Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

dalyvaujant pareiškėjos UAB „Kesandra Group“ atstovui advokato padėjėjui Eduardui Žebrauskui,

2021 m. spalio 13 d. teismo posėdyje mišriu būdu (tiesiogiai ir naudojant elektroninių ryšių technologijas) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kesandra Group“ patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, tretysis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcija, dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. kovo 5 d. nutarimo teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (15.15) J24-5 (minėta, toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjai UAB „Kesandra Group” paskirta 2 100 Eur ekonominė sankcija.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos direktoriui A. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini), žemės sklype yra Pastatas - Sandėlis. Žemės sklypo naudojimo paskirtis - kita, o žemės sklypo naudojimo būdas - Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (t. I, b. l. 92-94). A. S. nuosavybės teise priklauso ir žemės sklypai, adresu (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 95-96 ir 97-98).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. P. 2020 m. gruodžio 15 d., vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 35, 36, 37 straipsniais, surašė UAB „Kesandra Group“ juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą (toliau - Protokolas). Protokole nurodyta, kad Bendrovei 2019 m. gruodžio 3 d. buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (13.5)-PN18-49 (b. l. 130-131) su reikalavimu nutraukti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (minėta, toliau – ir ENTP) demontavimo veiklą, vykdomą rekreacinės paskirties teritorijose (sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,9284 ha ir Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,1927 ha), o visas ENTP veiklos metu susidariusias atliekas, laikomas nurodytose teritorijose, priduoti šias atliekas tvarkančioms įmonėms.

Privalomasis nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2020 m. vasario 3 d. (t. I, b. l. 130-131).

Atlikus patikrinimą (2020 m. rugsėjo 10 d. Patikrinimo aktas Nr. (15.10)PA26-76) nustatyta (t. I, b. l. 127-129), kad ENTP laikymo ir demontavimo veikla vis dar vykdoma rekreacinės paskirties teritorijose (sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,9284 ha ir Nr. (duomenys neskelbtini) - 0,1927 ha) neturint Taršos leidimo, o 2019 m. gruodžio 3 d. Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Nurodyta, jog Bendrovė savo veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnį, Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintų „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių“ (su vėlesniais pakeitimais) 3, 9, 18, 19 ir 23 punktus.

2020 m. gruodžio 15 d. Bendrovei buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas, kuriuo konstatuota, jog pažeisti Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir 2 dalies, 23 straipsnio, Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintų „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių“ (su vėlesniais pakeitimais) 3, 9, 18, 19 ir 23 punktų reikalavimai, TIPK leidimo Nr. (11.2)-33-98/2014 4 punkto ir 5 punkto, Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3 punkto reikalavimai. Už minėtus pažeidimus (dėl veiklos vykdymo neturint taršos leidimo ir dėl privalomojo nurodymo nevykdymo) numatyta atsakomybė pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 2 dalį, 126 straipsnio 3 dalį (t. I, b. l. 180-182).

2021 m. kovo 3 d. nutarimu „Dėl bylos numerio sutikslinimo“ (t. II, b. l. 44) patikslintas Bendrovei dėl ekonominės sankcijos skyrimo juridiniam asmeniui protokolo numeris ir juo laikomas Nr. (15.15)J24-5. Minėtame nutarime nurodyta, jog 2020 m. spalio 23 d. byloje priimtas nutarimas atlikti papildomą tyrimą ir pavesta Inspekcijos specialistams tinkamai surašyti UAB „Kesandra Group“ naują protokolą dėl veiklos vykdymo be leidimo, o taip pat dėl laiku neįvykdytų reikalavimų, nustatytų duotame privalomajame nurodyme, kuris duotas trunkamojo pažeidimo atveju ir kuriame nustatytas terminas jį nutraukti. Vykdant pavedimą 2020 m. gruodžio 15 d. UAB „Kesandra Group“ buvo surašytas naujas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas už pažeidimus, numatytus Aplinkos apsaugos įstatymo 55 str. 2 ir 126 str. 3 d., nurodant naują numerį (15.15)J24-6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. Dl- 813 patvirtintų „Juridinių asmenų padarytų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų protokolų, nutarimų ir kitų dokumentų surašymo bei pažeidimų bylų tvarkymo taisyklių“ 11 punktu, kuriame nurodyta, kad registracijos numerį Bylai suteikia pareigūnas, surašęs Protokolą, suteiktas Bylos numeris nekeičiamas, laikytina, jog bylose dėl ekonominės sankcijos skyrimo juridiniams asmenims protokolo numeris yra laikomas bylos numeriu. Kadangi byloje, kurioje 2020 m. rugsėjo 30 d. surašytam protokolui buvo suteiktas Nr. (15.15)J24-5 nebuvo priimtas galutinis sprendimas, o priimtas tik nutarimas dėl tinkamo protokolo surašymo, bylos numeriu laikomas ne paskesnio protokolo numeris (15.15)J24- 6, o pirmojo protokolo numeris (15.15)J24-5. Pažymėta jog faktinės bylos aplinkybės ir motyvai surašytuose protokoluose nesikeičia, o bylos numeris neturi esminės įtakos sprendimui priimti ir jį vykdyti.

2021 m. kovo 5 d. Departamento nutarimu Bendrovei buvo paskirta ekonominė sankcija: už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje – 1000 Eur, už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalyje – 2100 Eur, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, paskirta galutinė ekonominė sankcija 2100 Eur (t. II, b. l. 45-50).

Vienu iš Nutarimo panaikinimo motyvų pareiškėja nurodo, jog protokole neteisingai nurodyti duomenys dėl nustatytos pažeidimo vietos bei teigia, kad Bendrovė vykdo veiklą adresu (duomenys neskelbtini), o sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir kurių naudojimo paskirtis yra ne rekreacinė (kaip nurodyta protokole), o kita ir naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, jokia ūkinė veikla nėra vykdoma. Nesutiktina su tokia pareiškėjos pozicija, kadangi 2019 m. rugsėjo 9 d. Patikrinimo akte Nr. (13.5)-PA29-195) (t. I, b. l. b. l. 111-114). nurodyta, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonė užsiima ENTP demontavimo veikla ir pakartotinai tinkamų panaudoti detalių ir dalių pardavimu. Šią veiklą vykdo pagal 2014 m. balandžio 48 d. išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, patikrinimo metu fiksuojant nustatytus pažeidimus, buvo nustatyta ir tai, kad Bendrovė ENTP laikymo ir demontavimo veiklą vykdo ne tik TIPK nurodytu adresu, tačiau ir greta besiribojančiuose rekreacinės paskirties sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (0,9284 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,1927 ha). Tikrinant, ar Bendrovė įvykdė 2019 m. gruodžio 3 d. duotą privalomąjį nurodymą nutraukti ENTP demontavimo veiklą, vykdomą rekreacinės paskirties teritorijose, sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (0,9284 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (0,1927 ha), 2020 m. rugsėjo 4 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu 2020 m. rugsėjo 10 d. Patikrinimo akte Nr. (15.10)-PA26-76 (b. l. 127-129) buvo užfiksuotos tos pačios aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimas buvo fiksuotas 2019 m. liepos 24 d., o pagal Bendrovės pateiktus Valstybinės įmonės registrų centro nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išrašus, sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtis iš rekreacinės teritorijos į komercinės paskirties objektų teritorijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pakeisti tik 2020 m. rugsėjo 4 d.

Taip pat skunde pareiškėja nurodo, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. atlikto patikrinimo metu Inspekcijos inspektorius netyrė, kokios paskirties žemės sklypai, kadangi visi žemės sklypai ribojasi vienas su kitu, nesiaiškino žemės sklypų teritorijos ribų bei jų nefiksavo.

Atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad atliekų (ENTP) tvarkymo veiklos vykdymui išduotas TIPK yra (duomenys neskelbtini) ir kuriame yra pastatas-sandėlis (t. I, b. l. 92-94 ir 149). Šis žemės sklypas ir kiti du žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (adresu (duomenys neskelbtini)) yra aptverti viena bendra tvora, apjungiant į vieną teritoriją. Atliktų patikrinimų metu buvo tikrinama, kaip Bendrovė vykdo veiklą, todėl ir buvo fiksuojami bendrai visoje aptvertoje teritorijoje nustatyti pažeidimai. Atlikę patikrinimus pareigūnai patvirtino, kad visa teritorija pilna sustatytų ENTP ir po ENTP demontavimo susidariusių atliekų (metalo laužo), tai matyti iš pareigūnų darytų fotonuotraukų, o taip pat geoportal.lt žemėlapyje (ortofoto) (t. I, b. l. 141-148). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, kad net ir tuo atveju, jei, kaip tvirtina Bendrovės atstovas, tai tik išardytų ENTP atliekos, jos turi būti rūšiuojamos ir laikomos joms skirtose saugojimo zonose nustatytose TIPK, tačiau ūkinės veiklos vykdymui sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nei TIPK, nei Taršos leidimas nėra išduotas.

Pareiškėja teigia, kad patikrinimų metu nebuvo nustatyta, kam priklauso Bendrovės teritorijoje esantis metalo laužas. Pažymėtina, jog Bendrovė atsako už visas jos teritorijoje esančias išardytas ENTP atliekas.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog pagal Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjos R. T. 2020 m. spalio 23 d. nutarimą, kuriuo nutarta atlikti papildomą tyrimą, tyrimas nebuvo atliktas, o 2020 m. gruodžio 15 d. vyresniojo inspektoriaus A. P. protokolas Nr. (15.15)J24-6 parengtas ir surašytas neatlikus jokio papildomo tyrimo.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. vyresnysis inspektorius A. P. surašė Bendrovei juridinio asmens aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje (t. I, b. l. 172-174). Nustačius, kad Bendrovės padaryti pažeidimai buvo netinkamai inkriminuoti, 2020 m. spalio 23 d. Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu byla buvo grąžinta naujam protokolui surašyti, tinkamai inkriminuojant visus nustatytus Bendrovės padarytus pažeidimus. Nutarime nurodyta, kad nebuvo inkriminuota Bendrovės vykdoma veikla be leidimo, o kadangi šis pažeidimas yra trunkamas, atsakomybė dėl privalomojo nurodymo reikalavimų neįvykdymo laiku turėjo būti inkriminuojama pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 3 dalį (t. I, b. l. 175-176). Atsižvelgiant į nutarime nurodytas aplinkybes, 2020 m. gruodžio 15 d. Bendrovei surašytas naujas juridinio asmens aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas už pažeidimus, numatytus Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 3 dalyje (t. I, b. l. 180-182).

Pareiškėja skunde nurodo, kad jai nebuvo išsiųsta protokolo kopija registruotu paštu, kaip tai numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 44 straipsnyje, o su protokolu pareiškėja susipažino tik 2021 m. vasario 24 d.

Aplinkos apsaugos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis numato, kad protokolo kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo įteikiama arba išsiunčiama įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 15 d. protokolas pareiškėjai bei jos atstovui advokato padėjėjui E. Žebrauskui išsiųstas 2020 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovės atstovas E. Žebrauskas, 2020 m. gruodžio 16 d. teikdamas prašymą dėl šios bylos nagrinėjimo atidėjimo, pažymėjo, jog 2020 m. gruodžio 16 d. elektroniniu paštu gavo protokolą ir prašo pakeisti jame nurodytą 2021 m. sausio 19 d. numatytą bylos nagrinėjimo datą. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad minėtas protokolas buvo išsiųstas elektroniniu paštu pareiškėjai ir jos atstovui E. Žebrauskui.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas atsakovo 2021 m. kovo 5 d. nutarimas teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (15.15) J24-5, kuriuo pareiškėjai paskirta 2 100 Eur ekonominė sankcija, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio Nutarimo teismas neturi pagrindo.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands), svarbu, kad iš sprendimo turinio būtų aiškiai matyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001).

Dėl pareiškėjos prašymo panaikinti paskirtą ekonominę sankciją arba skirti švelnesnę ekonominę sankciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), pasisakydamas bylose dėl ekonominių sankcijų taikymo, yra konstatavęs, jog nors jos tiesiogiai ir nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus, tačiau pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms. Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, jog įstatymo formuluotėmis ir vartojama sąvoka „baudžiami” („užtraukia baudą”) įstatymo leidėjas ekonominėms sankcijoms siekė suteikti represinį pobūdį, t. y. nubausti pažeidimą padariusį asmenį. Tuo pačiu įstatymų leidėjas siekė ir prevencinių tikslų tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme (žr., pvz., LVAT 2005-03-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2013-08-05 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. kovo 21 d. nutarime taip pat išaiškino, jog piniginė bauda yra represinio pobūdžio sankcija, kuria nubaudžiamas teisės pažeidėjas – ūkio subjektas, ir kuria daromas tiesioginis neigiamas poveikis to ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai, taigi ir nuosavybės teisei bei ūkinės veiklos laisvei, nes yra nusavinamos jo piniginės lėšos. Konstitucinio Teismo teigimu, pritaikius minėtas „ekonomines sankcijas”, teisės pažeidėjai – ūkio subjektai patiria, be kita ko, turtinio pobūdžio suvaržymus – tai yra viešosios valdžios atsakas į jų padarytas viešąjį interesą pažeidžiančias ir teisės draudžiamas veikas.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). LVAT , aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje numatyta, jog skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Kaip minėta, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, yra teismo prerogatyva, diskrecijos teisė, tačiau toks mažinimas siejamas su atsakomybę lengvinančių ir kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nustatymu.

Atsakovas pareiškėjai už padarytus Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimus paskyrė ekonominės sankcijos vidurkį. Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė nei atsakovas, skirdamas ekonominę sankciją, nei teismas šioje byloje.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir anksčiau vykdė ENTP demontavimo veiklą, pažeisdama Aplinkos apsaugos įstatymo reikalavimus (žr. Regionų apygardos administracinio teismo 2020-06-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. I3-728-386/2020). Klaipėdos rajono apylinkės teismas tenkino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento prevencinį ieškinį ir uždraudė UAB ‚Kesandra Group“ laikyti pavojingąsias atliekas A. S. priklausančiame 0,3030 ha ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant Bendrovę visas saugomas pavojingąsias atliekas per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dokumentus, įrodančius atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams (Žr. 2016-05-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-587-729/2016).

Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjai paskirtą ekonominę sankciją arba pareiškėjai skirti švelnesnę ekonominę sankciją.

Apibendrinant tai, kad išdėstyta, daroma išvada, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos patikslintą skundą, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Kesandra Group“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.