Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

atsakovei S. V. ir atsakovui K. V. nedalyvaujant, dalyvaujant atsakovų atstovui advokatui Rišardui Lilui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. V., K. V., trečiasis asmuo E. B., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo į nepilnametį vaiką, globėjo skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiam vaikui išlaikymo priteisimo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai.

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašo:

1. Neterminuotai apriboti motinos valdžią S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) , nepilnamečio vaiko- dukros E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

II. Atsakovų argumentai.

III. Trečiojo asmens argumentai ir paaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai S. V. ir K. V. yra nepilnametės E. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Apie atsakovų šeimoje esančias problemas, ieškovui žinoma jau nuo pat vaiko gimimo (duomenys neskelbtini), kai gavo pranešimus mažamečio vaiko tėvų girtavimus:

Šeimos atvejo vadybininkė R. P. 2020-05-13 lankydamasi šioje šeimoje pastebėjo, kad naujagimės E. V. tėvai S. V. ir K. V. yra galimai neblaivūs, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams tėvai su naujagime pasišalino.2020-06-13, apie 18.55 val. Tarnybos skyriaus budintysis gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) rasti neblaivūs K. V. ir S. V. (atitinkamai- 2,42 prom. ir 1,9 prom. girtumas) kartu buvo mažametė E. V. Tėvams esant neblaiviems vaikas laikinai buvo apgyvendintas pas kaimynę V. B.. 2020-06-15 raštu pasižadėjus rūpintis vaiku bei konsultuotis dėl priklausomybės nuo alkoholio mažametė E. V. buvo gražinta tėvams. 2020-07-22, apie 7.36 val. Tarnybos budintysis gavo pranešimą, kad neblaivi motina S. V. (nustatytas 1,36 prom. girtumas negali pasirūpinti mažamečiu savo vaiku. Mergaitė buvo perduota senelei G. A. 2020-07-23 atlikus Vaiko situacijos vertinimą buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. S. V. ir K. V. buvo pasiūlytas mobiliosios komandos pagalba bei siūlyta vaiko laikinosios priežiūros priemonė- motiną su vaiku apgyvendinti socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje ((duomenys neskelbtini)). Tėvams sutikus motina su vaiku apgyvendinta centre nuo 2020-07-23. Sudarytas pagalbos planas šeimai, sprendžiama alkoholio vartojimo problema, teikiama intensyvi pagalba. 2020-08-01, apie 20.15 val. Tarnybos skyriaus specialistas gavo pranešimą, kad S. V. nepranešusi darbuotojams pasišalino iš (duomenys neskelbtini) ir paliko be priežiūros mažametį vaiką.. E. V. laikinai buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Vėliau S. V. ir K. V. gailėjosi poelgio, nurodė, kad sutinka priimti pagalbą.

2020-08-08, apie 22.32 val. Tarnyba gavo pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini) vėl pasišalino S. V. ir paliko be priežiūros mažametę dukrą E. V. Motina ieškoma.. Vaikas vėl apgyvendintas (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai motiną S. V. surado (duomenys neskelbtini), jai nustatytas 1,13 prom. girtumas. Vaiko tėvas K. V. buvo surastas telefonu, atsisakė susitikti ir pasirūpinti vaiku, nurodė, kad yra išvykęs dirbti. Jis dukros nelankė, visiškai nesidomėjo. Nuo 2020-08-08 abu tėvai Tarnybos darbuotojų telefoninius skambučius ignoruoja, nesusiekia, namų durų neatidaro, atsisako pasirūpinti mažamete dukra, kontaktų neieško, apie vaiką nesidomi.

2020-07-23 iki 2020-08-08 S. V. ir K. V. su dukra E. V. buvo teikiama intensyvi krizių įveikimo paslauga (duomenys neskelbtini). Moteris buvo konsultuota psichologės, priklausomybės ligų specialistės. Abu sugyventiniai buvo motyvuojami gydytis priklausomybę alkoholiui ilgalaikėje reabilitacijoje, gydymo atsisakė. 2020-08-17 mobiliosios komandos specialistai pateikė rekomendacijas dėl tolimesnio darbo su K. V. šeima organizavimo. Specialistai, teikdami intensyvią pagalbą šeimai identifikavo šiuos šeimos rizikos veiksnius: galimos priklausomybės nuo alkoholio nuvertinimas, susiformavęs netinkamas šeimos gyvenimo modelis, tėvų paviršutiniška motyvacija gydytis bei spręsti susidariusias šeimos problemas. Pats K. V. vartojo alkoholį mobiliosios komandos specialistų darbo metu bei pasišalino.

2020-11-05 atvejo vadybos posėdyje buvo nurodyta, kad S. V. ir K. V. nebegyvena nuomojamame bute ((duomenys neskelbtini)), nes buto savininkas nutraukė sutartį už skolas. Sugyventiniai neturi pastovios gyvenamosios vietos, pakeitė telefonų numerius. Socialinė darbuotoja nurodė, kad 2020-09-03 susitikus su S. V. ji nerodė jokios iniciatyvos susigražinti dukrą. Motina gyvenamosios vietos nenurodė, bendrauti nenorėjo. Socialinė darbuotoja I. D. nurodė, kad S. V. ir K. V. ignoruoja jiems teikiamas ir siūlomas socialines paslaugas, nevykdo įsipareigojimų, abu yra bedarbiai (neregistruoti užimtumo tarnyboje), neturi jokių pajamų, neturi pastovios gyvenamosios vietos.

(Duomenys neskelbtini) globos koordinatorius N. R. nurodė, kad nuo laikinosios globos E. V. nustatymo pradžios, mergaitės biologinis tėvas dukra visai nesidomėjo, nesiteravo, neieškojo jokių ryšių nei su laikinąja globėja nei su globos koordinatoriumi. S. V. ir K. V. vengė susitikimų su juo ir dukra, nesiekė jokio kontakto, apie dukrą nesiteiravo.

Kadangi atsakovai S. V. ir K. V. vengia atlikti tėvų pareigas savo mažamečio vaiko atžvilgiu, vaiku visiškai nesirūpina, juo nesidomi, vengia išlaikyti nesant jokių pateisinamų priežasčių ir nėra pagrindo tikėtis, kad esama situacija gali keistis, todėl ieškovas prašo atsakovams S. V. ir K. V. neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų mažametės dukros E. V. atžvilgiu.

V. Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalyje), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Ieškovas prašo atsakovams S. V. ir K. V. neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų mažametės dukros E. V. atžvilgiu. Atsakovai į teismo posėdžius neatvyko, atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo paimtas vaikas, yra alkoholio vartojimas dėl kurio kyla sekančios problemos – vaiko nepriežiūra, jo patiriamas psichologinis smurtas, matant girtaujančius tėvus, negebėjimas ir nenoras pasirūpinti vaiku, jokio materialinio išlaikymo neteikimas, atsakovų psichologinės ir emocinės problemos, atsakovų agresijos protrūkiai, esant neblaiviems tiek tarp savęs, tiek socialinių darbuotojų atžvilgiu. Iš atsakovų jų nepilnametis vaikas E. V. buvo laikinai paimta keturis kartus, t. y. 2020-06-13, 2020-07-22, 2020-08-01 ir 2020-08-08 Atsakovams S. V. ir K. V. vis teigiant, kad jie gydysis nuo priklausomybės alkoholiui, vyks pas psichologą bei imsis kitų veiksmų keisti gyvenimo būdą, vaikas buvo grąžinamas. Nors socialiniai darbuotojai dėjo pastangas, kad atsakovai keistų savo gyvenimo būdą, tačiau realių veiksmų atsakovai nesiėmė nesistengė keisti savo gyvenimo būdo. Atsakovai buvo konsultuoti Respublikinio priklausomybės ligų centro specialistų bei psichologo, tačiau atsakovai nesilaikė rekomendacijų, nepriėmė specialistų socialinės pagalbos, o po 2020-08-25 iš viso vengė bendravimo su dukra ir tarnybos specialistais. Atsakovai tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimuose nedalyvavo, anoniminių alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimų nelankė, nepriėmė specialistų pagalbos. Atsakovė yra linkusi sutikti su tiekiama pagalba tik žodžiais, tačiau realių veiksmų nesiima, o atsakovas visai nebendradarbiauja su specialistais, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už padarytą nusikaltimą Alytaus pataisos namuose.

Po atsakovų vaiko paėmimo iš šeimos (2020-08-25 Kauno apylinkės teismo sprendimu), atsakovai iš viso atsisakė bendrauti ir bendradarbiauti su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, vengė kontakto visomis priemonėmis, pakeitė telefono numerius, neturi pastovios gyvenamosios vietos, visiškai nusišalini nuo vaiko išlaikymo, bendravimo su juo, visiškai nesidomi. Atsakovai per 8 mėnesių laikotarpį, kurį vaikas yra paimtas iš šeimos neprisidėjo nei kiek prie savo vaiko išlaikymo, visiškai dukra nesidomi, nebendrauja, nelanko, nebando susiekti jokiomis ryšio priemonėmis nei su tarnybos specialistai nei su vaiko laikinąja globėja. Tokie atsakovų veiksmai pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai nedėjo ir nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, neteikia jam išlaikymo, nesirūpina juo. Pakankamų ir svarbių priežasčių, kurios neleistų atsakovams S. V. ir K. V. įgyvendinti savo tėvų pareigų, teismas nenustatė. Duomenų, kad atsakovai būtų suinteresuoti keisti esamą padėtį ir siektų patys asmeniškai rūpintis savo nepilnamečiu vaiku – dukra E. V., nėra. Teismas, išklausęs ieškovo atstovės, atsakovų atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, išanalizavęs byloje pateiktus aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog atsakovai S. V. ir K. V. neatliko ir neatlieka tėvų pareigų savo nepilnamečiam vaikui E. V., visiškai nesirūpina savo vaiku, jo neišlaiko, neauklėja, juo nesidomi, yra abejingi jo poreikiams, daro žalingą įtaką vaikui savo neveikimu, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir jo psichologinei būklei savo žalingais įpročiais – girtavimu, atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo tėvų pareigų ir tokio elgesio nekeičia, nesiekia susigražinti savo vaiko.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, jo neaugina, neauklėja, neprižiūri, neišlaiko, neatlieka tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, nekeičia gyvenimo būdo, dėl ko nepilnametis vaikas auga atskirtas nuo tėvų ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, teismas daro išvadą, kad yra visi pagrindai taikyti atsakovams neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys), todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas, atsakovams S. V. ir K. V. neterminuotai apribotina tėvų valdžia į vaiką – dukrą E. V., gim. (duomenys neskelbtini)

Apribojus atsakovams tėvų valdžią neterminuotai, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, ir be jų atskiro sutikimo nepilnametis vaikas gali būti įvaikintas. Tačiau atsakovams išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jeigu įrodoma, kad atsakovai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

VI. Dėl nepilnamečio vaiko turto administratoriaus skyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-08-31 d. įsakymu Nr. V1E-1048 „Dėl laikinosios globos nustatymo be tėvų globos likusiam vaikui E. V.“ E. V. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėja paskirta E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir kartu su juo nustatyta laikinosios globos vieta. Nepilnametė E. V. gyvena kartu su laikinąja globėja jos namuose. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečiu vaiku pageidautų rūpintis kiti vaiko artimieji giminaičiai ar kiti fiziniai asmenys (CK 3.261 straipsnis).. E. B. jau daugiau nei 8 mėnesiai globoja, išlaiko ir auklėja šį nepilnametį vaiką. Jos ryšiai su laikinąja globėja ir jos šeima artimi. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nepilnamečio E. V. turto administratoriumi skirtina laikinoji globėja E. B. ir šio nepilnamečio vaiko – E. V. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su laikinąja globėja E. B. (CK 3.265 straipsnio 4 punktas). E. B. skirtina nepilnametės E. V. turto administratoriumi, kadangi ateityje gali atsirasti ir turto priklausančio šiam nepilnamečiam vaikui ir tą turtą bus būtiną tvarkyti.

Laikinajai vaiko globėjai išaiškintina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 504 straipsnio 4 dalis), kad globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su artimaisiais vaikui giminaičiais ir informuoti juos, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnis). Vaiko laikinasis globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

VII. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, jiems išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvų valdžią atsakovams išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovų privalo būti priteistas.

Pagal CK 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA – 400,00 Eur; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. MMA – 555,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/2006 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013 ir kitos).

Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2010 ir kitos). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010 ir kitos).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų S. V. ir K. V. materialinį išlaikymą jų nepilnamečiui sūnui E. Ž. iš kiekvieno po 150 Eur, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo dydį kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nors šalys neteikė įrodymų kokie yra vaiko poreikiai ir koks išlaikymo dydis per mėnesi yra reikalingas, patenkinti šiuos poreikius, tačiau akivaizdu, kad atsakovų dukrai E. V. augant išaugs ir jos poreikiai, tiek maisto, tiek aprangos, avalinės ir kt. Būtinos lėšos skirti sveikatai, laisvalaikiui, lavinimui, tinkamam augti sąlygų sukūrimui. Akivaizdu, kad vaikui augant, jo poreikiai keičiasi, auga, išlaidos, įvertinus nuolat augančias maisto produktų, kitų prekių, paslaugų kainas, didėja. Duomenų, kad E. V. turėtų specialių poreikių byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes spręstina, kad nurodyta suma t. y. 300 Eur, yra reali ir būtina vaikui išlaikyti. Ieškovo nurodyta suma, t. y. po 150 Eur iš kiekvieno iš tėvų vaikui mokama kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, reikalinga vaikų išlaikymui, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir pragyvenimo lygio didėjimą, yra reali, protinga ir nėra aiškiai per didelė.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovai S. V. ir K. V. nedirba. Atsakovai nėra registruoti Užimtumo tarnyboje. Atsakovai yra pakankamai jauno amžiaus, nepateikta duomenų, kad jie yra nedarbingi at turi neįgalumą. Nustatyta, kad atsakovai nekilnojamojo turto neturi. Pažymėtina, kad atsakovai, būdami darbingi, turi stengtis susirasti darbą ir gauti pajamas iš darbinės veiklos ir tokiu būdu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris patenkintų jų nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovai nededa jokių pastangų susirasti nuolatinio darbo, tačiau toks atsakovų neveikimas negali pažeisti nepilnamečio vaiko interesų ir negali būti pagrindu sumažinti prašomo priteisti išlaikymo dydžio, be to, patys atsakovai ir jų atstovas neginčijo prašomo priteisti išlaikymo dydžio sumos. Atsakovai nepateikė jokių kitokių duomenų apie savo turtinę padėtį ir pajamas. Spręstina, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis – po 150 Eur iš kiekvieno atsakovo, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra pagrįstas ir jo mažinti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, iš abiejų atsakovų priteistinas ieškovo reikalaujamo dydžio – po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas iš motinos ir tėvo nepilnamečiam vaikui E. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y 2020 m. gruodžio 4 d., iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas vaiko laikinoji globėja E. B. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis, 3.275 straipsnis).

VIII. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Atsakovams S. V. ir K. V. 2021-01-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba atstovaujant juos teisme nagrinėjant šią civilnę bylą ir jie buvo 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu mokėjimo (išskyrus LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 9 p.).

Šioje byloje yra susidariusios procesinių dokumentu įteikimo ir siuntimo išlaidos valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-7 įsakymo Nr. 1R—261/1K-355 „Dėl Minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur, šioje byloje yra susidariusios 20,68 Eur dydžio išlaidos dėl procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo. Tačiau šios išlaidos nepriteistinos, nes atsakovai yra atleisti nuo šių išlaidų sumokėjimo. Tačiau atsižvelgiant į tai bei į tai, kad atsakovai neturi jokių pajamų (atsakovas K. V. dar atlieka ir laisvės atėmimo bausmę) iš atsakovų nepriteistinos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei dėl jų atstovavimo teismo procese. Šias išlaidas sudaro viso 334,59 Eur (Pažyma 2021-03-09 Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 282, 406-407 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią S. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko-dukros E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko- dukros E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinąja globėja E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) iki sprendimo dėl E. V. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš S. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikui E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct), mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct), mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti laikinąją globėją E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) E. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), turto administratore ir išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl E. V. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.