- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-27
- Bylos Nr.
- TA-143-502/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00770-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- E. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Kalėjimas) daugmaž nuo 2024 m. vasario 25 d. vyksta remonto darbai. Remontuojamas pastatas nėra tinkamai aptvertas, nėra įrengtų tinklų (siekiant apsaugoti nuo krentančių įrankių, statybinių medžiagų ir pan.), jis toliau naudojamas (jame yra medicinos priežiūros punktas, bendroji valgykla ir kt.; darbai vyksta ir valgykloje), darbininkai dirba be apsaugos priemonių, pastoliai nėra tinkamai pritvirtinti, aplink mėtosi šiukšlės (įskaitant šiferį, kuriame yra asbesto). Pareiškėjas teigė, kad dėl tokių bausmės atlikimo sąlygų jis patyrė įvairius neigiamus išgyvenimus, stresą, baimę susižeisti, turėjo kvėpuoti dulkėmis ir kt. Pareiškėjas tvirtino, jog jis skundėsi Kalėjimo administracijai, bet administracija piktybiškai praleidinėja terminus atsakyti į skundus, tokiu būdu dar labiau blogindama pareiškėjo savijautą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas teigė, kad viename iš Kalėjimo pastatų yra vykdomi paprastojo remonto darbai, bet statybvietė yra aptverta, jos prieigose pašalinių asmenų judėjimas draudžiamas. Rangovas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Virmalda“ įsipareigojo atlikti darbus, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais. Kalėjimas neturėjo duomenų apie gautus skundus dėl statybos darbų. Atsakovo nuomone, pareiškėjas skunde tik deklaratyviai išvardijo nuogąstavimus dėl galimų nelaimingų atsitikimų statybvietėje, bet nepateikė objektyvių įrodymų, kad dėl vykdomų remonto darbų jis buvo sužalotas ar patyrė kitų neigiamų pasekmių. Pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo E. T. skundą.
6. Teismas nustatė, jog iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbų sutarties matyti, kad MB „Virmalda“ (rangovas) įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir priemonėmis per 5 mėnesius nuo darbų pradžios atlikti paprastojo remonto darbus. Teismas apžvelgė šios sutarties nuostatas, be kita ko, įtvirtinančias rangovo pareigą atlikti darbus, laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad tarp Kalėjimo ir rangovo MB „Virmalda“ kilo ginčai dėl netinkamai vykdomų statybos darbų. Teismas akcentavo, kad administraciniam teismui nėra priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš statybos rangos sutarčių, todėl teismas neturi teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo teiginius, kad rangovas netinkamai organizavo pastato paprastojo remonto darbus.
7. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad Kalėjimas, organizuodamas pastato paprastąjį remontą, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus ar kad pasirinktas rangovas nebuvo kompetentingas atlikti pastato paprastąjį remontą. Pareiškėjo teiginiai, kad remontas yra atliekamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nėra pagrįsti objektyviais ir tinkamais įrodymais, pavyzdžiui, įgaliotų prižiūrėti statybos darbus institucijų išvadomis.
8. Teismas pažymėjo, kad pastato paprastasis remontas savaime nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nėra duomenų, kad dėl vykdyto remonto galėjo kilti neigiami padariniai sveikatai, psichinei būklei. Tai, kad pareiškėjas dėl remonto sukeliamų garsų, dulkių ir pan. galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, nesudaro pagrindo vertinti priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir atlikto pastato paprastojo remonto, juolab kad remonto darbai buvo pavesti civilinės sutarties pagrindu vykdyti privačiam ūkio subjektui.
9. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, jam kilusios neturtinės žalos dėl atlikto pastato paprastojo remonto, taip pat priežastinio ryšio tarp atlikto pastato paprastojo remonto ir žalos, todėl jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.).
Šalies argumentai
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas pateikė Tarnybos raštus (atsakymus) į jo skundus (prašymus) dėl vaizdo registratorių įrašų pateikimo ir kt. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde deklaratyviai teigė, kad atsakovo atstovas sąmoningai vilkino skundų (prašymų) nagrinėjimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo skundai ar prašymai buvo išnagrinėti ne per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus. Taigi, pareiškėjas ir šiuo aspektu neįrodė nei Kalėjimo neteisėtų veiksmų, nei faktiškai dėl to kilusios žalos, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.
III.
11. Pareiškėjas E. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundo reikalavimus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
12. Pareiškėjo nuomone, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams nustatytas teises, laisves ir pareigas, ir nepagrįstai atmetė jo skundą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų. Teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir neišreikalavo iš atsakovo pareiškėjo nurodytų įrodymų, kurių pareiškėjas negali pats gauti (vaizdo įrašų ir pan.). Pareiškėjas teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas turėjo iškentėti netinkamas bausmės atlikimo sąlygas, dėl to patyrė didelius nepatogumus, nuolat bijojo ir kt., todėl patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
14. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir mano, kad apeliaciniame skunde nepateikta jokių svarių argumentų dėl teismo padarytų pažeidimų. Atsakovas tvirtina, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti valstybės civilinės atsakomybės būtinąsias sąlygas, ir nepakanka deklaratyviai pareikšti, jog buvo padaryta žala.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl laikymo Kalėjimo netinkamomis sąlygomis nuo 2024 m. vasario 25 d., atlyginimą.
16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie atsakovo (jo atstovo) atliktus neteisėtus veiksmus ir dėl jų pareiškėjui kilusią neturtinę žalą, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus, tvirtindamas, kad teismas netinkamai išnagrinėjo jo argumentus ir nepagrįstai neišreikalavo iš atsakovo įrodymų (vaizdo įrašų ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, pripažįsta tikslinga tik papildyti tikrinamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.
18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodo, jog CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Viešojo administravimo subjekto (jo darbuotojų) kaltė nėra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.
19. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1354-442/2018, 2020 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-725-1062/2020, 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025).
20. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1775-520/2024).
21. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).
22. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.
23. Be to, akcentuotina, kad ABTĮ 3 straipsnis, priskirdamas administracinių teismų kompetencijai nagrinėti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, nustato, jog teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ar gavo atitinkamus įgaliojimus. Taigi ABTĮ 3 straipsnis įtvirtina administracinio teismo kompetenciją nagrinėti viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, t. y. vykdyti viešojo administravimo subjektų kontrolę. Administracinis teismas, vykdydamas viešojo administravimo subjektų kontrolę, negali priimti sprendimo, kuris yra priskirtas viešojo administravimo subjekto kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1123-602/2016, 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-362-968/2024).
24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalimi, statyba yra suprantama kaip veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Pagal šio straipsnio 58 dalį, statinio paprastasis remontas (atitinka CK sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant.
25. Rangovo pareigos yra nustatytos Statybos įstatymo 18 straipsnyje, tarp jų – vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus (7 d. 3 p.); užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje ir statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (7 d. 5 p.).
26. Statybos valstybinė priežiūra yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – ir Priežiūros įstatymas). Pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statybos valstybinė priežiūra apima, be kita ko, statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą (2 p.); statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (3 p.); statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (4 p.); privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą (5 p.); asmenų prašymų, skundų dėl statybos proceso nagrinėjimą (9 p.).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde iš esmės kelia klausimus dėl privataus subjekto (rangovo MB „Virmalda“) vykdomų statybos darbų atitikties teisės aktų reikalavimams, t. y. saugaus darbo, aplinkos ir greta judančių žmonių apsaugos užtikrinimo ir pan. Byloje nėra duomenų, kad kompetentinga institucija (t. y. Inspekcija) patikrino MB „Virmalda“ atliekamus statybos darbus ir užfiksavo kokius nors pažeidimus, taip pat kad pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją dėl numanomo statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste pagrįstai pažymėjo, jog teismas neturi teisinio pagrindo (kompetencijos) pats vertinti pareiškėjo teiginius, kad rangovas netinkamai organizavo pastato paprastojo remonto darbus.
28. Pastebėtina, kad pareiškėjas iš esmės neįvardija viešojo administravimo subjekto – Tarnybos (jos struktūrinių padalinių) – veiksmų, iš kurių jis kildina neturtinės žalos atsiradimą (nors pareiškėjas skunde užsiminė apie tai, kad jis apie pažeidimus informavo Kalėjimo administraciją, bet administracija vilkino atsakyti į jo skundus, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nenustatė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų terminų pažeidimo, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nebeužsiminė apie šias aplinkybes). Pareiškėjo nusiskundimai yra susiję su netinkamu apsauginių priemonių, pastolių ir kt. įrengimu, darbininkų darbu be apsauginių priemonių, darbininkų per langą neatsargiai mėtomomis statybinėmis atliekomis (įskaitant šiferį), aplink esančiomis šiukšlėmis ir kt. (pvz., ant pareiškėjo gali užkristi įrankiai, statybinės medžiagos ar net darbininkas, pareiškėjas gali užkliūti už netvarkingų pastolių), t. y. su statybos darbais, kuriuos atlieka rangovas, bet ne Kalėjimas.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo reiškiamų pretenzijų pobūdį ir į anksčiau aptartą administracinio teismo kompetenciją, akcentuoja, kad pareiškėjo prašyti išreikalauti įrodymai (vaizdo įrašai, kuriuose būtų matomi vykdomi remonto darbai) neturėtų esminės teisinės reikšmės sprendžiant, ar rangovas tinkamai vykdė pastato paprastojo remonto darbus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pretenzijos nėra pagrįstos objektyviais ir tinkamais įrodymais, pavyzdžiui, įgalintų prižiūrėti statybos darbus institucijų išvadomis. Taigi, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo išreikalauti papildomus įrodymus (vaizdo įrašus), nepaneigia ir nekelia abejonių dėl teismo išvados, jog šiuo atveju nėra nustatytų neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, teisingumo.
30. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai nekonstatavo atsakovo (atstovo) neteisėtų veiksmų ir netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo E. T. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.