Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2020 m. birželio 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kesandra group“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (minėta, toliau – ir Departamentas, atsakovas) Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos (minėta, toliau – ir Inspekcija) 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo nepratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN15-44 įvykdymo terminą (minėta, toliau – ir Ginčijamas sprendimas) teisėtumo bei pagrįstumo; atsakovės įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 6 d. prašymą dėl termino pratęsimo ir privalomojo nurodymo įvykdymo Nr. PN 15-44 terminą pratęsti maksimaliai galimam terminui, tačiau ne trumpesniam nei vienas mėnuo, pagrįstumo.

Bylos duomenimis, pareiškėjos direktoriui A. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 113-115). Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 5 d. pagal tą pačią dieną gautą piliečio pranešimą dėl automobilių ardymo pakelėse už teritorijos ribų priėmė sprendimą Nr. AD5-KL2-30 (b. l. 35-36) patikrinti teritoriją, esančią šalia pareiškėjos atstovui priklausančios teritorijos ((duomenys neskelbtini)). Minėtą sprendimą dėl patikrinimo tą pačią dieną pasirašytinai gavo pareiškėjos direktorius A. S. (b. l. 36). Patikrinimas pradėtas 2020 m. rugpjūčio 5 d., o 2019 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo aktu Nr. PA26-159 (b. l. 37-38) vyriausiasis specialistas A. P. konstatavo, kad ENTP demontavimo veikla (eksploatuoti netinkamų automobilių laikymas) vykdoma ir gretimame pareiškėjai nepriklausančiame žemės sklype, kurio paskirtis privažiuojamasis kelias Nr. KL 0459 prie Baičių dirbtuvių nuo kelio Nr. 2221 Kisiniai-Baičiai-Sniaukštai, Baičių k., Klaipėdos r., ant žvyro dangos, žalios vejos buvo laikomi 86 vienetai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Patikrinimo metu dalyvavo ir vyresnysis aplinkos inspektorius M. S. bei pareiškėjos direktorius A. S., jis patikrinimo aktą pasirašytinai gavo 2019 m. rugpjūčio 16 d. (b. l. 38). Pareiškėjos įgaliotas asmuo P. L. pateikė Inspekcijai 2019 m. rugpjūčio 6 d. pasiaiškinimą (b. l. 10), nurodydamas, kad bendrovės teritorijoje atliekami teritorijos tvarkymo darbai, todėl iš klientų nupirkti automobiliai laikomi prie bendrovės teritorijos, automobilių ardymo darbai atliekami tik įmonės teritorijoje. 2019 m. rugpjūčio 16 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN15-44 (b. l. 39-40) vyriausiasis specialistas A. P. nurodė nutraukti ENTP demontavimo veiklą (eksploatuoti netinkamų automobilių laikymas) pareiškėjai nepriklausančiame žemės sklype, kurio paskirtis privažiuojamasis kelias Nr. KL 0459 prie Baičių dirbtuvių nuo kelio Nr. 2221 Kisiniai-Baičiai-Sniaukštai, Baičių k., Klaipėdos r. Patikrinimo metu nustatyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 19¹ straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintų „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių“ 3, 9, 19 punktų reikalavimų pažeidimai. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nurodytas iki 2019 m. rugsėjo 16 d. Minėtą privalomąjį nurodymą pasirašytinai tą pačią dieną gavo pareiškėjos direktorius A. S. (b. l. 40). Vyr. specialistas A. P. 2019 m. rugpjūčio 22 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-2270-2019 P. L. atžvilgiu su administraciniu nurodymu už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė 300 Eur baudą (b. l. 41-42).

2019 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktu Nr. PA26-206 (b. l. 18-20) pagal 2019 m. rugsėjo 25 d. atliktą patikrinimą fiksuota, kad bendrovė Privalomajame nurodyme nurodytų reikalavimų neįvykdė, todėl bus duotas pakartotinas privalomasis nurodymas.

Pareiškėjai argumentuojant dėl Inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 16 d. privalomojo nurodymo neteisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Inspekcijos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo nepratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN15-44 įvykdymo terminą teisėtumo ir pagrįstumo nustatytas. Byloje ir LITEKO duomenų bazėje nėra duomenų apie tai, kad minėtas privalomasis nurodymas būtų apskųstas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 16 d. privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas nekvestionuojami, kadangi jis yra nenuginčytas ir yra galiojantis.

Pareiškėja argumentuoja, jog Inspekcijos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. (13.2)-AD5-17267 (b. l. 9) užkirto galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi suteikta teise skųsti pareigūno veiksmus, kuris davė privalomąjį nurodymą, vadovui. Teismo kolegijos vertinimu, minėtas dokumentas laikytinas lydraščiu, kuriuo siunčiamas Ginčijamas sprendimas ir kuris nesukelia jokių teisinių pasekmių. Administracinėje byloje ginčo dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Minėtame lydraštyje papildomai nurodyta ginčijamo sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, kurie sutampa su Ginčijamame sprendime nurodyta apskundimo tvarka ir terminais, pareiškėja pasinaudojo teise teismui apskųsti Ginčijamą sprendimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (minėta, toliau – ir Kontrolės įstatymas) (akto redakcija galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Kontrolės įstatymo 22 straipsnis reglamentuoja privalomojo nurodymo terminų pratęsimą. Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (Įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas (Įstatymo 22 straipsnio 3 dalis). Privalomajame nurodyme nustatytus jo įvykdymo terminus ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui pakartotinai gali pratęsti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovas (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalis).

Aptartų Kontrolės įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad siekiant, jog privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos ir jame turi būti nurodytos objektyvios priežastys, trukdančias privalomąjį nurodymą įvykdyti per nustatytą terminą. Inspekcija pareiškėjos prašymą dėl termino pratęsimo gavo 2019 m. rugsėjo 11 d. Byloje nėra ginčo, jog prašymas pateiktas nepraleidus 5 darbo dienų iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

Pareiškėja argumentuoja, jog prašyme pratęsti Privalomojo nurodymo terminą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių ji negalėjo Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdyti laiku. Teigia, jog Inspekcijos pareigūnas nevertino faktinių aplinkybių apie dalinai pašalintas transporto priemones bei tai, kad bendrovės teritorijoje vykdomi dangos klojimo darbai. Argumentuoja, jog su patikrinimo aktu pateiktose fotonuotraukose nėra užfiksuota, kad pareiškėja atliktų transporto priemonių ardymą ar vykdytų ūkinę-komercinę veiklą. Departamento pareigūnai nepareikalavo pateikti užfiksuotų transporto priemonių nuosavybės ar įsigijimo dokumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei patikrinimo metu, nei pateiktuose paaiškinimuose Inspekcijai, nei surašant Privalomąjį nurodymą pareiškėja neneigė fakto, kad ant kelio stovinčios transporto priemonės priklauso jai, todėl laikytina, jog minėtos transporto priemonės buvo pareiškėjos žinioje.

Pareiškėja prašyme dėl termino pratęsimo nurodė, jog šiuo metu atliekami daliniai dangos klojimo darbai bendrovės teritorijoje, dalis nupirktų automobilių yra pašalinta, tačiau dėl netinkamų oro sąlygų bei nuo pareiškėjos nepriklausančių aplinkybių darbų atlikimas neplanuotai užsitęsė. Kartu prie prašymo pareiškėja nepateikė jokių nurodytus argumentus pagrindžiančių įrodymų. Savo elgesio pagrindimas ir įrodymų pateikimas yra pareiškėjos, kuri nesutinka su jos atžvilgiu priimtu sprendimu, pareiga. Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcija pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad nenustatytos objektyvios priežastys, kodėl pareiškėja negalėjo laiku įvykdyti duoto Privalomojo nurodymo reikalavimų. Tai reiškia, jog pareiškėja neįvykdė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, suponuojančios elgesio taisyklės taikymą, t. y. privalomojo nurodymo įvykdymo negalimumą nustatytu terminu nepagrindė objektyviomis priežastimis (įrodymais). Pažymėtina, kad įstatymas privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą sieja su objektyviomis aplinkybėmis, kurios asmeniui trukdo tokį nurodymą vykdyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys – netinkamos oro sąlygos ir dangos klojimo darbai pareiškėjos teritorijoje, savaime nėra objektyvios priežastys, leidžiančios nevykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimų. Pareiškėja prašyme pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kitų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad pareiškėja, siekdama įgyvendinti Privalomojo nurodymo reikalavimus, būtų ėmusi kokių nors veiksmų, nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančio pareiškėjos direktoriaus paaiškinimo (b. l. 43) nustatyta, jog dar 2018 m. sausio 26 d. jis nurodė, kad, atsižvelgiant į blogas oro sąlygas, artimiausiu metu planuoja atlaisvinti valstybei priklausančius kelkraščius nuo 82 eksploatavimui netinkamų automobilių.

Pareiškėja teismui pateikė metalo laužo svėrimo-pristatymo 2019 m. rugpjūčio 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. aktus (b. l. 12, 13), 2019 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. bei kt. PVM sąskaitas faktūras (b. l. 14, 15, 16) ir 2019 m. spalio 4 d. svėrimo aktą (b. l. 17) kaip įrodymus, kad dalį netinkamų eksploatuoti transporto priemonių iš jai nepriklausančio žemės sklypo pašalino. Pateiktuose metalo laužo svėrimo-pristatymo aktuose nurodytos metalo rūšys/pavadinimas: akumuliatorių laužas, nerūdijančio plieno laužas, juodojo metalo laužas, aliuminio laužas, cinko laužas. PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekės pavadinimas – metalo laužo skarda. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie dokumentai tik patvirtina, jog pareiškėja ardo netinkamas eksploatuoti transporto priemones bei jas pridavinėja metalo laužo supirkimu užsiimančioms bendrovėms. Pateikti įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėja pašalino eksploatuoti netinkamas transporto priemones būtent nuo privažiuojamojo kelio.

Kontrolės įstatymo 22 straipsniu privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui suteikta teisė, o ne pareiga pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pareigūnui suteikta diskrecijos teisė vertinti ar prašyme nurodytos priežastys yra objektyvios. Pareiškėjos atstovas 2020 m. vasario 12 d. teismo posėdyje teigė, kad pareiškėja įvykdė privalomąjį nurodymą, tačiau atsakovo atstovai neatvyksta fiksuoti reikalavimo įvykdymą, todėl prašo pratęsti minėtą terminą. Nuo Ginčijamo sprendimo priėmimo (2019 m. rugsėjo 25 d.) praėjus 5 mėnesiams 2020 m. vasario 26 d. apžiūros aktu (b. l. 129) nustatyta, jog teritorijoje (paskirtis - privažiuojamasis kelias), esančioje šalia pareiškėjos atstovui priklausančios teritorijos (Gedminų g. 11, Baičių k., Dovilų sen., Klaipėdos r.) yra nepašalinta 17 vienetų eksploatuoti netinkamų automobilių. Pareiškėja teigia, jog paskutiniai patikrinimai atlikti nedalyvaujant pareiškėjos atstovui. Pažymėtina, jog patikrinimai buvo atliekami ne pareiškėjai priklausančio žemės sklypo teritorijoje, todėl jos atstovo dalyvavimas atliekant patikrinimą nelaikytinas privalomu. Pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti Privalomąjį nurodymą per nustatytą terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsniu, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu nustatyta, jog pareiškėja, kreipiantis į Inspekcija su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių ji tariamai negali Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdyti laiku ir savo prašymo nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai atsisakė pratęsti minėtą terminą. Pareiškėjos skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą nepratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN15-44 įvykdymo terminą atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis). Netenkinus šio pareiškėjos reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 6 d. prašymą dėl termino pratęsimo ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsiant maksimaliai galimam terminui, todėl pareiškėjos skundas ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Kesandra group“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.