Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. bankroto administratoriaus M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-278-548/2018 pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė M. G., akcinė bendrovė Luminor Bank.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. sausio 5 d. nutartimi iškėlė pareiškėjai J. K. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė M. K.. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. vasario 14 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens J. K. antros eilės kreditoriaus Luminor Bank AB 97 011,10 Eur dydžio finansinis reikalavimas, 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patvirtintas patikslintas 96 147,44 Eur Luminor Bank AB finansinis reikalavimas.

2. 2018 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimas atsisakė tvirtinti 2018 m. kovo 30 d. J. K. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atstatymo planą.

3. 2018 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimas atsisakė tvirtinti 2018 m. liepos 23 d. parengtą J. K. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atstatymo planą.

4. Bankroto administratorius M. K. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus su prašymu panaikinti 2018 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkimo 1 ir 2 nutarimus bei patvirtinti pareiškėjos 491 Eur būtinųjų poreikių patenkinimo išlaidų sumą; patvirtinti 45 Eur mėnesiui administravimo išlaidų sąmatą, jas skiriant ne iš bankrutuojančio asmens būtinųjų poreikių sumos ir patvirtinti pareiškėjos mokumo atstatymo planą.

5. Prašyme nurodė, kad administratorius nesutinka su kreditoriaus Luminor Bank AB pasiūlymu skirti 400 Eur būtinųjų poreikių išlaidoms ir 40 Eur administravimo išlaidų sąmatai per mėnesį, kadangi banko pasiūlyta būtinųjų poreikių išlaidų suma pažeidžia bankrutuojančio fizinio asmens interesus, kadangi pareiškėja už tokią sumą negalės išgyventi. Administratorius nesutiko, kad administravimo išlaidų dydžiu būtų mažinama būtinųjų išlaidų suma. Nurodė, kad administratoriaus prašoma 45 Eur per mėnesį administravimo išlaidų sąmata J. K. byloje yra adekvati, neprieštaraujanti protingumo principams, bankrutuojančio asmens gaunamoms pajamoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi netvirtino bankrutuojančio fizinio asmens J. K. patikslinto mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukė.

7. Teismas nurodė, kad bankrutuojančiam fiziniams asmeniui prašant patvirtinti būtinųjų išlaidų ir administravimo išlaidų sumas ir kreditoriui nesutinkant su prašomomis patvirtinti sumomis, bankrutuojančiam fiziniam asmeniui jas mažinant minimaliai, t. y. po 5 Eur ir teigiant, kad dar labiau sumažinus prašomas patvirtinti sumas bankrutuojantis asmuo skurs ir nebus užtikrinta FABĮ paskirtis, teismo vertinimu, siekiama tik nurašyti esamas skolas ir atkurti bankrutuojančio fizinio asmens mokumą. Teismas įvertino, kad atsižvelgiant į tai, kad J. K. yra skolinga 96 147,44 Eur, todėl patvirtinus prašomas sumas, bankroto administratoriaus numatomoms išlaidoms per visą bankroto laikotarpį tektų 1 620 Eur, būtinųjų poreikių išlaidoms – 17 676 Eur, o kreditoriniam reikalavimui tenkinti – 504 Eur. Todėl teismas sprendė, kad šioje situacijoje būtų pažeisti vienintelio bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriaus teisės ir teisėti interesai. Teismas pažymėjo, kad J. K. bankroto procedūra nėra sudėtinga, nes ji neturi nekilnojamojo turto, nevykdo individualios ar ūkinės veiklos, turi tik transporto priemonę, kurią planuojama parduoti, todėl 45 Eur per mėnesį administravimo išlaidų suma yra per didelė. Pateiktame mokumo atkūrimo plane nėra nurodyta jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti didinama teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartimi patvirtinta būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma.

8. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad bankroto administratoriaus pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas negali būti pripažįstamas tinkamu bankroto procedūrų įgyvendinimu, nes juo, neatsižvelgiant į kreditoriaus teises ir interesus – minimaliai dengiant kreditorinį reikalavimą, siekiama tik nurašyti esamas skolas ir atkurti bankrutuojančio fizinio asmens mokumą. Kadangi kreditorius antrajame susirinkime nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui, teismas, vadovaudamasis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bankrutuojančio fizinio asmens J. K. patikslinto mokumo atkūrimo plano netvirtino ir bankroto byla nutraukė.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskirajame skunde bankrutuojančio asmens J. K. bankroto administratorius prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir patvirtinti bankrutuojančios J. K. mokumo atkūrimo planą. Skunde nurodė šiuos esminius argumentus:

1.1. Teismas nevertino ir neanalizavo mokumo atkūrimo plano turinio, nevertino plano įgyvendinimo aplinkybių, neanalizavo kreditoriaus nesutikimo su mokumo atkūrimo planu argumentų ir priežasčių. Teismas neanalizavo būtinųjų poreikių sumos ir jos detalizacijos, dėl kokių priežasčių pareiškėja prašė patvirtinti didesnę nei 400 Eur būtinųjų poreikių sumą;

1.2. Teismas nepagrįstai prioritetą skyrė finansinio reikalavimo tenkinimui, neatsižvelgdamas, jog pareiškėja nėra pajėgi skirti tiek lėšų kreditoriui, kiek jis norėtų;

1.3. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėja sumažino būtinąsias išlaidas, o bankas nekeitė savo pozicijos;

1.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš pareiškėjos iki bankroto bylos iškėlimo bankui buvo išieškota 7 679,49 Eur, kad pareiškėjos skola susidarė laiduojant už kita asmenį, kad bankas turėjo įvertinti laidavimo sutarties pasirašymo metu pareiškėjos galimybes grąžinti skolą, reikalauti skolos grąžinimo iš pagrindinio skolininko;

1.5. Atlyginimas administratoriui negali būti dengiamas iš būtinųjų išlaidų sumos, nes to nenumato nei įstatymas, nei teismų praktika;

1.6. 45 Eur išlaidų suma nėra didelė, nes ši suma trečdaliu ar net per pusę mažesnė, nei panašiose bylose.

10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą tretieji asmenys nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta nepatvirtinti pareiškėjos mokumo atkūrimo plano ir pareiškėjos bankroto bylą nutraukti – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 8 straipsnio 3 dalis numato, kad kreditorių susirinkimui nepritarus plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui; tuo tarpu, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Tokiais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 str. 8 d.).

14. Plano sudarymas, plano projekto tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija, įvertinus parengto mokumo atkūrimo plano projekto atitiktį įstatymo reikalavimams, yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso bankrutuoti siekiančiam fiziniam asmeniui.

15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui; teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3-249-313/2016; 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pradiniame, 2018 m. kovo 30 d. parengtame, pareiškėjos J. K. mokumo atkūrimo plane (t. 1, b. l. 154-159) numatyta, kad iš pareiškėjos gaunamų atskaičius mokesčius 550 Eur per mėnesį pajamų yra skiriama: 496 Eur pareiškėjos būtinosioms išlaidoms, 50 Eur administravimo išlaidoms ir 4 Eur kreditoriaus Luminor Bank AB finansinio reikalavimo tenkinimui. Mokomo atkūrimo planas yra sudarytas trijų metų laikotarpiui. Pradiniame plane iš pareiškėjos 496 Eur mėnesiui būtinųjų išlaidų sumą sudarė: 150 Eur išlaidos maistui, 50 Eur buto nuomos mokestis, 110 Eur komunaliniai mokesčiai, 20 Eur išlaidos drabužiams ir avalynei, 50 Eur išlaidos vaistams, 30 Eur išlaidos kanceliarinėms ir higienos prekėms, 16 Eur išlaidos ryšio, interneto paslaugoms apmokėti ir 70 Eur išlaidos transporto paslaugoms apmokėti. Kreditorius Luminor Bank AB sutinka su 400 Eur per mėnesį būtinųjų išlaidų suma, kuri yra patvirtinta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 5 d. nutartimi dėl bankroto bylos J. K. iškėlimo, ir teigia, kad plane nėra nurodyta jokių pagrįstų aplinkybių šiai sumai didinti. Bankas sutinka 40 Eur plius PVM per mėnesį administravimo išlaidų suma, kurias pareiškėja turi mokėti iš savo gaunamų pajamų. Nurodo, kad 2018 m. sausio 5 d. nutartimi buvo patvirtinta 500 Eur pareiškėjos lėšų suma, kurią administratorius galėjo naudoti bankroto procedūroms vykdyti iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Kreditoriaus nuomone, pareiškėjos bankroto procesas nėra sudėtingas (t. 1, b. l. 163-164). Patikslintame, 2018 m. liepos 23 d. parengtame, pareiškėjos J. K. mokumo atkūrimo plane (t. 2, b. l. 20-26) pareiškėja būtinąsias išlaidas sumažino iki 491 Eur, sumažindama išlaidų maistui sumą nuo 150 Eur iki 145 Eur per mėnesį, administravimo išlaidas sumažino nuo 50 Eur iki 45 Eur per mėnesį, tokiu būdu kreditoriaus finansinio reikalavimo dengimui skirtą sumą padidindama nuo 4 Eur iki 14 Eur per mėnesį.

17. Apeliantas ginčijamos nutarties neteisėtumą grindžia aplinkybėmis, dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo būtinosioms išlaidoms ir administravimo išlaidoms skirtų sumų vertinimo.

18. Dėl išlaidų būtiniausiems poreikiams tenkinti kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ minimalios mėnesinės algos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje iškilus ginčui tarp pareiškėjos bei kreditoriaus dėl būtiniausiems pareiškėjos poreikiams tenkinti skirtinos sumos, kuri yra iš esmės didesnė negu ½ minimalios mėnesinės algos, pareiškėjai ir jai atstovaujančiam bankroto administratoriui kilo pareiga pateikti kreditorių susirinkimui bei teismui duomenis, pagrindžiančius būtinąsias išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius jos gaunamas pajamas (t. 1, b. l. 47-49, 112-113), 2017 m. lapkričio 8 d. sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1 (t. 1, b. l. 44-46) ir išrašus iš pareiškėjos medicinos dokumentų (t.1, b. l. 147-153), kitų rašytinių įrodymų, kuriais būtų pagrindžiamos pareiškėjos plane nurodytos būtinųjų išlaidų sumos, byloje nėra pateikta. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei pareiškėjos būtinosioms išlaidoms skirtas sumas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja turėjo realias galimybes sumažinti savo išlaidas iki banko nurodytos 400 Eur per mėnesį sumos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja nuomojasi butą už 50 Eur per mėnesį iš savo dukros G. K. (t. 1, b. l. 25-27, 44-46), kuris anksčiau nuosavybės teise priklausė pareiškėjai. Pareiškėja nepateikė įrodymų buto komunaliniams mokesčiams pagrįsti, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtinųjų išlaidų lentelėje nurodyta 110 Eur komunalinių mokesčių suma bei 70 Eur suma transporto išlaidoms apmokėti yra be pagrindo išdidintos.

19. Fizinio asmens bankroto proceso metu sudaromos sąlygos atkurti fizinio asmens mokumą, tačiau šis procesas yra susijęs ir su tam tikrais finansiniais suvaržymais, kuriuos lemia skolininkų ir kreditorių interesų suderinimas. Apelianto teiginys, kad administravimo išlaidos bus dengiamos iš pareiškėjos būtinųjų išlaidų yra niekuo nepagrįstas ir prieštarauja bylos medžiagai. Pažymėtina, kad tiek administravimo, tiek būtinosios išlaidos yra dengiamos iš pareiškėjos gaunamų pajamų. Būtent taip kreditoriaus pasiūlyme yra nurodyta, kad administravimo išlaidas pareiškėja turi mokėti iš savo pajamų (t. 2, b. l. 15-16). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 45 Eur per mėnesį suma administravimo išlaidoms pareiškėjos bankroto byloje yra per didelė. Pareiškėjos bankroto procedūra nėra sudėtinga, nes pareiškėja neturi nekilnojamojo turto, nevykdo individualios ar ūkinės veiklos, turi tik transporto priemonę, kuri bus parduota, o patikslintame mokumo atkūrimo plane yra nustatyta tik viena bankroto administratoriaus prievolė kas 6 mėnesiai pervesti lėšas kreditoriui. Be to, administratoriui buvo skirta 500 Eur pareiškėjos piniginių lėšų bankroto procedūroms vykdyti iki atkūrimo plano patvirtinimo. Apeliantas nepagrįstai administravimo išlaidų dydį lygina su administravimo išlaidomis kitose bylose. Pažymėtina, kad administravimo išlaidų dydis priklauso nuo konkrečios bankroto bylos aplinkybių ir joje atliekamų bankroto administravimo veiksmų. Nustatant administravimo išlaidų dydį, taip pat yra svarbu įvertinti šių išlaidų dydžio santykį su kreditoriaus reikalavimui patenkinti skirtomis sumomis. Nagrinėjamu atveju per visą bankroto laikotarpį administravimo išlaidų suma (1 620 Eur) tris kartus viršija kreditoriaus reikalavimui tenkinti skirtą sumą (504 Eur). Akivaizdu, kad tokia situacija prieštarauja kreditoriaus interesams bei neatitinka bankroto proceso tikslų. Apeliantas nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių 45 Eur per mėnesį reikalaujamai administravimo išlaidų sumai pagrįsti.

20. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos bankroto administratoriaus pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka šio FABĮ 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl negali būti pripažįstamas tinkamu, nes juo neatsižvelgiama į kreditoriaus interesus, minimaliai dengiamas kreditorinis reikalavimas ir siekiama tik nurašyti esamas skolas bei atkurti bankrutuojančio fizinio asmens mokumą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą ir pareiškėjos bankroto bylą nutraukė. Naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais skundžiamos nutarties pagrindo nėra, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.