Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Remonta“ ieškinį atsakovams R. K., K. B., E. T., R. B., dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. S., V. G., A. A., A. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. A. R. K. 2022 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-479-267/2014 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – R. K. turto areštą. Kartu su prašymu pateikė įsiteisėjusį Rygos rajono Jūrmalos teismo rūmų 2019 m. vasario 1 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. C33638216 (bylos archyvo Nr. C-0782-19/24), kuriuo patvirtintas R. K. įsipareigojimų padengimo procedūros užbaigimas; panaikinti R. K. įsipareigojimai, tarp kurių – ir 94 667,94 Eur įsipareigojimas UAB „Inkomlita“, kuris nebuvo įvykdytas įsipareigojimų padengimų procedūros metu; užbaigtas R. K. fizinio asmens nemokumo procesas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi R. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-479-267/2014 paliko nenagrinėtą.

3. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Remonta“ ieškinio reikalavimo užtikrinimui, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui R. K. priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 335 793,20 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o jų nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi, teismas iš atsakovo R. K. ieškovei BUAB „Remonta“ priteisė 97 252,42 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas nuo priteistos 97 252,42 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. 2013 m. spalio 4 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – R. K. turto areštą, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi pakeista vykdymo procese išieškotoja BUAB „Remonta“ į išieškotoją UAB „Inkomlita“.

4. Teismas nustatė, kad iš Rygos rajono Jūrmalos teismo rūmų 2019 m. vasario 1 d. sprendimo matyti, kad R. K. kaip fizinio asmens nemokumo procesas paskelbtas 2016 m. rugpjūčio 11 d., todėl nagrinėjamu atveju taikytinas Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000). Latvijos Respublikoje atsakovui iškelta bankroto byla Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 prasme laikoma pagrindine byla, turinčia universalų poveikį, t. y. taikoma visam skolininko turtui, esančiam visose valstybėse narėse, kuriose taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000. R. K. Latvijos Respublikoje pradėtame bankroto procese taikyta Latvijos Respublikos teisė, taikomi Latvijos Respublikos teisės aktuose numatyti bankroto bylų iškėlimo teisiniai padariniai, sprendimų automatinio pripažinimo taisyklė ir pan.

5. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad bankroto procedūrų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių bankrutuojančiojo asmens turtui panaikinimu, iškėlus tokiam asmeniui bankroto bylą, reguliavimas Latvijos Respublikoje iš esmės atitinka ir teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikoje. Pagal Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 20 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnio 3 dalį su fizinio asmens ar įmonės turto areštu susijusius klausimus sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Taigi Latvijos Respublikos teismas, iškėlęs fiziniam asmeniui pagrindinę bankroto bylą, turi spręsti visus su bankroto bylomis susijusius klausimus (kreditorių reikalavimų tvirtinimo, priverstinio vykdymo užtikrinimo priemonių (areštų) turtui bankroto bylas nagrinėjančio teismo vietos valstybėje ir kitose valstybėse narėse panaikinimo klausimus ir kt.). Tokiu atveju Lietuvos Respublikos teismai dėl tam tikrų bankroto bylai aktualių procesinių klausimų neturi kompetencijos įsiterpti į kitos valstybės teismo nagrinėjamas fizinių asmenų bankroto bylas, todėl neturi jurisdikcijos spręsti su kitoje valstybėje narėje nagrinėjamomis pagrindinėmis fizinių asmenų bankroto bylomis susijusius klausimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1657-381/2017).

6. Teismo vertinimu Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Užbaigus R. K. nemokumo procesą, fizinio asmens nemokumo (pagrindinę) bylą nagrinėjęs teismas nepraranda jurisdikcijos nagrinėti galimai likusius neišspręstus klausimus, kurie aktualūs bankroto bylai. Taigi ir šiuo konkrečiu atveju būtent Latvijos Respublikos teismas, iškėlęs fiziniam asmeniui pagrindinę bankroto bylą, turi spręsti visus su bankroto bylomis susijusius klausimus (kreditorių reikalavimų tvirtinimo, priverstinio vykdymo užtikrinimo priemonių (areštų) turtui bankroto bylas nagrinėjančio teismo vietos valstybėje ir kitose valstybėse narėse panaikinimo klausimus ir kt.).

7. Lietuvos Respublikos teismai dėl tam tikrų bankroto bylai aktualių procesinių klausimų neturi kompetencijos įsiterpti į kitos valstybės teismo nagrinėjamas fizinių asmenų bankroto bylas, todėl neturi jurisdikcijos spręsti su kitoje valstybėje narėje nagrinėjamomis pagrindinėmis fizinių asmenų bankroto bylomis susijusius klausimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Rygos rajono Jūrmalos teismo rūmų 2019 m. vasario 1 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad R. K. 94 667,94 Eur įsipareigojimas UAB „Inkomlita“, kuris nebuvo įvykdytas įsipareigojimų padengimų procedūros metu, yra panaikinamas bei nutrauktas sustabdytas vykdymo procesas dėl panaikintų įsipareigojimų išieškojimo. Įvertinus tai, kad valstybės narės teismo sprendimams nemokumo bylose galioja automatinio pripažinimo taisyklė, Latvijos Respublikos teismui panaikinus atsakovei taikytus teisių suvaržymus, jie laikomi panaikintais ir Lietuvoje.

8. Teismas sprendė, kad R. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kaip neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

9. A. R. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2013 m. spalio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (arba) grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Nurodo, kad R. K. bankroto procesai Latvijoje jau yra užbaigti, visi iki tol buvę skoliniai įsipareigojimai įsiteisėjusiu Latvijos teismo sprendimu yra panaikinti, todėl apeliantas mano, kad nebeliko pagrindo taikyti areštą turtui.

9.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo esamą situaciją ir neteisingai nustatė jurisdikciją teismo, kuris turėtų spręsti šį klausimą. Atkreipia dėmesį, kad prašoma panaikinti 2013 m. spalio 4 d. teismo nutartį, kuri pagal savo esmę ir pobūdį nėra ir nebuvo pačios bankroto procedūros sudedamoji dalis. Tai buvo priemonė ginti ir užtikrinti kreditoriaus interesus iki bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorius ar kitos valstybės teismas gali spręsti klausimus tik ypač siauroje apimtyje. Bankroto administratorius gali kreiptis į Lietuvos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ar panaikinimo tik administruojamos bankroto bylos kontekste, kiek tai padeda ar trukdo atlikti jo tiesiogines funkcijas.

9.3. Pažymi, jog Latvijos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos naikinti Lietuvos Respublikos teismo priimtų procesinių dokumentų, nes net teorinių sąlygų sudarymas užsienio valstybių teismams kištis į valstybės teismų sistemą, pažeistų konstitucinius valstybės, o taip pat teismų nepriklausomumo principus.

9.4. Pažymi, kad Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 tiesiogiai nenumato ir nenurodo, kuris iš teismų (ar bankroto bylą iškėlęs teismas, ar civiliniame procese suvaržymus pritaikęs teismas) turi teisę spręsti klausimą dėl turto ir piniginių lėšų banko sąskaitose panaikinimo, o teisės normos nenumato draudimo teismui, taikiusiam areštą, panaikinti šį areštą.

9.5. Nurodo, kad antstolė S. K. vykdžiusi skolų išieškojimą UAB “Inkomlita” naudai, patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 21 d. taip pat buvo pakeista vykdomosios bylos būsena iš „vykdoma“ į „užbaigta“. Analogiškai, antstolės S. K. vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (laikinosios apsaugos priemonės) vykdyta BUAB “Remonta” naudai yra užbaigta (bylos užbaigimo data – 2021 m. gruodžio 21 d.). Tuo tarpu Areštų aktų registre vis dar yra matomi įrašai apie 2013 m. spalio 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013 m. spalio 4 nutartimi taikytas atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones palinktas nenagrinėtu, teismui konstatavus, kad atsakovo prašymas neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2- 479-267/2014 pagal ieškovės BUAB ,,Remonta“ ieškinį atsakovams R. K., K. B., E. T., R. B., dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys M. S., V. G., A. A., A. P.. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. spalio 4 d. nutartimi taikė atsakovo R. K. turtui laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą neviršijant ieškinio sumos.

13. Byloje taip pat nustatyta, jog Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo R. K. ieškovei bankrutavusiai UAB „Remonta“ 105 201,02 Lt (30 468,32 Eur) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas nuo priteistos 105 201,02 Lt (30 468,32 Eur) sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė.

14. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo R. K. ieškovei bankrutavusiai UAB „Remonta“, 30 468,32 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas nuo priteistos 30 468,32 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš atsakovo R. K. ieškovei bankrutavusiai UAB „Remonta“, 97 252,42 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas nuo priteistos 97 252,42 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Sprendimas įsiteisėjo 2015 m. spalio 22 d.

15. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties vykdymo procese išieškotoją BUAB „Remonta“ išieškotoja UAB „Inkomlita“, 2016 m. sausio 6 d. išduotas vykdomasis raštas.

16. Iš 2022 m. lapkričio 24 d. Turto arešto aktų registro duomenų matyti, jog Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotos atsakovo turtui Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

17. CPK 150 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

18. Apeliantas teismui pateiktu prašymu prašo panaikinti jo atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. Rygos rajono Jūrmalos teismo rūmų sprendimu Latvijoje jam buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, o 2019 m. vasario 1 d. Rygos rajono Jūrmalos teismo rūmai priėmė sprendimą užbaigti R. K. įsipareigojimų padengimo procedūrą ir nemokumo procesą bei panaikinti jo skolinius įsipareigojimus buvusiems kreditoriams, be kita ko, ir įsiskolinimą UAB „Inkomlita“.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. spalio 18 d. nutartimi atsakovo R. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad remiantis Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 nuostatomis, jurisdikciją spręsti klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kaip ir jurisdikciją spręsti visus su nemokumo procedūra susijusius veiksmus, turi nemokumo bylą nagrinėjantis (išnagrinėjęs) teismas, šiuo konkrečiu atveju – Latvijos Respublikos teismas.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo paliko nenagrinėtą nepagrįstai.

21. Pažymėtina, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos teismų praktika, reglamentuojančia situaciją, kai laikinąsias apsaugos priemones, taikomas Lietuvos Respublikos teismuose, prašoma panaikinti vis dar vykstant kitoje valstybėje narėje fizinio asmens bankroto bylai. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančio Latvijos Respublikos Rygos rajono Jūrmalos teismo rūmų 2019 m. vasario 1 d. sprendimo motyvuojamosios bei rezoliucinės dalies, 2016 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu buvo paskelbtas R. K. nemokumo procesas, o minėtu 2019 m. vasario 1 d. sprendimu nuspręsta užbaigti R. K. įsipareigojimų padengimo procedūrą ir nemokumo procesą, o taip pat panaikinti R. K. įsipareigojimus UAB „General Financing“, UAB ‚Inkomlita“ ir Lietuvos valstybinei mokesčių inspekcijai, kurie nebuvo įvykdyti įsipareigojimų padengimo procedūros metu. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog apelianto nemokumo procesas Latvijos Respublikos teisme jau yra užbaigtas priėmus galutinį sprendimą apelianto nemokumo byloje. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nurodytame Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų preambulės (16) punkte taip pat reglamentuojama situacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjant kitoje valstybėje narėje bankroto bylą, bet ne ją išnagrinėjus. Tokiu būdu nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, kad Latvijos Respublikos teismas, užbaigęs fizinio asmens bankroto bylą, vis dar turėtų jurisdikciją panaikinti asmens atžvilgiu kitoje šalyje šios šalies teismo taikomas laikinąsias pasaugos priemones. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1559-236/2018).

22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo ne palikti nenagrinėtą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo kaip neteismingą Šiaulių apygardos teismui, o jį priimti ir vertinti, ar apelianto prievolė grąžinti skolą kreditorei UAB „Inkomlita“ pagal Šiaulių apygardos teismo teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi, yra pasibaigusi tuo pagrindu, jog Rygos rajono Jūrmalos teismo rūmų 2019 m. vasario 1 d. sprendimu užbaigė nemokaus apelianto įsipareigojimų padengimo procedūrą ir atleido jį nuo likusių neįvykdytų įsipareigojimų padengimo plane nurodytų skolinių įsipareigojimų.

23. CPK 149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo iš viso nenagrinėjo, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad egzistuoja pagrindas šio klausimo išsprendimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir atsakovo R. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.