pagrindu, S. S. buvo skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

21. Atsižvelgiant į tai, kad BK 242 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas S. S. įvykdė dar iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio priėmimo, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta subendrinta ir trečdaliu sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė su pirmiau minėtais procesiniais sprendimais S. S. paskirtomis bausmėmis pagrįstai buvo bendrinta vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

22. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi subendrinus bausmes pagal 2023 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir 2023 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžius, S. S. buvo paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, o pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nuosprendį – taip pat 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

23. Apylinkės teismas, bendrindamas S. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno apylinkės Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu jam skirtomis bausmėmis, taip pat parinko apeliantui palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Prie griežčiausios 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi, pridėjus dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu skirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės, tai yra 1 (vienerius) metus, ir dalį skundžiamu nuosprendžiu skirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tai yra 6 (šešis) mėnesius, S. S. buvo paskirta galutinė 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, buvo įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. S. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytiems nusikaltimams ir jo asmenybei bei teisingą galutinę subendrintą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

25. Kaip minėta, apeliantas teigia, kad apylinkės teisme baigiamųjų kalbų metu prokurorė siūlė jam skirti dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau apylinkės teismas, apelianto vertinimu, į tai nepagrįstai neatsižvelgė ir jam paskyrė galutinę trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

26. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad prokurorė apylinkės teisme baigiamųjų kalbų metų siūlė S. S. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, prie šios griežtesnės 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant naujai skiriamos bausmės dalį, t. y. 6 (šešis) mėnesius, ir paskirti S. S. galutinę 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tai yra prokurorė baigiamųjų kalbų metų siūlė apelianto skunde akcentuojamą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę skirti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus tik su Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu skirta bausme. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pagrįstai subendrino ne tik su Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, tačiau dar subendrino ir su įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi pagal dar du nuosprendžius subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, todėl minėti skundo argumentai dėl per griežtos bausmės skyrimo atmestini kaip nepagrįsti.

27. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.