Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Žano Kubecko ir Arvydo Martinavičiaus,

dalyvaujant atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovui Arnoldui Matuzevičiui,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Mingailai Saulevičiui, Edvardui Sungailai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. skundą atsakovams Radviliškio rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl individualių administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo Radviliškio rajono savivaldybės administraciją pareiškėjo G. Ž. pakartotinį prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo nagrinėti iš naujo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. Ž. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 10 d. raštą Nr. S-83-(8.12) „Dėl pakartotinio 2016-09-26 prašymo išduoti statybos leidimą nagrinėjimo“, panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 9 d. raštą Nr. (4)-SR-S-60(1.169) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ ir perduoti Radviliškio rajono savivaldybės administracijai pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 26 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas G. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 54).

Pareiškėjas G. Ž. skunde (b. l. 2–3) nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracija vykdydama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1869-257/2017 pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 26 d. prašymą išduoti statybos leidimą projektui „Hidrotechnikos paskirties pastato (siurblinės) rekonstravimo ir paskirties keitimo į administracinės paskirties pastatą, sandėliavimo paskirties pastato rekonstravimo ir paskirties keitimo į hidrotechnikos paskirties pastatą (siurblinę), bei kitos paskirties inžinerinių statinių (vandens rezervuarų) ir kitos inžinerinių statinių (aikštelių) statybos (duomenys neskelbtini), projektas“ (toliau – ir Projektas) ir priėmė sprendimą jo neišduoti. Nurodė, kad pagrindas neišduoti statybos leidimo Projektui – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. raštas Nr. (4)-SR-S-60(1.169) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, kuriuo nepritarta Projekto aplinkosauginiams sprendiniams. Pareiškėjo vertinimu, atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 10 d. raštas Nr. S-83-(8.12) „Dėl pakartotinio 2016-09-26 prašymo išduoti statybos leidimą nagrinėjimo“ yra neteisėtas, nes jį priimant buvo vadovautasi netinkamos redakcijos teisės aktais, statybos leidimas neišduotas praleidus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalyje (ginčo laikotarpiui aktuali įstatymo redakcija) numatytus terminus, nepritarimas priimtas ne to subjekto, kuris turėjo pareigą tai padaryti, subjektas, priėmęs nepritarimą projektui, pakeitė nepritarimo motyvus, kas sudaro nepritarimo nepagrįstumo Projektui pagrindą, bei nurodė, kad neteisėti veiksmai negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas nurodo, kad svarbu išsiaiškinti, kokiomis aktualiomis teisės aktų redakcijomis turėjo vadovautis atsakovai priimdami atsisakymą neišduoti statybos leidimo, nurodo, kad šis klausimas buvo esminis sprendžiant ginčą dėl atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą tarp šalių administracinėje byloje Nr. I-1869-257/2017. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2573 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, prisijungimo, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Nurodo, kad atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2015 m. balandžio 16 d. patvirtino Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. S-36-(1.9.20), todėl neypatingų statinių rekonstravimo ir naujų neypatingų statinių statybos projektavimo procedūra prasidėjo 2015 m. balandžio 16 d. Dėl šios priežasties pareiškėjas teigia, jog Projekto sprendinių atitikimas teisės aktams bei statybą leidžiančio dokumento išdavimas pareiškėjui turi būti vykdomas laikantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai patvirtinimo“ bei kitų teisės aktų aktualiomis redakcijomis galiojusiomis Specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo datą, t. y. 2015 m. balandžio 16 d. Pareiškėjas teigia, kad sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento negalėjo sukelti teisinių pasekmių, nes buvo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (galiojusio 2015 m. balandžio 16 d.) 23 straipsnio 18 dalies 2 punkto ir 20 dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalies 2 punkte numatyta, kad neypatingo statinio projektui patikrinti, skaičiuojant nuo projekto paskelbimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos, skiriama dvidešimt darbo dienų. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalis numato, kad pakartotinai pateikto pakeisto pagal gautas pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencijai priklauso kitų statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atliekamos per perpus trumpesnius, negu nurodyti šiame straipsnyje, terminus. Todėl pareiškėjas teigia, kad atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui nepriėmus sprendimo per dešimt darbo dienų, atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija turėjo teisinę pareigą spręsti, jog Projektą tikrinantis subjektas pritaria Projektui ir išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Be kita ko, pareiškėjas skunde nurodo, kad nepritarimą priėmė ne tas subjektas, kuris turėjo pareigą tai padaryti. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas nėra kompetentingas subjektas, nes Projekto atitiktį aplinkosauginiams reikalavimams visuomet tikrino tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūra. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalyje nurodyta, jog pakartotines projekto tikrinimo procedūras vykdo institucijos, kurios anksčiau nepritarė statinio projektui. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog 2016 m. rugsėjo 26 d. prašymą pakartotinai turėjo nagrinėti ne Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, tačiau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūra, o tokio nepritarimo pastarajai nepateikus atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija privalėjo išduoti leidimą statybai. Pareiškėjas teigia, kad nepritarimas Projektui laikomas nepagrįstu vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ 14 punkto nuostata, kurioje nurodoma, kad tikrinant projektą pagal antrą kartą pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, projektą tikrinančio subjekto nepritarimas projektui laikomas nepagrįstu, jei tokio nepritarimo motyvu nurodomos naujos, po ankstesnių patikrinimų nepateiktos, pastabos. Pareiškėjas skunde ginčydamas atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento nepritarimo neteisėtumo pagrindus, be kitų, kurie atkartoja argumentus dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos sprendimo neteisėtumo, itin detaliai išskiria skundžiamo nepritarimo neteisėtumą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ 14 punkto paskutinės pastraipos taikymo kontekste, o būtent nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas priiminėdamas skundžiamą nepritarimą, nurodė naujus argumentus. Pirmą kartą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūra pareiškėjo G. Ž. pateiktam Projektui nepritarė 2015 m. liepos 10 d. raštu Nr. S-R-134(7.25), kuriame nurodė, šiuos nepritarimo argumentus: 1) papildyti aiškinamąjį raštą, nurodant, statinių rekonstrukcijos ir paskirties keitimo tikslus, paaiškinti, kokią veiklą numatoma vykdyti; 2) paaiškinti, kokiems tikslams bus naudojamas rūgštinis, neutralus ir šarminis vanduo, kur ir kaip bus saugomos cheminės medžiagos, skirtos vandens pH reguliavimui; 3) nurodyti susidarysiančių atliekų tvarkymo būdus; 4) projekte nenurodyta, kaip bus tvarkomos paviršinės (lietaus) nuotekos; 5) Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) registro išrašo 9.2. p. žemės sklypui taikomi Specialiųjų sąlygų XXIX apribojimai. Aiškinamajame rašte nurodyti, kaip projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus. Antrą kartą derinant projektą nurodyta: 1) Pastaba dėl statybinių atliekų (šiai dienai nebeaktualu); 2) pastaba dėl paviršinių ir buitinių nuotėkų tvarkymo (šiai dienai nebeaktualu); 3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro (UETK) (https://uetk.am.lt) duomenimis, pakrantės apsaugos juostos plotis žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) yra didesnis nei 5 metrai. Dalis buvusios siurblinės pastato patenka į vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą. Pakeitus jo paskirtį ir jį išplėtus bus pažeisti Specialiųjų žemės miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto reikalavimai. Projekte palikta buvusi tvora. Pasikeitus objekto paskirčiai (šiuo metu tai privati valda, o ne Radviliškio miesto techninio vandens vandenvietė) tai pažeidžia minėtų sąlygų 126.2 punkto reikalavimus. Projektuojant aikšteles neatsižvelgta į 126.5 punkto reikalavimą. Projektuojami rezervuarai patenka į vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą; 4) pateikta nebegaliojanti žemės sklypo nuomos sutartis. Pareiškėjas nurodo, kad trečią kartą patikrinus projektą buvo nurodoma, kad 1) specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.3 punkte nurodoma, kad statant pramonės įmones ar kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai (šiuo atveju vanduo kurio Ph svyruoja nuo 5 iki 8), privaloma tai suderinti su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (tačiau visais atvejais atstumas nuo šių objektų iki vandens telkinio kranto neturi būti mažesnis nei nurodyta 127.9 punkte). 127.9 punkte nurodyta, kad nauji statiniai statomi ne arčiau, kaip 50 m už pakrantės apsaugos juostos. 2016 m. kovo 18 d. rašte Nr. S-R-36(7.25) tikrinant projektą trečią kartą nurodyta visų naujai statomų statinių nesuderinamumas su Sąlygų 127.3 ir 127.9 punktais. Tikrinant projektą ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį kartus pažymimas tik visų naujai statomų statinių nesuderinamumas su Sąlygų 127.3 ir 127.9 punktais. Pareiškėjo manymu, septintąjį kartą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas tikrinęs projektą nepritarime nurodė, jog Sąlygų 127.3 ir 127.9 punktų reikalavimams prieštarauja ne tik numatoma naujų statinių statyba, bet ir numatoma hidrotechnikos pastato rekonstrukcija, keičiant jo paskirtį į administracinę. Atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vertinimu, projekto sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatoms, kadangi minėtas teisės aktas draudžia statyti pastatus mažesniu atstumu iki pakrantės apsaugos juostos, negu nustatyta Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose ir nurodo, kad pagal projekto sprendinius, nenumatoma statyti jokių naujų „pastatų“. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija aktuali 2015 m. balandžio 16 d.) 2 straipsnio 7 punktą, „pastatas“ yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiąją dalį sudaro patalpos, o projekte numatytos aikštelės ir vandens rezervuarai neturi stogų. Teritorijoje du faktiškai esantys pastatai yra ne statomi, bet rekonstruojami. Pareiškėjas akcentuoja, kad Sąlygų 127.3 punkto reikalavimu vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pramonės įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sandėlius ir aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sandėlius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, tačiau visais atvejais atstumas nuo šių objektų iki vandens telkinio kranto linijos turi būti ne mažesnis nei nurodyta 127.9 punkte, t. y. 50 metrų, tačiau pareiškėjas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju Sąlygų 127.3 punkte išvardinti objektai nėra statomi.

Pareiškėjo G. Ž. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo skundą palaiko. Pareiškėjo atstovas iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde. Pareiškėjo atstovas papildomai pažymėjo, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo papildomos aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad buvo pažeisti prašymo nagrinėjimo terminai. Pareiškėjo atstovo teigimu, atsakovas Radviliškio administracija nurodė, kad prašymo nagrinėjimo procedūra prasidėjo tada, kada buvo gautas įsiteisėjęs sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1869-257/2017, t. y. 2018 m. lapkričio 18 d. Pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą pakartotiniai prašymai turi būti išnagrinėti per 10 darbo dienų, todėl sprendimas turėjo būti priimtas iki 2017 m. gruodžio 15 d.–gruodžio 20 d., o sprendimas atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos pratęsti prašymo nagrinėjimo terminą priimtas gerokai vėliau, todėl terminas nagrinėti prašymą yra praleistas.

Atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 45–49) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad vykdydama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-1869-257/2017, atsižvelgdama į Departamento 2018-01-09 raštą „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. (4)SR-S-60(1.169), kuriuo Departamentas pateikė neigiamą Projekto patikrinimo išvadą, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo G. Ž. 2016 m. rugsėjo 26 d. prašymą išduoti statybos leidimą projektui: „Hidrotechnikos paskirties pastato (siurblinės) rekonstravimo ir paskirties keitimo į administracinės paskirties pastatą, sandėliavimo paskirties pastato rekonstravimo ir paskirties keitimo į hidrotechnikos paskirties pastatų (siurblinę), bei kitos paskirties inžinerinių statinių (vandens rezervuarų) ir kitos paskirties inžinerinių statinių (aikštelių) statybos (duomenys neskelbtini), projektas“. Atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija nurodo, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos priimtas skundžiamas raštas yra motyvuotas, pagrįstas ir objektyviai vertinant suprantamas, sprendime nurodytas teisinis pagrindas, paaiškinta, kodėl pareiškėjui nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl teigti, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos raštas naikintinas kaip neteisėtas, nėra pagrindo. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija pažymi, kad jei teismas įžvelgtų formalių pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 26 d. prašymo išduoti statybos leidimą nagrinėjimo pažeidimų, prašo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje išsakytos pozicija, kad ne bet koks formalus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimas sąlygoja individualaus administracinio sprendimo panaikinimą, o tik toks, kuris iš esmės pažeidžia kokio nors teisės subjekto teises ar įstatymo saugomus interesus.

Atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovas Arnoldas Matuzevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad pareiškėjui siuntė du raštus, pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris beje yra nurodytas ir skunde teismui, tačiau pareiškėjas siunčiamų Radviliškio rajono savivaldybės administracijos raštų neatsiėmė arba nebuvo galimybės minėtų raštų jam įteikti. Kaip matyti iš raštų turinio, Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 20 d. persiuntė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui vykdyti teismo sprendimą. 2017 m. gruodžio 27 d. informavo pareiškėją raštu, kad vadovaujantis asmenų prašymų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, pratęsė prašymo nagrinėjimo terminą 20 darbo dienų bei nurodė išsamius termino pratęsimo motyvus, tačiau dėl paties pareiškėjo G. Ž. kaltės jo neįteikė pareiškėjui, todėl mano, kad terminai nėra praleisti, o 2016 m. rugsėjo 26 d. pakartotinis prašymas išnagrinėtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu prašė laikyti, kad terminas yra praleistas nežymiai ir vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir tokį pažeidimą laikyti mažareikšmiu ir neturinčiu pagrindo naikinti patį skundžiamą sprendimą. Pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas advokatas Andrius Kazakevičius pritarė, kad teisės aktų redakcijos yra identiškos ir nesukeliančios skundžiamo akto negaliojimo pagrindų, tačiau jeigu teismas įžvelgtų, kad buvo vadovautasi netinkamomis įstatymo redakcijomis, tai būtų išskirtinai formalus pažeidimas, kuris nesudarytų pagrindo naikinti skundžiamų aktų.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime (b. l. 33–37) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taigi, Šiaulių RAAD, kartu su Šiaulių RAAD Radviliškio rajono agentūra išanalizavę pareiškėjo projekto „Hidrotechnikos paskirties pastato (siurblinės) rekonstravimo ir paskirties keitimo į administracinės paskirties pastatą, sandėliavimo paskirties pastato rekonstravimo ir paskirties keitimo į hidrotechnikos paskirties pastatą (siurblinę) bei kitos paskirties inžinerinių statinių (vandens rezervuarų) ir kitos paskirties inžinerinių statinių (aikštelių) statybos, (duomenys neskelbtini) Projektas“ atitiktį aplinkosauginiams reikalavimams, atsižvelgdami į aukščiau minimame rašte, adresuotame Radviliškio rajono savivaldybės administracijai, nurodomas aplinkybes, šiam projektui nepritarė. Atsakovas ŠRAAD nurodė, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (suvestinė redakcija (20J6-08-01 - 2016-10-31) 20 straipsnio (Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir veiklos jose reglamentavimas) 1 dalyje nurodyta, kad į vandens telkinius nepatektų pavojingų medžiagų, vandens telkinių krantai būtų apsaugoti nuo erozijos, būtų užtikrintas vandens telkinių pakrančių ekosistemų stabilumas, saugomas vandens telkinių pakrančių gamtinis kraštovaizdis bei jo estetinės vertybės, sudarytos palankios sąlygos rekreacijai, išskiriamos paviršinio vandens telkinių ekologinės apsaugos zonos. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta. Šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas, kas leidžiama statyti pakrantės apsaugos juostoje: leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius; (galiojančioje suvestinėje redakcijoje nuo 2017-07-18) 20 straipsnio 5 dalis išplėsta ir papildyta: pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius, vandenvietes, informacinius ženklus (įskaitant šio straipsnio 10 dalyje nurodytus informacinius ženklus apie žemės nuosavybės formą), stendus, lieptus, pėsčiųjų takus, vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus, tiltus, uostuose ir prieplaukose – jų statinius, elingus – savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytoje rekreacinėje teritorijoje, nesudėtingus paplūdimių statinius, kurių sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija, ir įrenginius, draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose – šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus ir kitus su steigimo tikslais susijusius statinius. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama atlikti čia teisėtai pastatyto pastato kapitalinį remontą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (suvestinė redakcija nuo 2016-09-09 iki 2017-05-03) (toliau – Sąlygos) 127.3. punkte nurodyta, kas draudžiama statyti vandens apsaugos zonoje: statyti pramonės įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sandėlius bei aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sandėlius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (tačiau visais atvejais atstumas nuo šių objektų iki vandens telkinio kranto linijos turi būti ne mažesnis už nurodytą 127.9 punkte); 127.9. punkte pateikiamas išplėstinis sąrašas, kas draudžiama statyti vandens apsaugos zonoje, arčiau, kaip 50 m už pakrantės apsaugos juostos: statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Šių punktų reikalavimai nepakeisti ir galiojančioje suvestinėje redakcijoje nuo 2017-06-22. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2016-04-01 iki 2016-12-31) 2 straipsnio 2 dalyje statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. 85 dalyje nurodyta: statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. 72 dalis – statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. Dl-538 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „ Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“ 9.78. punkte nurodyta: hidrotechnikos statinys, HTS – inžinerinis statinys vandens ištekliams naudoti ir saugoti nuo žalingų vandens poveikių. Projekte numatoma rekonstruojant hidrotechnikos paskirties pastatą (siurblinę), pakeisti užstatymo liniją, pastumiant link Arimaičių ežero. Sąlygų 127.3 straipsnio reikalavimas statinius statyti tik suderinus projektą su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, tačiau visais atvejais nuo šių objektų iki vandens telkinio kranto linijos turi būti ne mažesnis atstumas už nurodytą 127.9 punkte, t. y 50 m už pakrantės apsaugos juostos. Šio projekto sprendiniai neatitinka 127.3 punkto reikalavimų. Išlyga, kai Saugomų teritorijų įstatymo (suvestinė redakcija 2016-08-01–2016-10-31) 20 str. 3 d. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: 4) keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuose, tuo tarpu kitais atvejais statyba draudžiama. Ta pati nuostata išlieka ir Saugomų teritorijų įstatymo (galiojančios suvestinės redakcijos nuo 2017-07-18) 20 str. 3 d. vandens apsaugos zonose draudžiama: 5) statyti pastatus mažesniu atstumu iki pakrantės apsaugos juostos, negu nustatyta Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pirtis. Statant naujus pastatus arba rekonstruojant esamus pastatus sodybose, kurių pastatai yra mažesniu, negu Vyriausybės nustatytas minimalus atstumas, atstumu nuo pakrantės apsaugos juostos, draudžiama mažinti atstumą iki pakrantės apsaugos juostos; Vandens rezervuarai bei aikštelės naujai projektuojami statiniai. Projektuojamuose rezervuaruose bus laikomas vanduo, kurio Ph reikšmės (rūgštingumas) svyruoja nuo 5 iki 8, tai neatitinka iš gamtinės aplinkos paimamo vandens Ph rodiklio. Šio vandens išvežimui iš vandenvietės teritorijos bus naudojama sunkiasvorė technika, aikštelės dangos gali būti teršiamos naftos produktais. Sąlygų 127.3 punkte nurodytas reikalavimas naujus statinius statyti tik suderinus projektą su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, tačiau visais atvejais nuo šių objektų iki vandens telkinio kranto linijos turi būti ne mažesnis atstumas už nurodytą 127.9 punkte t. y 50 m už pakrantės apsaugos juostos. Visais atvejais šis atstumas neišlaikomas. Suprojektuotose aikštelėse pažeidžiamas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.5 punkto reikalavimas statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 metrai iki vandens telkinio kranto. Saugomų teritorijų įstatymo (suvestinė redakcija 2016-08-01–2016-10-31) 3 dalies 4) punktas – draudžiama statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto. Nuo 2017-07-18 galiojančios suvestinės redakcijos Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalis: draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus atvejus, kai mažesniu, negu nurodyta, atstumu šiomis priemonėmis važiuojama ar jos statomos čia esančiuose keliuose, gatvėse, aikštėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose, taip pat vykdant valstybės sienos apsaugą, aplinkos, miškų, saugomų teritorijų apsaugą ir valstybinę kontrolę, laivybos valstybinę kontrolę, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbus, specialiųjų tarnybų užduotis, leistinus žemės ar miškų ūkio, melioracijos, vidaus vandens kelių priežiūros ir statinių statybos darbus, teisės aktuose nustatytose vietose - verslinę žūklę, taip pat atvejus, kai reikia į vandenį nuleisti plaukiojimo priemones arba užvažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ant vandens telkinių ledo, jeigu teisės aktai vandens telkinyje leidžia tokią veiklą. Įvertinus Projektui teiktas pastabas ir pasiūlymus raštu (2015-08-18 Radviliškio rajono agentūros rašto Nr. S-R-157 (7.25), 2016-02-29 rašto Nr. S-R-19 (7.25), 2016-03-18 rašto Nr. S-R-36 (7.25), 2016-04-28 rašte Nr. S-R-78 (7.25), 2016-05-30 rašte Nr. S-R-109 (7.25) ir 2016-10-04 rašte Nr. S-R-219 (7.25)), Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas nepritaria „Hidrotechnikos paskirties pastato (siurblinės) rekonstravimo ir paskirties keitimo į administracinės paskirties pastatą, sandėliavimo paskirties pastato rekonstravimo ir paskirties keitimo į hidrotechnikos paskirties pastatą (siurblinę), bei kitos paskirties inžinerinių statinių (vandens rezervuarų) ir kitos paskirties inžinerinių statinių (aikštelių) statybos (duomenys neskelbtini), projekto „ aplinkosauginiams sprendiniams“.

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos atstovas Edvardas Sungaila teismo posėdžio metu papildomai akcentavo dėl tinkamo subjekto, kuris turėjo pakartotinai nagrinėti prašymą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūra nėra atskiras juridinis asmuo. Papildomai nurodė, kad gavęs prašymą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius vizuoja raštą ir paskiria asmenį, atsakingą už užduoties vykdymą, t. y. nurodo padalinį ar asmenį, kuriam priskirta užduotis įvykdyti. Nurodė, kad teisės aktai iš esmės nekito, teisinis reglamentavimas išliko toks pats. Nurodė, kad nėra galimas siurblinės rekonstravimas į administracinės paskirties pastatą, kuris neturi hidrotechniniam statiniui būdingų savybių, nes teisės aktai nenumato tokių galimybių, o pagal galiojančius teisės aktus rekonstravimas yra statyba. Nagrinėjamu atveju ginčo teritorijoje statyba nėra galima.

Pareiškėjo G. Ž. skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 10 d. rašto Nr. S-83-(8.12) „Dėl pakartotinio 2016-09-26 prašymo išduoti statybos leidimą nagrinėjimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 9 d. rašto Nr. (4)-SR-S-60(1.169) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ teisėtumo bei pagrįstumo ir perdavimo Radviliškio rajono savivaldybės administracijai pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 26 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

Ginčo teisinius santykius, susijusius su statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo statinio projektui išdavimą ir procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – ir Statybos įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 2 d.), šio įstatymo nuostatas detalizuojantys statybos techniniai reglamentai, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygos (toliau – ir Sąlygos, redakcija, galiojusi 2014 m. liepos 15 d. iki 2015 m. birželio 3 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2017 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1869-257/2017 įpareigota pareiškėjo G. Ž. 2016 m. rugsėjo 26 d. pakartotinį prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo nagrinėti iš naujo. Vykdydama teismo sprendimą atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 21 d. Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai departamento Šiaulių skyriui išsiuntė raštą Nr. S-2603-(8.22) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“. Pastaroji 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (28.6)-A4-13187 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ informavo atsakovę Radviliškio rajono savivaldybės administraciją, kad „Aplinkos ministras nėra suteikęs Agentūrai įgaliojimų užbaigti iki Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2573 įsigaliojimo pradėtas specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūras vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus“, todėl persiuntė raštą pagal kompetenciją nagrinėti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – ir Šiaulių RAAD). Atsakovė 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. S-2892-(8.24) informavo pareiškėją G. Ž. (pareiškėjas pranešimo neatsiėmė) apie tai, kad administracinio teismo įsiteisėjusio sprendimo kopija nagrinėti pagal kompetenciją išsiųsta Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai departamento Šiaulių skyriui ir Šiaulių RAAD. 2017 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. S-2917-(8.26) atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija informavo pareiškėją G. Ž. (pareiškėjas pranešimo neatsiėmė), kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi ir 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 ir 26 punktais 2016 m. rugsėjo 26 d. pakartotinio prašymo nagrinėjimo terminą pratęsė dvidešimčiai darbo dienų, t. y. iki 2018 m. sausio 25 d. Atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. S-2925-(8.24) pateikė atsakovui Šiaulių RAAD raštą, kuriuo vykdydami 2017 m. spalio 18 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1869-257/2018, nurodė pagal kompetenciją pakartotinai patikrinti pareiškėjo G. Ž. 2016 m. rugsėjo 26 d. prašymu pateiktą projektą „Hidrotechnikos paskirties pastato (siurblinės) rekonstravimo ir paskirties keitimo į administracinės paskirties pastatą, sandėliavimo paskirties pastato rekonstravimo ir paskirties keitimo į hidrotechnikos paskirties pastatą (siurblinę), bei kitos paskirties inžinerinių pastatų (vandens rezervuarų) ir kitos paskirties inžinerinių statytinių (aikštelių) statybos (duomenys neskelbtini), projektas“ (toliau – ir Projektas). Atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija nurodė, kad pritarimas (nepritarimas) statinio projektui turi būti pateiktas Architektūros ir urbanistikos skyriui iki 2018 m. sausio 10 d. Atsakovas Šiaulių RAAD 2018 m. sausio 9 d. skundžiamame rašte, kurio motyvais remdamasi atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija priėmė 2018 m. sausio 10 d. skundžiamą raštą dėl statybos leidimo neišdavimo, nurodė nepritarimo projektui motyvus, o būtent, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas objektų, kurie leidžiami statyti pakrantės apsaugos juostoje, t. y. tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimio įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Nurodė, kad Projektas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.3 punkto, kuriame nurodyta, kad draudžiama statyti vandens apsaugos zonoje: pramonės įmones, cechus, nuodingųjų chemikalų, trąšų sandėlius bei aikšteles, pavojingų atliekų surinkimo punktus, naftos produktų sandėlius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galinčius turėti neigiamos įtakos gamtinei aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, tačiau visais atvejais atstumas nuo šių objektų iki vandens telkinio kranto linijos turi būti ne mažesnis nei nurodyta 127.9 punkte, t. y. 50 metrų. Įvertinusi Projektui teiktas pastabas ir pasiūlymus 2018 m. sausio 9 d. raštu Nr. (4)-SR-S-60(1.169) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, Šiaulių RAAD nepritarė „Hidrotechnikos paskirties pastato (siurblinės) rekonstravimo ir paskirties keitimo į administracinės paskirties pastatą, sandėliavimo paskirties pastato rekonstravimo ir paskirties keitimo į hidrotechnikos paskirties pastatą (siurblinę), bei kitos paskirties inžinerinių statinių (vandens rezervuarų) ir kitos paskirties inžinerinių statinių (aikštelių) statybos (duomenys neskelbtini), projekto“ aplinkosauginiams sprendiniams.

Pareiškėjas G. Ž. skunde ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjo G. Ž. pakartotinis 2016 m. rugsėjo 26 d. prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo turėjo būti įvertintas taikant teisės aktus, galiojusius 2015 m. balandžio 16 d., t. y. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. S-36-(1.9.20) patvirtinimo dieną, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2573 (kuris įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (galiojusio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 2 d.) 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atitikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams. Minėto įstatymo 23 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodyti pateikiami dokumentai, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, tarp kurių be kitų nurodymų yra statybos arba rekonstravimo projektas.

Įvertinusi administraciniam ginčui aktualius teisės aktus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad specialiųjų architektūros reikalavimų patvirtinimo procedūra yra viena iš procedūrų, rengiant projektą, kuris yra teikiamas statybą leidžiančio dokumento išdavimui, todėl sutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad jo atžvilgiu pakartotinai derinant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą taikytinos procedūros pradžios metu, t. y. 2015 m. balandžio 14 d. aktualios teisės aktų redakcijos.

2018 m. sausio 10 d. priimdama skundžiamą sprendimą atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija vadovavosi 2016 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 19 punktu, kuris savo turiniu reglamentuoja tą patį teisinį santykį kaip ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija galiojusia nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d.) 14 punktas, kuriuose numatoma, kad jeigu per projekto patikrinimo terminą projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (arba darbuotojas) apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik tuo atveju, jei nepritaręs statinio projektui subjektas IS „Infostatyba“ nurodė savo nepritarimo motyvus.

Atsakovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas nederindamas pareiškėjo projekto 2018 m. sausio 9 d. rašte nurodė, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (redakcijos galiojusios nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d.) 20 straipsniu, 20 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (redakcijos galiojusios nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. gegužės 3 d.) 127.3 ir 127.9 punktais, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcijos galiojusios nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 2 dalimi. Teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kad atsakovas Šiaulių RAAD nurodė netinkamas redakcijas galiojusias, jų manymu, ginčui aktualiu laikotarpiu, tačiau tai nedaro įtakos jų priimto sprendimo teisėtumui, nes minėtų straipsnių redakcijos 2015 m. balandžio 14 d. buvo tapačios arba kito neženkliai bei neturėjo įtakos 2018 m. sausio 9 d. priimtam skundžiamam nepritarimui.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, patikrinusi, ar skundžiami aktai priimti vadovaujantis tinkamomis teisės aktų redakcijomis, konstatuoja, kad 2018 m. sausio 10 d. atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. S-83-(8.12) ir 2018 m. sausio 9 d. atsakovo Šiaulių RAAD raštas Nr. (4)-SR-R-60(1.169) priimti nurodant ginčo atvejui netaikytinas redakcijas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai formalus pažeidimas, kuris neturi įtakos priimtam institucijų sprendimui. Ne kiekvienas formalus pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo atsakovų padarytą pažeidimą vertinti kaip esminį ir daro išvadą, kad jis yra formalus ir negali lemti sprendimo dėl statybos leidimo neišdavimo teisėtumo.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 10 d. sprendimas, kuriuo neišduotas statybą leidžiantis dokumentas, pažeidė 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai patvirtinimo“ 14 punkto nuostatas, kuriose numatyta, kad tikrinant projektą pagal antrą kartą pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, projektą tikrinančio subjekto nepritarimas projektui laikomas nepagrįstu, jei tokio nepritarimo motyvu nurodomos naujos, po ankstesnių nepritarimų nepateiktos, pastabos. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas Šiaulių RAAD, nederindamas projekto, kaskart nurodydavo skirtingus nepritarimo motyvus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais (Registro Nr. 40/16237), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypui, ant kurio pastatyti statiniai: pastatas – siurblinė (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – tvora (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 9.2. punkte nurodyta, kad žemės sklypui nustatyta paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juosta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūra 2015 m. liepos 10 d. rašte Nr. S-R-134(7.25), nederindama pareiškėjo pateikto projekto nurodė šiuos nepritarimo motyvus: 1. Papildyti aiškinamąjį raštą, nurodant, statinių rekonstrukcijos ir paskirties keitimo tikslus, paaiškinti, kokią veiklą numatoma vykdyti; 2. Paaiškinti, kokiems tikslams bus naudojamas rūgštinis, neutralus ir šarminis vanduo, kur ir kaip bus saugomos cheminės medžiagos, skirtos vandens pH reguliavimui; 3. Nurodyti susidarysiančių atliekų tvarkymo būdus; 4. Projekte nenurodyta, kaip bus tvarkomos paviršinės (lietaus) nuotekos; 5. Žemės sklypo (kad. Nr. 7146/0004:233) registro išrašo 9.2. punktu žemės sklypui taikomi Specialiųjų sąlygų XXIX skyriaus apribojimai; aiškinamajame rašte nurodyti, kaip projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus.

Prijungtos administracinės bylos Nr. I-179-621/2017 duomenys patvirtina, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. S-R-157(7.25) nepritarta projektui, nes pataisytame projekte (tikrinant antrą kartą) neatsižvelgta į dalį 2015-07-10 rašte Nr. S-R-134(7.25) išsakytų pastabų, t. y. 1. statinio projekte turi būti nurodytas planuojamas susidarysiančių atliekų kiekis (svorio vienetais) pagal atskiras statybinių atliekų rūšis, saugojimo statybvietėje ir jų tvarkymo būdai. Projekte ši informacija nepateikta. 2. Projekte nenurodyta, kaip bus tvarkomos paviršinės ir buitinės nuotekos. 3. Dalis buvusio siurblinės pastato patenka į vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą. Pakeitus jo paskirtį ir jį išplėtus bus pažeisti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto reikalavimai. Projekte palikta buvusi tvora. Pasikeitus objekto paskirčiai (šiuo metu tai privati valda, o ne Radviliškio miesto techninio vandens vandenvietė) tai pažeidžia Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto reikalavimą. 4. Pateikta nebegaliojanti žemės sklypo nuomos sutartis. 2016 m. vasario 29 d. raštu Nr. S-R-19(7.25) nepritarta projektui (tikrinant projektą trečią kartą), nes Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punkte nurodyta, kad nauji statiniai statomi ne arčiau kaip 50 m už pakrantės apsaugos juostos, nebuvo atsižvelgta į šią sąlygą projektuojant visus naujus statinius. Statybinės atliekos turi būti rūšiuojamos ir tvarkomos vadovaujantis LR aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu patvirtintomis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, projekte nurodyta, kad visa mediena bus naudojama kurui ir neišskiria dažytos bei impregnuotos medienos, kuri negali būti naudojama, o privalo būti atiduota tvarkyti registruotam atliekų tvarkytojui. 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. S-R-36(7.25) (tikrinant projektą ketvirtą kartą), 2016 m. balandžio 28 d. raštu Nr. S-R-78(7.25) (tikrinant projektą penktą kartą), 2016 m. gegužės 30 d. raštu Nr. S-R-109(7.25) (tikrinant projektą šeštą kartą) taip pat nepritarta projektui, nes neatsižvelgta į Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.3 (127.9) punkto reikalavimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad projektas pirmą kartą pateiktas derinimui 2015 m. birželio 11 d., o paskutinį kartą – 2016 m. rugsėjo 26 d. Minėtu laikotarpiu projektas derintas šešis kartus. Administracinėje byloje neginčijami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros 2015 m. rugpjūčio 18 d. raštas Nr. S-R-157(7.25), 2016 m. vasario 29 d. raštas Nr. S-R-19(7.25), 2016 m. kovo 18 d. raštas Nr. S-R-36(7.25), 2016 m. balandžio 28 d. raštas Nr. S-R-78(7.25), 2016 m. gegužės 30 d. raštas Nr. S-R-109(7.25). Regionų apygardos administraciniam teismui pateikti pakartotiniai skundai dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros raštų, kurių pagrindu pareiškėjui G. Ž. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius bei Radviliškio rajono savivaldybės administracija neišdavė statybą leidžiančio dokumento, nagrinėjant pareiškėjo G. Ž. pakartotinį 2016 m. rugsėjo 26 d. prašymą. Pastaruosius pareiškėjas apskundė, o įsiteisėjusiais prie administracinės bylos prijungtų administracinių bylų Nr. I-179-621/2017 ir I-1869-257/2017 sprendimais 2016 m. rugsėjo 26 d. prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą grąžintas nagrinėti iš naujo Radviliškio rajono savivaldybės administracijai.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi STR 1.07.01:2010 14 punktą daro išvadą, kad derinant projektą pirmą kartą yra apibrėžiamos projekto nederinimo ribos. Nagrinėjamu atveju, derinant pirmą kartą pateiktą projektą, be kitų nederinimo priežasčių pareiškėjas buvo įpareigotas aiškinamajame rašte nurodyti, kaip projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimus, nes pagal registro išrašo duomenų 9.2. punktą, žemės sklypui yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostoje ir vandens telkinio apsaugos juostoje veiklą reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnis ir Sąlygos.

Remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechnikos statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius ir statinius, vandenvietes, informacinius ženklus (įskaitant šio straipsnio 10 dalyje nurodytus informacinius ženklus apie žemės nuosavybės formą), stendus, lieptus, pėsčiųjų takus, vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą kertančius kelius ir inžinerinius tinklus, tiltus, uostuose ir prieplaukose – jų statinius, elingus – savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytoje rekreacinėje teritorijoje, nesudėtingus paplūdimių statinius, kurių sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija, ir įrenginius, draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose – šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus ir kitus su steigimo tikslais susijusius statinius. Pakrantės apsaugos juostoje leidžiama atlikti čia teisėtai pastatyto pastato kapitalinį remontą.

To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį, išskyrus Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose nustatytus atvejus (1 punktas), vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiami statant šio straipsnio 5 dalyje nurodytus statinius, taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones, taip pat atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintu Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašu (2 punktas).

Iš projekto pavadinimo „Hidrotechnikos paskirties pastato (siurblinės) rekonstravimo ir paskirties keitimo į administracinės paskirties pastatą, sandėliavimo paskirties pastato rekonstravimo ir paskirties keitimo į hidrotechnikos paskirties pastatą (siurblinę), bei kitos paskirties inžinerinių statinių (vandens rezervuarų) ir kitos paskirties inžinerinio statinio (aikštelės) statybos, (duomenys neskelbtini) Projektas“ bei prijungto administracinėje byloje Nr. I-179-621/2017 aiškinamojo rašto matyti, kad pareiškėjas siekia pakeisti siurblinės pastato paskirtį iš hidrotechnikos paskirties pastato į administracinės paskirties pastatą ir jį rekonstruoti, taip pat pakeisti sandėlio pastato paskirtį iš sandėliavimo paskirties į hidrotechnikos paskirties pastatą ir jį rekonstruoti.

Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.), t. y. rekonstruojant statinį iš esmės siekiama jį pertvarkyti, sukuriant naują kokybę. Minėto įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį.

Pareiškėjas teigia, kad Saugomų teritorijų įstatymo ir Sąlygų XXIX skyriaus „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“ nuostatos, nustatančios apribojimus, taikomos tik naujai statomiems statiniams. Su tokia pareiškėjo pozicija teisėjų kolegija nesutinka ir nurodo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimio įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimu susijusius statinius. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad statinys – administracinės paskirties pastatas, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-422/2009, 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010, 2015 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-749-756/2015 ir kt.). Įvertinusi skundžiamų administracinių aktų (b. l. 16–21) turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimai dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra motyvuoti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo minėtų sprendimų naikinti.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1869-257/2017 priimtas 2017 m. spalio 18 d., o įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 18 d., todėl pareiškėjo atstovo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalimi pakartotinai pateikto pakeisto pagal gautas pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ir subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencijai priklauso kitų statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros atliekamos per perpus trumpesnius, negu nurodyti šiame straipsnyje, terminus. Pareiškėjo teigimu, atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija skundžiamą sprendimą turėjo priimti vėliausiai iki 2017 m. gruodžio 1 d. Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 78), kad atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2017 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. S-2603-(8.22) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ informavo Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai departamento Šiaulių skyrių dėl pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 26 d. prašymo pakartotinio nagrinėjimo. 2017 m. gruodžio 21 d. Aplinkos apsaugos agentūra raštu Nr. (28.6)-A4-13187 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ nurodė, kad aplinkos ministras nėra suteikęs Agentūrai įgaliojimų užbaigti iki Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2573 įsigaliojimo pradėtas specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, statinių statybos užbaigimo procedūras vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus, todėl atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos raštą persiuntė pagal kompetenciją atsakovui Šiaulių RAAD. 2017 m. gruodžio 27 d. atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija raštu Nr. S-2917-(18.26) informavo pareiškėją, kad pratęsė prašymo nagrinėjimo terminą 20 darbo dienų.

Įvertinusi byloje surinktas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dešimties darbo dienų terminas yra procedūrinis administracinių institucijų veiksmų atlikimo terminas. Terminas nustatytas ne pareiškėjui, bet administravimo subjektui sprendimui priimti. Įprastai administracinėje teisėje tokie terminai apibrėžia administravimo veiksmų atlikimo datą. Nustačius taisyklę, jog tam tikras sprendimas gali būti priimtas per tam tikrą laiką, nėra sprendžiama, kad šiam laikui pasibaigus sprendimas negali būti priimamas. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nurodo, kad vien tik ta aplinkybė, kad atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo pateikė pavėluotai, nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi šis pažeidimas įtakos sprendimo teisėtumui neturėjo.

Pareiškėjas teigia, kad 2018 m. sausio 9 d. raštą, kuriuo nepritarta projekto aplinkosauginiams sprendiniams Nr. (4)-SR-S-60(1.169), priėmė netinkamas subjektas. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūra nepritarė visiems iki 2018 m. sausio 9 d. pareiškėjo prašymams išduoti statybą leidžiantį dokumentą, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui priėmus skundžiamą sprendimą buvo pažeistos Statybos įstatymo 23 straipsnio 20 dalis bei STR 1.07.01:2010 (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d.) 10 punkto nuostatos.

STR 1.07.01:2010 (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d.) 9 priedo 4.2 papunktyje numatyta, kad regionų aplinkos apsaugos departamentai tikrina statinių, suprojektuotų paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, išskyrus patenkančių į šio priedo 3 punkte nurodytas teritorijas, projektus. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūra yra juridinio asmens struktūrinis padalinys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. D1-196 pakeitimas) patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 3 punktu numatyta, kad „Departamento veiklos teritorija apima Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Mažeikių rajono, Pakruojo rajono, Plungės rajono, Radviliškio rajono, Rietavo, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Telšių rajono savivaldybių teritoriją“.

Darytina išvada, kad atsakovas Šiaulių RAAD pagal savo kompetenciją pateikė atsakovei Radviliškio rajono savivaldybės administracijai 2018 m. sausio 9 d. raštą Nr. (4)-SR-S-60(1.169), o pastaroji pagal savo kompetenciją įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą 2018 m. sausio 10 d. atsakymą į 2016 m. rugsėjo 26 d. gautą pakartotinį prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl raštai, kuriais atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra motyvuoti ir teisėti bei atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Tai pat pažymėtina, kad atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija skundžiamame 2018 m. sausio 10 d. rašte Nr. S-83-(8.12) ne tik išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo pakartotinį 2016 m. rugsėjo 26 d. prašymą, bet taip pat išsamiai įvykdė įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nurodytus trūkumus bei teismų sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pareiškėjo reikalavimas panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 10 d. raštą Nr. S-83-(8.12) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. sausio 9 d. raštą Nr. (4)-SR-S-60(1.169) ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybę pareiškėjo G. Ž. 2016 m. rugsėjo 26 d. pakartotinį prašymą nagrinėti iš naujo atmestini kai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Pareiškėjo G. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusius Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.