Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-09-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1184-730/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-05
Bylos Nr.
e2S-1184-730/2019
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00127-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
V. Š.
Ieškovas
akcinės bendrovės SEB banko
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1184-730/2019Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00127-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.3; 3.2.6.6.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 13 932,14 EUR skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ir priimti teismo sprendimą už akių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. sprendimu už akių nusprendė ieškovės ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo 13 932,14 EUR skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 13 932,14 EUR sumą nuo 2019 m. sausio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 313 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Šalies argumentai

3. Atsakovas 2019 m. kovo 20 d. pateikė pareiškimą dėl 2019 m. vasario 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai dokumentus siuntė tik deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, dėl to neturėjo galimybės laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį, pažymėjo, kad vedė derybas su ieškove ir siekė ginčą išspręsti taikiai, tačiau ieškovė atsakovui informacijos neteikė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

Atsiliepimas

4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo aplinkybių nurodė, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2019 m. vasario 6 d. asmeniškai, todėl atsakovas turėjo pareigą pateikti atsiliepimą iki 2019 m. vasario 21 d., tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė, nors atsakovui ir buvo išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovui yra įteikti tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei patvirtintų, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas V. Š. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – peržiūrėti 2019 m. vasario 27 d. sprendimą, priimtą už akių civilinėje byloje Nr. e2-700-204/2019. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Apeliantas dėl procesinių dokumentų įteikimo nurodo, kad teismas procesinius dokumentus turėjo siųsti ne tik deklaruotos, bet ir faktinės gyvenamosios vietos adresu. Teigia, kad nors procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, tačiau apeliantas dokumentus paliko (duomenys neskelbtini) ir išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), todėl nepastebėjo, kada sueina terminas atsiliepimui pateikti. Pažymi, kad apeliantas nesinaudoja Elektroninių paslaugų portalo sistema, todėl negalėjo pasitikrinti, kada pasibaigia terminas atsiliepimui pateikti, be to, nebūdamas teisininku, neturėjo supratimo, kokie terminai yra skiriami procesiniams dokumentams pateikti.

5.2. Apeliantas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų nurodo, kad niekada nevengė mokėti skolos, tačiau siekė nedidinant išlaidų sumokėti skolą dalimis. Nurodo, kad teikė prašymus ieškovei dėl skolos išdėstymo, nes ieškovės pasiūlyta tvarka dėl skolos išdėstymo negalėjo būti įgyvendinta. Pažymi, kad apeliantas nuolatos derino skolos išdėstymo sąlygas su ieškove ir derybos buvo vedamos su atsakovo atstovu, o priėmus sprendimą už akių atsakovas neteko galimybės sudaryti taikos sutartį su ieškove, be to, patirs papildomas išlaidas mokant antstoliui vykdymo išlaidas ir priteistas palūkanas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų matydamas, kad apeliantas nesutinka su skolos dydžiu, negalėjo priimti sprendimo už akių.

Atsiliepimas

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

6.1. Ieškovė dėl procesinių dokumentų įteikimo nurodo, kad apeliantui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai ir tai laikytina tinkamu apelianto informavimu. Teigia, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad įteikus procesinius dokumentus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, būtina procesinius dokumentus siųsti papildomai ir gyvenamosios vietos adresu. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantas buvo tinkamai informuotas apie inicijuotą teisminį procesą, o apelianto pasyvus elgesys lėmė tai, kad atsirado sąlygos sprendimui už akių priimti.

6.2. Ieškovė dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų nurodo, kad nors apeliantas skunde nesutinka su ieškovės reikalavimais, tačiau tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nėra pagrįsti jokiais įrodymais, yra dviprasmiški ir deklaratyvūs. Ieškovė pažymi, kad nors apeliantas ir nurodo, kad siekė sudaryti taikos sutartį, tačiau ieškovė nėra gavusi pasiūlymo prasidėjus teisminiam procesui sudaryti taikos sutartį. Ieškovė teigia, kad taikos sutartis gali būti sudaryta bet kurioje proceso stadijoje ir, esant norui, apeliantas gali sudaryti taikos sutartį ir vykdymo procese.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmetamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

9. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įteikė procesinius dokumentus. Teigia, kad nors procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai apelianto deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau teismas privalėjo dokumentus siųsti ir faktinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Ieškovė su apelianto argumentais nesutinka, nurodo, kad apeliantas apie teisminį procesą informuotas tinkamai, o apelianto nurodyti argumentai dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo yra deklaratyvūs.

10. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus, byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių tinkamai informavo apeliantą apie inicijuotą teisminį procesą.

11. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės 2019 m. sausio 23 d. pateikto ieškinio ir dokumentų kopijos buvo išsiųstos ieškinyje nurodytu apelianto deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir įteiktos asmeniškai ir pasirašytinai atsakovui 2019 m. vasario 6 d. Iš 2019 m. sausio 28 d. teismo pranešimo matyti, kad atsakovui buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti, išaiškinta, kad jeigu be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, teismas turės teisę priimti sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas pateiktame pranešime taip pat apeliantui pasiūlė pasinaudoti galimybe perduoti ginčą teisminei mediacijai.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes (nutarties 12 punktas), teisinį reglamentavimą (nutarties 11 punktas), sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais dėl procesinių dokumentų netinkamo įteikimo.

14. Pirmiausia, kaip minėta šios nutarties 11 punkte, teismas turi pareigą procesinius dokumentus įteikti asmeniškai, taip užtikrindamas šalių teisę būti tinkamai informuotiems apie teisminį procesą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad procesiniai dokumentai apeliantui įteikti asmeniškai ir pasirašytinai 2019 m. vasario 6 d. apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas informavęs apeliantą pasirašytinai apie teisminį procesą ir įteikus procesinius dokumentus neturėjo pareigos siųsti papildomai tuos pačius procesinius dokumentus ir kitais žinomais adresais ir pakartotinai informuoti apeliantą apie tą patį teisminį procesą, kadangi tokios pareigos teismui nenustato ne tik CPK, tačiau toks procesinių dokumentų pakartotinis siuntimas juos faktiškai įteikus, prieštarautų ir CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams.

15. Antra, būtina pažymėti ir tai, kad apeliantas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nurodo, kad procesinius dokumentus gavo, tačiau juos prieš išvykdamas į kitą miestą paliko, todėl negalėjo patikrinti ir nepastebėjo, kada sueina terminas atsiliepimui pateikti. Pažymi, kad nebūdamas teisininku nežino, kokie terminai yra skiriami procesiniams dokumentams pateikti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Nagrinėjamu atveju įvertinus apelianto nurodytus argumentus darytina išvada, kad apeliantas elgėsi nerūpestingai ir pasyviai, tai padarė įtaką, kad nagrinėjamu atveju apeliantui buvo priimtas sprendimas už akių. Nors apeliantas ir nurodo, kad nežino, kokie yra terminai procesiniams dokumentams pateikti, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantui 2019 m. vasario 6 d. įteikus procesinius dokumentus teismo pranešimu apeliantas buvo informuotas, kad atsiliepimą turi pateikti per 14 dienų, taip pat buvo informuotas apie pasekmes nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Būtina pažymėti ir tai, kad apeliantas nuo 2018 m. sausio 8 d. yra sudaręs sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatų profesine bendrija, todėl laikytina, kad apeliantas būdamas rūpestingas ir darbingo amžiaus asmuo, galėjo ne tik savarankiškai teikti atsiliepimą į ieškinį, bet ir laiku pasirūpinti tinkamu atstovavimu civilinėje byloje Nr. e2-700-204/2019 iki teismo sprendimo už akių priėmimo.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 11–15 punktuose, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai informavo apeliantą apie inicijuotą teisminį procesą ir nepažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą.

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

17. Apeliantas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų nurodo, kad teismas neįvertino svarbių bylos aplinkybių, tai yra kad apeliantas nevengė mokėti skolos, teikė prašymus ieškovei dėl skolos išdėstymo, be to, apelianto vertinimu, iš byloje esančių įrodymų teismas matydamas, kad apeliantas nesutinka su skolos dydžiu, negalėjo priimti sprendimo už akių. Ieškovė su apelianto argumentais nesutinka, nurodo, kad apelianto argumentai tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde nėra pagrįsti jokiais įrodymais, yra dviprasmiški ir deklaratyvūs. Ieškovė pažymi, kad nors apeliantas ir nurodo, kad siekė sudaryti taikos sutartį, tačiau ieškovė nėra gavusi pasiūlymo prasidėjus teisminiam procesui sudaryti taikos sutartį.

18. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas.

19. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (1 punktas); byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (2 punktas).

20. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Atvykusi (ar procesinį dokumentą pateikusi) šalis gali prašyti teismo vietoj sprendimo už akių priėmimo išnagrinėti bylą iš esmės pagal byloje esančią medžiagą. Teismas šio prašymo netenkina, manydamas, kad nenustatytos esminės bylos aplinkybės. O CPK 285 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokiais atvejais teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, t. y.: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais šio Kodekso numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.

21. Iš bylos medžiagos matyti, to neneigia ir pats apeliantas, jog apeliantui apie teisminį procesą buvo žinoma. Taip pat buvo išaiškinta atsiliepimo nepateikimo pasekmė – teismui yra suteikta teisė, esant ieškovo prašymui, įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimą už akių. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui buvo priimtas sprendimas už akių ir ieškinys tenkintas visiškai. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nagrinėjamos bylos atveju yra aktualus CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymas, tai yra teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

22. Teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013 m. liepos 18 d. tarp ieškovės ir apelianto buvo sudaryta Visa Classic (eurais) kortelės sąskaitos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas įsipareigojo atidaryti kliento vardu kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išduoti klientui kortelę su asmens atpažinimo kodu PIN. Pagal sutarties 4.3 punkto nuostatas atsakovas įsipareigojo tuoj pat padengti sąskaitoje susidariusias skolas ir mokėti bankui už kiekvieną įsiskolinimo dieną palūkanas, apskaičiuojamas nuo sąskaitoje esamos skolos (debeto likučio). Iš pateikto atsakovo kortelės sąskaitos išrašo matyti, kad jis naudojosi išduota kortele ir kredito limitu, ja atsiskaitydamas už įsigytas prekes ir paslaugas, leido lėšas, kurių kortelėje neturėjo, ir taip įsiskolino bankui. Iš 2019 m. sausio 2 d. Pažymos dėl V. Š. skolos ieškovei matyti, kad 2019 m. sausio 2 d. atsakovo skolą sudarė: 8378,77 EUR kredito suma, 5549,61 EUR palūkanos, 3,76 EUR mokestis už laiku nepadengtą kredito limitą ir kiti mokesčiai, tai yra iš viso 13 932,14 EUR.

24. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog teismas neįvertino, kad apeliantas siekė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, sudaryti taikos sutartį ir modifikuoti kortelės sąskaitos sutartį, tai sudaro pagrindą tenkini apelianto atskirąjį skundą ir peržiūrėti sprendimą už akių. Su apelianto nurodytais argumentais nesutinkama.

25. Pirmiausia apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių faktinių duomenų ir objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas už akių yra galbūt neteisėtas ir / ar nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriuose nurodyta, kaip yra apskaičiuota susidariusi skola ir jos dydis. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl jeigu apeliantas nesutinka su skolos dydžiu ir / ar su pateiktais skaičiavimais, jis privalo pateikti teismui įrodymus ir konkrečius apskaičiavimus, kodėl ieškovės pateikti duomenys yra neteisingi ar nepagrįsti.

26. Antra, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbių bylos aplinkybių, tai yra kad apeliantas nevengė mokėti skolos, teikė prašymus ieškovei dėl skolos išdėstymo, be to, apelianto vertinimu, iš byloje esančių įrodymų teismas matydamas, kad apeliantas nesutinka su skolos dydžiu, negalėjo priimti sprendimo už akių. Su šiais apelianto argumentais nesutinkama. Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, apeliantas 2018 m. kovo 20 d. teikė prašymą išdėstyti skolą, kuris buvo įvertintas ieškovės, kuriį pasiūlė savo skolos išdėstymo tvarką (e. tomas I, e. b. l. 53). Duomenų, ar ieškovės pasiūlytas skolos išdėstymas tenkino apeliantą, byloje nėra, kaip ir nėra jokių įrodymų, kad apeliantas siekė sudaryti taikos sutartį su ieškove tiek iki ieškinio pateikimo teismui, tiek pradėjus teisminį procesą (CPK 178 straipsnis) priešingai, ieškovė nurodo, kad pradėjus teisminį procesą apeliantas nesiūlė sudaryti taikos sutarties.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog apeliantas nepateikė jokių naujų įrodymų, leidžiančių vertinti, kad priimtas sprendimas už akių būtų nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą teismo nutartį.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 9–27 punktuose nurodytomis aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-14651), kuriuo prašo priteisti iš apelianto 363 EUR patirtas bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus apelianto atskirojo skundo, iš apelianto priteistinos 363 EUR ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto V. Š. 363 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei SEB bankui.

Teisėja Erinija Kazlauskienė