Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. T. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių 1-ame kalėjime.

Nurodo, kad pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 1 d. Pravieniškių 1-ame kalėjime atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pravieniškių 1-ame kalėjime nuo 2023 m. gruodžio 13 d. iki 2024 m. vasario 22 d. buvo atliekamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas), paprastasis remontas, rangovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Virmalda“. Teigia, kad nuo darbų pradžios pareiškėjas patiria nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, baimę susirgti, stresą, nes statybvietė nėra tinkamai aptverta, yra daug dulkių. Remontuojamas pastatas nėra uždarytas, jame, be kita ko, veikia medicinos punktas, yra bendroji valgykla, parduotuvė.

Pažymi, kad statybvietėje yra daug pažeidimų, t. y. aplink pastatą nėra įrengta tinklų apsaugančių aplinką, jei nuo stogo ar pastolių kažkas nukristų; darbininkai dirba be apsaugos priemonių; pats pastolis nėra pritvirtintas prie pastato; aplink pastatą mėtosi šiferis, statybinės atliekos.

Teigia, kad Pravieniškių 1-asis kalėjimas praleidžia pareiškėjo skundų nagrinėjimo terminus, o tai pareiškėjui taip pat sukelia neigiamus išgyvenimus.

Atsakovės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjo skunde nėra nurodoma, kaip yra pažeidžiamos jo teisės dėl to, jog Pravieniškių 1-ame kalėjime vyko pastato paprastasis remontas.

Pažymi, kad Pravieniškių 1-ame kalėjime nuo 2023 m. gruodžio 13 d. iki 2024 m. vasario 22 d. buvo atliktas pastato paprastasis remontas. Pareiškėjo skunde minima statybvietė yra aptverta, jos prieigose pašalinių asmenų judėjimas draudžiamas. Lietuvos kalėjimų tarnyba neturi duomenų, jog ginčo laikotarpiu kitos atsakingos institucijos už atliekamų darbų saugos reikalavimus būtų gavusios skundų iš fizinių asmenų (nuteistųjų ar kitų asmenų) ir tuo pagrindu būtų tikrinusios rangovo MB „Virmalda“ veiklą, statybos reikalavimų vykdymą statybvietėje ir kad dėl to būtų konstatuoti pažeidimai. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai išvardina savo nuogąstavimus dėl galimų nelaimingų atsitikimų statybvietėje, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų, jog dėl statybvietėje vykdomų pastato remonto darbų buvo sužalotas ar patyręs kitas neigiamas pasekmes. Pareiškėjo nuogąstavimai dėl ateities, neįrodo atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų. Tokie pareiškėjo argumentai turėtų būti atmestini kaip deklaratyvūs.

Teigia, kad ginčo laikotarpiu, pareiškėjas į kalinimo įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių ir dvasinių kančių ir išgyvenimų, nepatogumų, diskomforto, baimės savo gyvybės ir sveikatos, dėl susižalojimo grėsmės, kuriuos galėjo sukelti statybų įmonės vykdomas pastato remontas įkalinimo įstaigos teritorijoje, nesikreipė. Dėl to pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

Atstovės vertinimu, pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad kalinimo įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pažymi, kad šiuo atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Teismo posėdyje pareiškėjas, jo atstovė prašė skundą patenkinti.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atstovės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kilusią dėl Pravieniškių 1-ame kalėjime nuo 2023 m. gruodžio 13 d. iki 2024 m. vasario 22 d. atlikto pastato paprastojo remonto.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda įrodžius trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Institucijos kaltė preziumuojama, siekiant palengvinti pareiškėjų įrodinėjimo naštą. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi būtinas visų trijų sąlygų konstatavimas civilinei viešajai atsakomybei kilti.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Tad šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).

Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo skunde nurodomų netinkamų kalinimo sąlygų, susijusių su atliktu pastato paprastuoju remontu (ne)pagrįstumo.

Iš teismui pateiktos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbų sutarties matyti, kad MB „Virmalda“ (rangovė) įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir priemonėmis per 5 mėnesius nuo darbų pradžios atlikti paprastojo remonto darbus (Sutarties 1.1 papunktis, 4.1 papunktis). Sutarties 6.1.1 papunktyje rangovė įsipareigojo atlikti darbus, vadovaudamasi užsakovo pateiktais paprastojo remonto darbų kiekių žiniaraščiais, Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, poįstatyminių aktų, normatyvinių statybos dokumentų ir Statybos techninių reglamentų reikalavimais, bei pagal Sutarties 6.1.5 papunktį, užtikrinti saugos ir sveikatos darbe, higienos, priešgaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą. Byloje nėra duomenų, kad tarp Pravieniškių 1-ojo kalėjimo ir rangovės būtų kilę ginčai dėl netinkamai vykdytų statybos darbų. Pažymėtina, kad administraciniam teismui nėra priskirta nagrinėti ginčų, kylančių iš statybos rangos sutarčių. Dėl to teismas neturi teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo teiginių, kad rangovė galimai netinkamai organizavo pastato paprastojo remonto darbus.

Byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių 1-asis kalėjimas organizuodamas pastato paprastąjį remontą atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus, ar, kad pasirinkta rangovė nebuvo kompetentinga atlikti pastato paprastojo remonto. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad rangovė pastato paprastąjį remontą atliko nesilaikydama Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, poįstatyminių aktų, normatyvinių statybos dokumentų ir Statybos techninių reglamentų reikalavimų, šie pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti objektyviais ir tinkamais įrodymais, t. y. pvz., įgalintų prižiūrėti statybos darbus institucijų išvadomis ir pan. Dėl to, darytina išvada, jog byloje nėra nustatytų neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų (CK 6.246 straipsnis).

Teismas pažymi, kad pastato paprastasis remontas savaime nėra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nėra duomenų, kad dėl vykdyto pastato paprastojo remonto galėjo kilti neigiami padariniai sveikatai, psichinei būklei. Tai, kad pareiškėjas dėl atliktų pastato paprastojo remonto sukeliamų garsų, dulkių ir pan. galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, nesudaro pagrindo vertinti priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir atlikto pastato paprastojo remonto, juolab, kad remonto darbai buvo pavesti civilinės sutarties pagrindu vykdyti privačiam ūkio subjektui.

Pažymėtina, jog teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis, 56 straipsnio 5 dalis), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Teismas, įvertinęs pateiktų duomenų visumą, sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, jam kilusios neturtinės žalos dėl atlikto pastato paprastojo remonto, taip pat priežastinio ryšio tarp atlikto pastato paprastojo remonto ir jam kilusios žalos, todėl jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą negali būti tenkinamas (CK 6.271 straipsnis).

Pareiškėjas teismui taip pat pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos raštus (atsakymus) į pareiškėjo skundus (prašymus) dėl vaizdo registratorių įrašų pateikimo ir kito (b. l. 139–169). Skunde nurodo, kad atsakovės atstovas praleido jo kai kurių skundų (prašymų) nagrinėjimo terminus, dėlto jis teigia patyręs išgyvenimus. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau nei 10 darbo dienų. Pareiškėjas skunde dėl netinkamų kalinimo sąlygų deklaratyviai teigia, kad atsakovės atstovas sąmoningai vilkino jo skundų (prašymų) išnagrinėjimo terminą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo skundai ar prašymai buvo išnagrinėti ne per Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus. Kita vertus, net ir nustačius, kad pareiškėjo skundas ar prašymas buvo išnagrinėtas ne per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus, tai savaime nelemtų neturtinės žalos konstatavimo. Taigi ir šiuo aspektu pareiškėjas neįrodo nei Lietuvos kalėjimo tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo neteisėtų veiksmų, nei faktiškai dėl to pareiškėjui kilusios žalos, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo E. T. skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.