Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) gatvės 21, 23, 25 daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl Vilniaus miesto daugiabučių namų savininkų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 3 d. visuotinio susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir susirinkimo sprendimų bei protokolo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. K., L. T., S. R., S. T.-K., G. M., J. M., N. P., K. S., I. C., V. T., T. L., O. Š., N. S., H. M., V. J., B. R., G. T., S. L., T. F., N. M., D. D., O. S., B. M., O. Ž., R. V., V. V., A. L., M. S., A. G., V. R., V. Š., L. P., O. V., S. M., I. V., A. S., J. V., S. Š., A. V., Ž. M., L. P., E. T., G. A., R. J., T. K., E. M., G. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

15. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl ginčo esmės.

16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo (ne) įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Byloje ginčo dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygos nėra, todėl konstatuotina, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

17. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nurodo, kad buvusi daugiabučių namų savininkų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) pirmininkė L. S. nuo 2021 gruodžio 13 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos suorganizavo 7 susirinkimus ir jų organizavimo tikslas buvo išskirtinai vienintelis – priversti bendrijos narius prabalsuoti už bendrijos likvidavimą, kas laikytina kaip konkretus veikimas prieš bendrijos narių ir gyventojų turtinius ir neturtinius interesus, ir toks elgesis gali ir turi būti vertinamas kaip nelojalumas bendrijai. Pažymi, kad nesiėmus priemonių užtikrinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, galimas palankus teismo sprendimas ieškovei bus beprasmis, nes pats ūkio subjektas bus išbrauktas iš veikiančių ūkio subjektų sąrašo, ieškovei reikės vėl kreiptis į teismą dėl bendrijos registracijos atstatymo bei likvidavimo pripažinimo negaliojančiu, o tai sudaro realų pagrindą galimo palankaus sprendimo neįvykdymui.

18. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą, turi būti įvertinta, ar šiuo atveju egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, kuo iš esmės ir buvo grindžiamas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl šios antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagrindą konstatuoti grėsmę ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui lemia atsakovo nesąžiningumas, o ne kitos aplinkybės, tokios kaip didelė ieškinio suma ar sunki atsakovo turtinė padėtis, kurios savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-1120/2021, 25 punktas, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022, 34 punktas). Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tiek ir veiksmai, atlikti jos nagrinėjimo metu, todėl tai, kad asmuo dar iki bylos iškėlimo galimai elgėsi nesąžiningai gali sukelti pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo vykdant jam galbūt nepalankų teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1143-790/2021, 12 punktas). Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018).

19. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

20. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas tuo, jog teismo sprendimas dėl valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu nebūtų priverstinai vykdomas, jo pagrindu nebūtų išduotas vykdomasis raštas. Pažymėjo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bendrija neturėtų atstovo, joje nebūtų priimami sprendimai. Teismas vertino, kad ieškovės interesai negali nusverti visos bendrijos narių interesų, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju būtų neproporcingai pažeistas šalių teisėtų interesų pusiausvyros principas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti.

21. Teismo vertinimu, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistos atsakovės teisės, iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, paskirtis ir tikslai, o teismas, spręsdamas tarpinį procesinį klausimą byloje, neteisėtai ir nepagrįstai a priori išspręstų ginčą, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės įsiterptų į materialiuosius teisinius santykius bei sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų vykdymą. Ieškovės argumentai, kad buvusi daugiabučių namų savininkų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) pirmininkė L. S. tiesiogiai daro įtaką bendrijos narių sprendimams, įkalbinėja juos balsuoti už bendrijos likvidavimą, turėdama tikslą išvengti atsakomybės už galimą lėšų pasisavinimą, dokumentų klastojimą bei žalos bendrijos nariams bei gyventojams padarymą, veikia prieš bendrijos narių ir gyventojų turtinius ir neturtinius interesus, laikytini deklaratyviais. Ieškovė ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie bendrijos pirmininkės atliekamų veiksmų (ne)teisėtumą bei (ne)sąžiningumą, kas reiškia, jog ieškovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

22. Apeliantė taip pat nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius daugiabučių namų savininkų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 3 d. visuotinio susirinkimo sprendimo likviduoti bendriją, pats ūkio subjektas bus išbrauktas iš veikiančių ūkio subjektų sąrašo, ieškovei reikės vėl kreiptis į teismą dėl bendrijos registracijos atstatymo bei likvidavimo pripažinimo negaliojančiu, dėl ko galimas palankus teismo sprendimas ieškovei bus beprasmis, sudarys realų pagrindą galimo palankaus sprendimo neįvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti ieškovės argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje esančiais faktiniais duomenimis, tokie argumentai tinkamai nepagrindžia aptariamo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo.

23. Ieškovės nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užikrintų visų proceso šalių interesų pusiausvyrą, teisių apsaugos realumą bei galimo palankaus teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016).

25. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyti argumentai yra susiję su pasekmėmis, kurios gali atsirasti jei pirmosios instancijos teismas priims ieškovei palankų teismo sprendimą, tačiau ieškovė nepateikė jokių patikimų, patvirtinančių įrodymų dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų, dėl kurių galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymas ar vykdymas galėtų būti apsunkintas. Darytina išvada, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai neįvykdė savo procesinės pareigos įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą (CPK 178 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės D. K. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.