Tauragės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V. K. (toliau – pareiškėjas) prašo atnaujinti terminą mamos J. B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. B. K.. Valstybės įmonės ,,Registrų centras“ (toliau – VĮ „Registrų centras“) Nekilnojamojo turto registro duomenimis, J. B. K. nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto: 130/387 žemės sklypo ir 14/100 pastato-ūkinio, T. T. (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažyma apie asmenį ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad kitų įpėdinių nėra. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjos mirties į palikimo vietos notarą niekas nesikreipė, Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, taip pat nėra įregistruota palikėjos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos A. T. 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos A. T. 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, dėl palikimo priėmimo pareiškėjas turėjo kreiptis iki 2023 m. liepos 12 d., tačiau šį terminą praleido, tačiau šis terminas vertintinas kaip praleistas ne itin ilgą laiką. Teismas vertina, kad pareiškėjo individualios gyvenimo aplinkybės –išgyvenimas dėl motinos mirties, jo teisinių žinių stoka, t. y. manymas, jog palikimą galima priimti tik praėjus šešiems mėnesiams po asmens mirties, lėmė tai, kad jis nustatytu terminu neatliko įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Pareiškėjo, kaip palikimą siekiančio priimti asmens, elgesys, nesant kitų duomenų, vertintinas kaip sąžiningas. Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, kitų pirmos eilės įstatyminių įpėdinių nėra, todėl, teismo vertinimu, įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo elgesį bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo ar piktnaudžiautų savo teisėmis dėl palikimo priėmimo, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl praleisto termino palikimui priimti laikytinos svarbiomis, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pareiškėjas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų 2023 m. spalio 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimo Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-09850 pagrindu, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 442, 443, 577, 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą motinos J.B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui T. T. apylinkės T. T. rūmus.