Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei likviduojamai (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl Bendrijos 2022 m. spalio 3 d. visuotinio susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir susirinkimo sprendimų bei protokolo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. K., L. T., S. R., S. T.-K., G. M., J. M., N. P., K. S., I. C., V. T., T. L., O. Š., N. S., H. M., V. J., B. R., G. T., S. L., T. F., N. M., D. D., O. S., B. M., O. Ž., R. V., V. V., A. L., M. S., A. G., V. R., V. Š., L. P., O. V., S. M., I. V., A. S., J. V., S. Š., A. V., Ž. M., L. P., E. T., G. A., R. J., T. K., E. M., G. S. ir L. S.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. K. (toliau – ieškovė) ieškiniu atsakovei likviduojamai (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – Bendrija, atsakovė) prašė pripažinti Bendrijos 2022 m. spalio 3 d. susirinkimą neįvykusiu, o 2022 m. spalio 3 d. susirinkimo metu priimtus sprendimus bei surašytą protokolą – negaliojančiais ir nesukeliančiais teisinių pasekmių, taip pat prašė konstatuoti, kad trečiasis asmuo L. S. negali būti renkama bendrijos likvidatore ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės D. K. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl Bendrijos 2022 m. spalio 3 d. visuotinio susirinkimo pripažinimo neįvykusiu ir susirinkimo sprendimų bei protokolo pripažinimo negaliojančiais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registre 1995 m. liepos 28 d. įregistruota (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija, kurios tikslas yra įgyvendinti patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrija nuo 2022 m. spalio 3 d. įgijo likviduojamo juridinio asmens statusą (šis teisinis statusas įregistruotas 2022 m. spalio 11 d.). Bendrijos likvidatore paskirta L. S., taip pat pastarasis asmuo iki likvidavimo vadovavo Bendrijai nuo 2019 m. birželio 20 d.; šiuo metu Bendrija yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, išregistravimo pagrindas – Bendrija likviduota juridinio asmens organų sprendimu 2023 m. kovo 6 d.

17. Bendrijos veiklos teritorijoje ieškovei (apeliantei) D. K. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad trylikos Bendrijos narių grupės iniciatyva buvo nuspręsta 2022 m. spalio 3 d. sušaukti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2022 m. rugsėjo 18 d. buvo surašytas aktas, kuriame nurodoma, jog pranešimai apie organizuojamą susirinkimą, paskelbiant susirinkimo darbotvarkę, įteikti kiekvienam Bendrijos nariui, įdedant pranešimus į jiems priklausančias pašto dėžutes. Aktas kartu su pranešimu apie šaukiamą susirinkimą taip pat paskelbtas namų laiptinėse, skelbimų lentose. Iš byloje pateikto Bendrijos 2022 m. spalio 3 d. susirinkimo protokolo Nr. 2022/9 nustatyta, kad susirinkime dalyvavo 18 Bendrijos narių (1 Bendrijos narys dalyvavo su balso perleidimo sutartimi), dar 9 Bendrijos nariai savo nuomonę išreiškė iš anksto balsuodami raštu. Viena Bendrijos narė dar neprasidėjus susirinkimui pareiškė nuomonę dėl svarstomų klausimų ir iš susirinkimo išvyko. Protokole nurodoma, jog Bendrijoje iš viso yra 47 nariai, susirinkime dalyvavo 27 nariai. Susirinkime svarstyti šie klausimai: 1) balsų skaičiavimo komisijos rinkimai. Balsus skaičiuoti išrinkta G. M. („UŽ“ balsavo 18 Bendrijos narių); 2) susirinkimo pirmininko ir susirinkimo sekretoriaus rinkimai. Susirinkimo pirmininke išrinkta S. Š., sekretoriumi – L. P. („UŽ“ balsavo 18 Bendrijos narių); 3) svarstyta dėl Bendrijos nario, kuris laikinai galėtų perimti pirmininko pareigas, tačiau neatsiradus tokio asmens, nutarta likviduoti Bendriją. Pažymėtina, jog byloje pateikti 9 iš anksto balsavusių Bendrijos narių balsavimo biuleteniai patvirtina, jog minėti Bendrijos nariai pareiškė, kad sutinka su Bendrijos likvidavimu ir L. S., kaip likvidatorės, kandidatūra.

18. Ieškovė D. K. savo reikalavimus pripažinti susirinkimą neįvykusiu ir panaikinti jo metu priimtus sprendimus iš esmės grindė argumentais, jog Bendrijos nariams nebuvo siųsti rašytiniai pranešimai apie vyksiantį susirinkimą, taip pat teigė, jog Bendrijos likvidavimui nebuvo jokio pagrindo.

19. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, padarė išvadą, kad 2022 m. spalio 3 d. susirinkimas buvo teisėtas ir VĮ Registrų centras, įregistruodamas tam tikrus juridinius faktus, susirinkime sprendimus pripažino galiojančiais ir atitinkančiais teisės aktų nustatytus reikalavimus, tuo tarpu VĮ Registrų centras duomenys nėra nuginčyti.

20. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu, ieškovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog Bendrijos nariams nebuvo tinkamai pranešta apie vyksiantį 2022 m. spalio 3 d. susirinkimą. Apeliantė iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog pagal Bendrijos įstatus, valdantis organas gali savo nuožiūra pasirinkti pranešimo būdą (įteikiami asmeniškai, šeimos nariams, siunčiami registruotu paštu, įdedant pranešimą į pašto dėžutes, siunčiami el. paštu), tačiau, anot apeliantės, tai prieštarauja DNSBĮ 11 straipsniui ir teismas turėjo pareigą įvertinti, ar Bendrijos įstatų 78 punkte numatytas dispozityvumas atitinka DNSBĮ.

21. DNSBĮ (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte numatyta, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.

22. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008).

23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė iš esmės siekia pripažinti Bendrijos 2022 m. spalio 3 d. susirinkimą neįvykusiu, o 2022 m. spalio 3 d. susirinkimo metu priimtus sprendimus bei surašytą protokolą – negaliojančiais ir nesukeliančiais teisinių pasekmių, motyvuodama tuo, jog buvo atlikti procedūriniai susirinkimo šaukimo pažeidimai. Apeliantei teigiant, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti Bendrijos įstatų nuostatų, susijusių Bendrijos pranešimų ir skelbimų tvarka, atitiktį DNSBĮ, teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, jog šiuo atveju byloje nėra pareikštas reikalavimas, kuriuo ginčijamos tam tikros Bendrijos įstatų nuostatos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti Bendrijos įstatų atitiktį įstatymui, nes tokiu būdu išeitų už pareikšto ieškinio ribų.

24. Ginčui aktualios redakcijos DNSBĮ 11 straipsnio 1 dalis numatė, jog visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus, apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams (DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalis).

25. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2022 m. rugsėjo 18 d. buvo surašytas aktas, kuriuo Bendrijos nariai informuoti apie 2022 m. spalio 3 d. vyksiantį visuotinį narių susirinkimą, pridedant šio susirinkimo darbotvarkę. Minėtame akte nurodyta, jog pranešimai apie vyksiantį susirinkimą Bendrijos nariams buvo įdėti į pašto dėžutes, taip pat šis aktas paskelbtas viešai namų laiptinėse, skelbimų lentose. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog Bendrijos nariai apie vyksiantį susirinkimą buvo informuoti raštu, kaip tai numato DNSBĮ 11 straipsnis.

26. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, jog susirinkime nebuvo kvorumo, nes dalis Bendrijos narių nedalyvavo susirinkime, už tokius narius balsavo asmenys, turintys balsavimo teisių perleidimo sutartis, nors sprendžiant klausimą dėl Bendrijos likvidavimo turi būti pateikta balsavimo teisių perleidimo sutartis, patvirtinta notarine tvarka.

27. DNSBĮ 11 straipsnio 5 dalis numato, jog visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (DNSBĮ 11 straipsnio 7 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Bendrijoje iš viso yra 47 nariai, tuo tarpu 2022 m. spalio 3 d. Bendrijos susirinkime dalyvavo 27 nariai, taigi priešingai nei teigia apeliantė, susirinkime buvo įstatyme numatytas kvorumas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog sprendimai dėl Bendrijos likvidavo ir likvidatorės paskyrimo buvo priimti vienbalsiai susirinkime dalyvavusių Bendrijos narių.

28. Apeliantės teiginiai, jog už tam tikrus Bendrijos narius balsavo asmenys, turintys balsavimo teisių perleidimo sutartis, kurios, anot apeliantės, nepatvirtintos notarine tvarka, vertintini kaip teisiškai nepagrįsti. Pažymėtina, jog DNSBĮ 7 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, jog balsavimo teisės perleidimo ir nuomonės visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimais pareiškimo iš anksto tvarka yra įtvirtinta Bendrijos įstatuose. Šiuo atveju Bendrijos įstatų 17.2 punktas numato, jog Bendrijos narys turi teisę, vadovaudamasis CK 2.89 straipsniu, balsavimo teisės rašytine perleidimo sutartimi perleisti kitam asmeniui teisę balsuoti Bendrijos narių susirinkimuose; <...> balsavimo teisės perleidimo sutartis privalo būti pateikta Bendrijos pirmininkui; ši sutartis neprivalo būti patvirtinta notaro. Byloje pateikta rašytinė balsavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu Bendrijos narė S. M. perleido balsavimo teisę F. R., kuri atitinka Bendrijos įstatų reikalavimus.

29. Anot apeliantės, teismo posėdžio metu trys Bendrijos nariai (G. M., S. L., L. T.) pareiškė teismui, kad jokių rašytinių pranešimų apie 2022 m. spalio 3 d. susirinkimą įteikinėjama nebuvo. Pažymėtina, jog 2023 m. kovo 21 d. teismo posėdyje, kuomet byla buvo nagrinėjama iš esmės, apeliantės nurodomi asmenys nedalyvavo, taigi ir neteikė paaiškinimų. Apeliantės nurodomi tretieji asmenys dalyvavo 2023 m. vasario 9 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su nurodyto parengiamojo posėdžio garso įrašu, nenustatė, jog tretieji asmenys būtų išsakę apeliantės nurodomus teiginius. Tretieji asmenys nurodė, jog skelbimas apie šaukiamą susirinkimą buvo pakabintas namo laiptinėje ir būtent šiuo būdu tretieji asmenys buvo informuoti (sužinojo) apie vyksiantį susirinkimą.

30. Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbios aplinkybės, jog kartu su rašytiniu pranešimu Bendrijos nariams turi būti įteikiamas ir susirinkimo sprendimų projektas, o šiuo atveju tokie projektai nebuvo teikiami, todėl Bendrijos nariai neturėjo galimybės apsvarstyti susirinkime svarstytinų projektų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors byloje nėra pateiktos pranešimų apie 2022 m. spalio 3 d. šaukiamą susirinkimą, kurie buvo individualiai įteikinėjami Bendrijos nariams, kopijos, tačiau iš byloje pateikto 2022 m. rugsėjo 18 d. akto apie šaukiamą susirinkimą, kuris, bylos duomenimis, buvo paskelbtas Bendrijos namų laiptinėse, matyti, jog akte aiškiai nurodomi susirinkime svarstytini klausimai. Be to, iš byloje pateiktų iš anksto balsavusių Bendrijos narių biuletenių matyti, jog pastarieji aiškiai raštu išreiškė sutinkantys su Bendrijos likvidavimu ir likvidatorės kandidatūra. Aptarti bylos įrodymai, teisėjų kolegijos nuomone, paneigia apeliantės teiginius, jog Bendrijos nariai nebuvo tinkamai informuoti apie 2022 m. spalio 3 d. susirinkime svarstytinus klausimus.

31. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas neįsigilino į bylą ir bylos esmės neatskleidė, nes atsisakė apklausti asmenį – E. G., kuris atsiliepė į paduotą skelbimą laikraštyje dėl Bendrijos pirmininko rinkimų, tačiau nebuvo įleistas į susirinkimo vietą dėl nežinomų priežasčių.

32. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismo posėdžio, įvykusio 2023 m. kovo 21 d., garso įrašu, pastebi, jog ieškovę atstovavęs advokato padėjėjas, teikdamas paaiškinimus nurodė, jog buvo asmenų, kurie norėjo kandidatuoti į Bendrijos pirmininkus, t. y. E. G. ir prašė šį asmenį apklausti liudytoju. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti prašymą dėl liudytojo apklausos, motyvuojant tuo, jog byloje pakanka įrodymų, be to, liudytojo apklausa užvilkintų bylos nagrinėjamą. Pažymėtina, jog Bendriją atstovavusi L. S. teismo posėdžio metu teigė, jog buvo galima laisvai ateiti (patekti) į susirinkimą bei pareikšti kandidatūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė apklausti ieškovės (jos atstovo) nurodytą liudytoją ir tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsisakius apklausti liudytoją, nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

33. Apeliacinės instancijos teismas įvertino pagrindinius apeliacinio skundo argumentus ir dėl jų pasisakė. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiau nepasisakytina, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taip tinkamai taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam ginčo teisiniam vertinimui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau pastarajai nepareiškus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutarė:

ieškovės D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.