Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-04-08 · Administracinė byla Nr. I-787-739/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-08
Bylos Nr.
I-787-739/2019
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00329-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
K. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-787-739/2019Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00329-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.5; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 8 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė,sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant vertėjui Augustui Ramonui,pareiškėjui K. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir teismo priimtame skunde (b. l. 10–11) prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Panevėžio AVPK), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo etapuojamas į Panevėžio AVPK areštinę (toliau – ir areštinė) laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d., nuo 2018 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. gegužės 17 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d., ir areštinėje laikymo sąlygos buvo netinkamos. Teigė, kad kamerose Nr. 1, 2, 3, 4, 15 buvo netvarkingi šviestuvai – viena lempa veikė, antra neveikė. Minėtose kamerose tualete buvo netinkamos sąlygos, kadangi viena siena buvo 1,5 m aukščio, nebuvo durų, ir pareigūnai, atidarę duris, matė, ką jis veikia tualete. Kameroje Nr. 15 buvo netvarkingas langas, jis negalėjo lango uždaryti, dėl to susirgo – jam skaudėjo gerklę ir negalėjo nieko valgyti, kelis kartus prašė pareigūnus duoti jam vaistų, tačiau šie jam atsakė, kad vaistų neturi. Kai jis atvykdavo į areštinę, pareigūnai kelis kartus jo nenuvedė į dušą, nors jam priklauso teisė pasinaudoti dušu. Pareigūnai kelis kartus jo nevedė pasivaikščioti, nors jam priklauso teisė kasdien eiti pasivaikščioti. Prašė priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 10–11). Teismo posėdžio metu pareiškėjas, be to, paaiškino, kad kamerose tualetuose nebuvo nei durų, nei užuolaidų, tad kiti asmenys, kurie kartu su juo buvo laikomi kameroje, taip pat ir pareigūnai pro durų langelį matė, ką jis veikia tualete. Paaiškino, kad jam atvykus į areštinę, pareigūnai jį turėdavo nuvesti į dušą, tačiau kelis kartus nenuvedė, sakydami, kad nuves rytoj, nes nėra laiko, o jam kitą dieną paprašius nuvesti į dušą, atsakydavo, kad vėliau nuves, bet taip ir nenuvesdavo. Teigė, kad jis nebūdavo areštinėje tomis dienomis, kai pasinaudoti dušu buvo skirtas laikas pagal tvarkaraštį (areštinėje tam buvo skirtas laikas šeštadienį–sekmadienį). Paaiškino, kad jis tris–keturis kartus atsisakė eiti pasivaikščioti, kai būdavo lietus lauke, tačiau tris kartus buvo taip, kad jis neatsisakė eiti pasivaikščioti, sakydavo pareigūnams, kad nori pasivaikščioti, tačiau pareigūnai jo neišvedė pasivaikščioti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo prašymą priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio AVPK atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Panevėžio AVPK pranešta tinkamai (b. l. 75). Panevėžio AVPK atsiliepime į skundą nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 19). Byla išnagrinėta nedalyvaujant Panevėžio AVPK atstovui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis). Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą (b. l. 16–19) nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. (su pertraukomis). Paaiškino, kad visose areštinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas 120–130 cm aukščio pertvara. Siekiant pagerinti sulaikytųjų sąlygas ir privatumą, sudaryta galimybė sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, tuo tikslu yra įdėti kabliukai. Pareigūnai, stebėdami kamerose esančių asmenų elgesį pro kamerų duryse įrengtus langelius, mato beveik visą kamerą, išskyrus kamerų kampus, sanitariniai kampai įrengti kamerų priekinėse dalyse kampuose, todėl ten būnantis asmuo negali būti matomas. Teisės normose įtvirtinta policijos areštinės vidaus postinio pareiga pradedant budėjimą kartu su budėtoju patikrinti kamerų įrengimų būklę (taip pat ir langus), apšvietimą. Atsakovės atstovas griežtai laikosi teisės aktų nustatytos tvarkos, todėl areštinės pareigūnams pastebėjus neveikiančias lempas ar kitus gedimus, trūkumai yra šalinami. Areštinės langai yra tvarkingi, sandarūs, juos galima uždaryti ir atidaryti. Areštinės pareigūnai negavo pareiškėjo prašymo dėl vaistų ar kitos pagalbos suteikimo. Medicinos darbuotojui pareiškėjas taip pat nereiškė nusiskundimų. Pareiškėjui teisė pasinaudoti dušu atvykimo dieną būdavo suteikiama. Pareiškėjui teisė į pasivaikščiojimą būdavo suteikiama, tačiau pats pareiškėjas ne visada pasinaudodavo savo teise į vienos valandos pasivaikščiojimą, ne kartą atsisakė eiti į pasivaikščiojimo kiemą. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas nurodė, kad nėra duomenų, kad atsakovas atliko veiksmus, kuriais sąmoningai siekė pareiškėjui sukelti dvasinius sukrėtimus ar skriaudą. Pareiškėjas neturtinės žalos nekonkretizavo, nepagrindė įrodymais. Pareiškėjas negalėjo patirti tokių išgyvenimų arba jie nepasiekė tokio laipsnio, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio taikymo požiūriu juos galima būtų įvertinti pinigine išraiška. Prašoma priteisti neturtinė žala per didelė ir neatitinka formuojamos teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų laikymo sąlygų Panevėžio AVPK areštinėje, atlyginimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas skunde netiksliai nurodė savo buvimo Panevėžio AVPK areštinėje datas, nurodė ne visas datas. Remiantis atsakovės atsiliepime (b. l. 16–17) ir pareiškėjo asmens kortelės išrašo duomenimis (b. l. 25–39) nustatyta, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. (toliau – ginčo laikotarpis) buvo laikomas areštinėje šiomis dienomis: nuo 2017 m. rugpjūčio 15 iki 28 d., nuo 2017 m. rugsėjo 4 iki 7 d., nuo 2017 m. rugsėjo 21 iki 25 d., nuo 2017 m. spalio 2 iki 5 d., nuo 2017 m. lapkričio 6 iki 9 d., nuo 2018 m. vasario 12 iki 15 d., nuo 2018 m. balandžio 26 iki 30 d., nuo 2018 m. gegužės 14 iki 17 d., nuo 2018 m. birželio 4 iki 7 d., nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 9 iki 13 d., nuo 2018 m. rugsėjo 3 iki 6 d. Taigi, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas areštinėje su pertraukomis.

Būdamas areštinėje, pareiškėjas turėjo suimtojo statusą (b. l. 17).

Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose Nr. 1, 2, 3, 4, 15 tualete buvo netinkamos sąlygos, kadangi tualete viena siena buvo 1,5 m aukščio, nebuvo durų, ir pareigūnai, atidarę duris, matė, ką jis veikia tualete.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad kamerose tualete nebuvo nei durų, nei užuolaidų, ir kad kiti asmenys, kurie kartu su juo buvo laikomi kameroje, ir pareigūnai pro durų langelį matė, ką jis veikė tualete.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 1, 2, 3, 4, 10, 12, 13, 15, 16, 23, 24 (b. l. 15–16, 42–47), taigi pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas ne tik tose kamerose, kurias jis išvardino skunde.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi ir ginčo laikotarpiu galiojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nenustato reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 20 punktas nustatė, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą.

Atsakovės atstovo atsiliepime ir Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto (toliau – Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės vyriausiasis specialistas) 2018 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, visose areštinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi atskirą patalpų oro šalinimo sistemą (b. l. 18, 20).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nors sanitarinio mazgo įrengimas, jo atitvėrimas 120–130 cm sienele yra laikomas atitinkančiu nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, tačiau, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, vertintina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-492/2019, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad areštinės darbuotojai, siekdami pagerinti sulaikytųjų sąlygas ir privatumą, suteikia galimybę sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, tuo tikslu sanitariniuose mazguose yra įdėti kabliukai, ant kurių galima užkabinti audeklus (b. l. 18). Pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad tualetuose nebuvo ne tik durų, bet ir užuolaidų. Atsakovės atstovo paaiškinimu atsiliepime, pareiškėjas galėjo sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, tačiau iš Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės vyriausiojo specialisto 2018 m. lapkričio 14 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad asmenys specialiomis sanitarinių mazgų uždangomis nėra aprūpinami, jie sanitarinius mazgus turi užsidengti patys iš jiems išduodamų arba savo turimų paklodžių ar kitų audeklų (b. l. 22). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tualetą atskiriantis audeklas nelaikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1913-756/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-362-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Pareiškėjas skunde teigė, kad pareigūnai atidarę kameros duris matė, ką jis veikia sanitariniame mazge (b. l. 10), tačiau neįvardino konkrečių atvejų, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu įvyko jo nurodomos aplinkybės. Pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad pareigūnai pro kameros durų langelį matė, ką jis veikė tualete, tačiau neįvardino jokių konkrečių atvejų, netvirtino, kad jis specialiai pareigūnų buvo stebimas sanitariniame mazge. Pareiškėjas išsakė abstrakčius teiginius, kad jį sanitariniame mazge matė pareigūnai. Areštinės kamerų duryse esantys langeliai yra skirti stebėti areštinės kamerose esančių asmenų elgesį (b. l. 18). Atsakovės atstovo atsiliepime ir Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto 2018 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, pareigūnai mato beveik visą kamerą, nemato tik jos kampų, kurie yra prie durų dešinėje ir kairėje pusėje, o sanitariniai mazgai yra minėtuose kampuose, todėl pareigūnai mato tik dalį sanitarinio mazgo; pareigūnai specialiai nestebi asmenų, kai jie naudojasi tualetu (b. l. 18, 23). Atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjo pretenzijos, kad jis galėjo būti stebimas pareigūnų, yra nepagrįstos (b. l. 18). Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovo atsiliepime ir Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis. Pareiškėjas neįrodė aplinkybių, kad jį, besinaudojantį sanitariniu mazgu, matė pareigūnai pro kameros duryse esantį stebėjimo langelį bei matė atidarę kameros duris. Tačiau byloje yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas dalį ginčo laikotarpio buvo laikomas areštinės kamerose ne vienas, o kartu su kitu asmeniu ar keliais asmenimis, tai buvo šiomis dienomis: 2017 rugpjūčio 24–28 d., 2017 m. rugsėjo 4–7 d., 2017 m. rugsėjo 21–25 d., 2017 m. spalio 2–5 d., 2017 m. lapkričio 6–9 d., 2018 m. vasario 12 d., 2018 m. balandžio 26–30 d., 2018 m. gegužės 14–17 d., 2018 m. birželio 4 d., 2018 m. liepos 30 d. – 2018 m. rugpjūčio 6 d., 2018 m. rugpjūčio 9–13 d., 2018 m. rugsėjo 3–6 d. (b. l. 15–16, 42–47), t. y. 49 paras. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad yra pagrindas pripažinti įkalinto asmens privatumo naudojantis tualetu pažeidimą tik tomis dienomis, kai jis kameroje yra laikomas ne vienas, bet kartu su kitu asmeniu (2019 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-492/2019, 2018 m. sausio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2556-602/2017; 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1703-492/2017). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtu sanitariniu mazgu buvo pažeidžiamas 49 paras.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose Nr. 1, 2, 3, 4, 15 buvo netvarkingi šviestuvai – viena lempa veikė, antra neveikė.

Kaip jau rašyta, pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 1, 2, 3, 4, 10, 12, 13, 15, 16, 23, 24 (b. l. 15–16, 42–47), t. y. buvo laikomas ne tik tose kamerose, kurias jis išvardino skunde.

Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Jos 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Panevėžio AVPK viršininko 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 50-V-3 patvirtintų Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės apsaugos budinčiosios pamainos vidaus tvarkos taisyklių (b. l. 50–54) (toliau – Budinčiosios pamainos vidaus tvarkos taisyklės) 19.1 papunktis įtvirtina policijos areštinės vidaus posto postinio pareigą pradedant budėjimą kartu su policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoju patikrinti apšvietimą (b. l. 50).

Bylos duomenimis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2018 m. vasario 26 d., t. y. ginčo laikotarpiu, patikrinęs areštinės kameras Nr. 1, 2, 3 ir 4 (kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas), nustatė, kad minėtose kamerose yra įrengtas dirbtinis apšvietimas: po du liuminescencinių lempų šviestuvus, visi šviestuvai veikia, dar kamerose yra įrengtas naktinis apšvietimas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šio patikrinimo metu Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatė (2018 m. kovo 2 d. patikrinimo aktas Nr. (5-12 4.80)PA-697, b. l. 48). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visose areštinės kamerose yra įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas, dirbtiniam apšvietimui naudojamos liuminescencinės lempos, o dirbtiniam naktiniam apšvietimui – kaitrinės lempos. Atsakovės atstovas patvirtino, kad areštinėje yra laikomasi minėtų Budinčiosios pamainos vidaus tvarkos taisyklių 19.1 papunkčio reikalavimų, todėl areštinės pareigūnams pastebėjus neveikiančias lempas ar kitus gedimus, trūkumai yra šalinami (b. l. 17). Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2018 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime patvirtino, kad kiekvieną rytą kamerų patikrinimo metu yra apžiūrimi areštinės kamerose esantys įrengimai, ir esant kokiems nors trūkumams, jie yra šalinami, ir kad tuo atveju, jeigu areštinės kamerose yra perdegę šviestuvai, jie yra pakeičiami (b. l. 21). Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė pagrindo netikėti patikrinimo akto pagrįstumu ir atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad tuo atveju, jeigu areštinės kamerose atsirasdavo perdegusių apšvietimo lempų, jos nedelsiant buvo pakeičiamos į tinkamas, ir kad kamerose buvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas. Be to, pareiškėjas, teigdamas kad kamerose buvo netvarkingi šviestuvai (viena lempa veikė, antra neveikė), niekaip nepagrindė, kaip tai galėjo padaryti įtaką jo gyvenimo sąlygoms kamerose bei neturtinės žalos atsiradimui, ir nenurodė, kad jam kameroje nepakako dirbtinio apšvietimo, kad buvo tamsu. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į minėtus patikrinimo akto duomenis, į atsakovės atstovo atsiliepime ir vyriausiojo specialisto tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis, teismas sprendžia, kad šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl juos atmeta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. 15 buvo netvarkingas langas, jis negalėjo lango uždaryti, dėl to jis susirgo – jam skaudėjo gerklę ir negalėjo nieko valgyti, jis kelis kartus prašė pareigūnus duoti jam vaistų, tačiau pareigūnai jam atsakė, kad vaistų neturi.

Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Budinčiosios pamainos vidaus tvarkos taisyklių 19.1 papunktis įtvirtina policijos areštinės vidaus posto postinio pareigą pradedant budėjimą kartu su policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoju patikrinti kamerų įrengimų būklę, taip pat ir langus (b. l. 50).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad policijos areštinėje yra laikomasi teisės aktų nuostatų, ir kad areštinių kamerų langai yra tvarkingi, sandarūs, juos galima uždaryti ir atidaryti (b. l. 17). Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2018 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime patvirtino, kad areštinės kameroje Nr. 15 langai yra tvarkingi, juos galima uždaryti ir atidaryti (b. l. 21). Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl sprendžia, kad kameroje Nr. 15 langas buvo tinkamos būklės ir jį galima buvo uždaryti.

Pagal nuo 2017 m. balandžio 4 d. įsigaliojusių ir ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Areštinių vidaus tvarkos taisyklės) 51 punktą, policijos areštinėje turi veikti bendruomenės slaugytojas, o nesant tokios pareigybės, asmens sveikatos priežiūrai įgyvendinti yra sudaromos sutartys su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Pagal Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 53 punktą, Budinčiosios pamainos vidaus tvarkos taisyklių 82 punktą (b. l. 52), jei areštantui reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti policijos areštinėje nėra galimybių, ji gali būti teikiama laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Budinčiosios pamainos vidaus tvarkos taisyklių 81 punktas (b. l. 52) nustato, kad prireikus areštinės budėtojas kviečia sveikatos priežiūros įstaigų medicinos specialistus areštinėje laikomo asmens sveikatos būklei įvertinti ir suteikti jam pirmąją medicinos pagalbą. Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 55 punktas nustato, kad areštantui privalo būti užtikrintas asmens sveikatos priežiūros specialisto skirtas medikamentinis gydymas. Vadovaujantis Budinčiosios pamainos vidaus tvarkos taisyklių 87 punktu (b. l. 53), Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 52 punktu, pirmąją medicinos pagalbą areštinėje laikomam asmeniui ūmios, gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami pagal kompetenciją suteikti areštinės pareigūnai bei darbuotojai.

Pareiškėjas teigė, kad jis kelis kartus prašė pareigūnus duoti jam vaistų, nes jam skaudėjo gerklę dėl neužsidarančio lango kameroje Nr. 15, o pareigūnai jam atsakė, kad vaistų neturi (b. l. 11), tačiau nenurodė konkrečiai, kurią dieną jam skaudėjo gerklę, kada jis kreipėsi į pareigūną į kurį pareigūną kreipėsi. Aukščiau nurodytos teisės normos neįtvirtina areštinės pareigūnų pareigos duoti pareiškėjui vaistus tokiu atveju, jeigu skauda gerklę. Teismas sprendžia, kad remiantis nurodytomis teisės normomis, pareigūnai privalėtų iškviesti sveikatos priežiūros specialistą (arba nuvesti pareiškėją pas jį) tuo atveju, jeigu pareiškėjas reikštų nusiskundimą dėl skaudančios gerklės ar kitų sveikatos problemų. Tačiau atsakovės atstovo atsiliepime nurodytais duomenimis, areštinės pareigūnai negavo pareiškėjo prašymo dėl vaistų ar kitos pagalbos suteikimo (b. l. 19). Bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginį, kad jis kreipėsi į pareigūnus su tokiu prašymu, o šie nereagavo į tokį jo prašymą ir neiškvietė jam medicinos pagalbos. Teismui nėra pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų teiginių teisingumu, kadangi byloje nėra duomenų, kad įstaigos, kuri veikia laikydamasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pareigūnai sąmoningai siektų pakenkti areštinėje laikomiems asmenims ir neatsižvelgtų į jų prašymus. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas ir medicinos darbuotojui nereiškė nusiskundimų dėl sveikatos (b. l. 19). Vadovaujantis Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 57 punktu, policijos areštinių vidaus administravimo informacinėje sistemoje yra kaupiama informacija apie policijos areštinėje laikomų areštantų apžiūras ir jiems suteiktą medicinos pagalbą, o minėtai sistemai neveikiant, policijos areštinės bendruomenės slaugytojas ar kitas asmens sveikatos priežiūros specialistas pildo Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalą. Panevėžio AVPK teismui pateikė asmens pareiškėjo medicininės kortelės išrašą (b. l. 40–41), kuriame medicinos darbuotoja yra užfiksavusi, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nusiskundimų sveikata neturėjo. Šiame išraše nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi su nusiskundimu dėl gerklės skausmo į medicinos darbuotoją. Aptarti bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginio, kad jam skaudėjo gerklę (medicininės kortelės išraše nėra apie tai duomenų), taip pat nepatvirtina teiginio, kad pareiškėjas kreipėsi į pareigūnus su nusiskundimu dėl skaudančios gerklės, o šie į tai nereagavo ir nesiėmė jokių priemonių. Be to, byloje nenustatyta, kad kameroje Nr. 15 langas buvo netinkamos būklės. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad minėti pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad kameroje Nr. 15 buvo netvarkingas langas, ir pareigūnai nereagavo į jo nusiskundimą dėl skaudančios gerklės, yra nepagrįsti. Todėl teismas atmeta šiuos pareiškėjo skundo argumentus.

Pareiškėjas skundėsi, kad jam atvykus į areštinę, pareigūnai jį turėdavo nuvesti į dušą, tačiau kelis kartus nenuvedė, nors jis ir prašė, sakydami, kad nuves rytoj, nes nėra laiko, o kai jis kitą dieną paprašydavo nuvesti į dušą, atsakydavo, kad nuves vėliau, bet taip ir nenuvesdavo.

Higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 59 punktas nustato: Ne rečiau kaip kartą per savaitę areštantams turi būti suteikta galimybė pasinaudoti dušu. Naujai į policijos areštinę uždarytiems areštantams ar iš kitų laisvės apribojimo vietų atvykusiems areštantams, jei jie pageidauja, tą pačią dieną, o esant dideliam skaičiui areštantų ar šiems atvykus vakare (po 22 val.) – ne vėliau kaip kitą dieną turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti dušu. Apie areštanto išvedimą pasinaudoti dušu pažymima policijos areštinių vidaus administravimo informacinėje sistemoje.

Iš pareiškėjo paaiškinimų skunde ir teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas skundžiasi dėl to, kad jam naujai atvykus į areštinę, pareigūnai kelis kartus jo nenuvedė į dušą, nors jis ir prašydavo nuvesti. Tokia pareiškėjo teisė įtvirtinta Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 59 punkto antrame sakinyje. Pareiškėjas nesiskundžia dėl to, kad jam nebuvo sudaroma galimybė nusiprausti duše pagal tvarkaraštį, ne rečiau kaip kartą per savaitę, kaip numato Higienos normos HN 134:2015 44 punktas, Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 59 punkto pirmas sakinys. Atsakovės atstovas atsiliepime ir Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2018 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime paaiškino, kad Policijos areštinių ir sulaikymo patalpų registro duomenimis, pareiškėjas savo teise pasinaudoti dušu atvykimo į areštinę dieną pasinaudojo šiomis atvykimo dienomis: 2017 m. rugsėjo 21 d., 2017 m. lapkričio 6 d., 2018 m. balandžio 26 d., 2018 m. gegužės 14 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d., 2018 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 18, 20). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas atvykdavo į areštinę ne tik tomis dienomis, kurias išvardino atsakovės atstovas. Pareiškėjas į areštinę atvyko ir 2017 m. rugpjūčio 15 d., ir 2017 m. rugsėjo 4 d., ir kitomis dienomis (b. l. 16–17, 25–39). Tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu atvykus į areštinę tomis dienomis, kurių neišvardino atsakovės atstovas (arba ne vėliau kaip kitą dieną), buvo sudaryta galimybė nusiprausti duše. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginio, jog pareiškėjui atvykus į areštinę ir jam pageidaujant pasinaudoti dušu, tą pačią dieną (arba ne vėliau kaip kitą dieną) nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu, ir kad tokia galimybe pareiškėjas negalėjo pasinaudoti du kartus. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-232-822/2018, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1905-520/2018). Todėl pripažintina, kad pareiškėjo teisė atvykus į areštinę, jam pageidaujant, pasinaudoti dušu, numatyta Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 59 punkte, buvo pažeista.

Pareiškėjas skunde teigė, kad pareigūnai kelis kartus jo nevedė pasivaikščioti, nors jam priklauso teisė kasdien eiti pasivaikščioti, o teismo posėdžio metu patikslino, kad tris kartus buvo taip, kad jo nevedė pasivaikščioti, nors jis ir neatsisakė eiti pasivaikščioti ir sakydavo, kad nori pasivaikščioti.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore; nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Asmenų, laikomų Panevėžio AVPK areštinėje, teisę į kasdienį vienos valandos pasivaikščiojimą gryname ore taip pat nustato Budinčiosios pamainos vidaus tvarkos taisyklių 76 punktas (b. l. 52). Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 38 punktas nustato: Policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas privalo užtikrinti, kad areštantai galėtų kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Atsakovės atstovas atsiliepime ir Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiasis specialistas 2018 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime paaiškino, kad pareiškėjui teisė į pasivaikščiojimą buvo suteikta teisės aktų numatyta tvarka, tačiau pats pareiškėjas ne visada pasinaudodavo savo teise į vienos valandos pasivaikščiojimą, ne kartą atsisakė eiti pasivaikščioti (b. l. 18, 20). Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 38 punktas, be to, nustato, kad apie areštanto išvedimą pasivaikščioti ar atsisakymą eiti pasivaikščioti pažymima policijos areštinių vidaus administravimo informacinėje sistemoje. Nagrinėjamu atveju, teismui pateiktame pareiškėjo asmens kortelės išraše (b. l. 24–40) nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kiekvieną dieną vaikščiojo pasivaikščiojimo kieme. Šiame asmens kortelės išraše yra tokių dienų, kai pareiškėjas atsisakė eiti pasivaikščioti (yra įrašas, kad jis atsisakė). Šiame asmens kortelės išraše taip pat yra ne mažiau kaip trys atvejai, kai nebuvo padaryta jokių įrašų apie pareiškėjo pasivaikščiojimus – nėra įrašo, jog pareiškėjas vaikščiojo, ir nėra įrašo, kad jis atsisakė eiti pasivaikščioti, arba tokia diena išvis neįrašyta (nors pareiškėjas tą dieną ir buvo areštinėje). Tokie atvejai buvo šiomis dienomis: 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. rugpjūčio 19 d., 2017 m. rugpjūčio 20 d. ir kitomis dienomis (b. l. 25–39). Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginio, jog pareiškėjas tris kartus nebuvo išvestas pasivaikščioti, nors pareiškėjas ir neatsisakė pasivaikščiojimo, sakydamas, kad nori pasivaikščioti. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-232-822/2018, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1905-520/2018). Todėl pripažintina, kad pareiškėjo teisė į kasdienį vienos valandos pasivaikščiojimą gryname, numatyta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, Budinčiosios pamainos vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte, buvo pažeista.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3693-502/2017).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Panevėžio AVPK areštinėje buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, pažeista pareiškėjo teisė atvykus į areštinę, jam pageidaujant, pasinaudoti dušu, pažeista pareiškėjo teisė į kasdienį vienos valandos pasivaikščiojimą gryname ore. Pripažintina, jog tokios laikymo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Byloje nėra duomenų apie tai, kad nustatyti pažeidimai padarė poveikį pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjo medicininės kortelės išraše (b. l. 40–41) užfiksuota, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nusiskundimų sveikata neturėjo.

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygų (pažeista teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu; pažeista teisė atvykus į areštinę, pageidaujant, pasinaudoti dušu; pažeista teisė į kasdienį vienos valandos pasivaikščiojimą gryname ore), į pažeistos vertybės pobūdį (nagrinėjant bylą nenustatyta, kad dėl nurodytų pažeidimų būtų padaryta žalos pareiškėjo sveikatai), į mastą bei trukmę (pareiškėjo privatumas naudojantis areštinės kamerose įrengtais sanitariniais įrenginiais buvo pažeidžiamas 49 paras, ilgiausiai nepertraukiamai 8 paras; pareiškėjas du kartus negalėjo pasinaudoti savo teise atvykus į areštinę, pageidaujant, pasinaudoti dušu; pareiškėjas tris kartus negalėjo pasinaudoti savo teise kasdien vieną valandą pasivaikščioti gryname ore). Byloje nenustatyta, kad Panevėžio AVPK areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-941-261/2019, 2019 m. vasario 13 d. administracinėje byloje Nr. A-3336-968/2019, 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4254-602/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1236-492/2018; 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1800-858/2018), Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti K. P., gim. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 291008610, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalia Pranckienė