Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, šiuo metu atliekantis terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, iki suėmimo faktiškai gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nedirbęs, teistas dvidešimt du kartus, paskutinius keturis kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (13 veikų), paskiriant galutinę subendrintą ir sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (šiuo metu atlieka bausmę);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;

3) Vilniaus miesto aplinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (7 veikos), paskiriant subendrintą ir sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių parų) arešto bausmę (nuosprendis neįsiteisėjęs);

4) Vilniaus miesto aplinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį galutine 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. gegužės 15 d., apie 21.29 val., UAB ,,IKI Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje ,,IKI Pilaitė“, esančioje Priegliaus g. 1, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, parduotuvės salėje nuo lentynų paėmė: 1) 3 vnt. 1 kg svorio pakelius kavos pupelių ,,Lavazza Espresso“, vieno pakelio pardavimo kaina 25,99 Eur, bendra prekių pardavimo kaina 77,97 Eur; 2) 2 vnt. 1 kg svorio pakelius kavos pupelių ,,Lavazza Gran Aroma Bar“, prekės pardavimo kaina 25,99 Eur, bendra prekių pardavimo kaina 51,98 Eur; 3) vieną pilną vienkartinę metalo pakuotę, prekės pardavimo kaina 0,10 Eur; 4) 0,5 l tūrio energinį gėrimą, prekės pardavimo kaina 1,39 Eur; 5) vieną 1 kg svorio pakelį kavos pupelių ,,Lavazza Crema Aroma“, prekės pardavimo kaina 23,99 Eur, susidėjo į maišelį ir išėjo iš parduotuvės, nesumokėjęs už paimtas prekes. Tokiu būdu R. V. pagrobė svetimą – UAB „IKI Lietuva“ priklausantį 155,43 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. V. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, dėl to jam reikėdavo vogti iš parduotuvių. Visuomet stengdavosi neviršyti 150 Eur sumos, daugiau sau neleisdavo. Po to, kai įklimpo į gilesnį vartojimą ir žmonai (kuri yra taip pat priklausoma nuo narkotinių medžiagų) baigiant reabilitaciją, specialiai pradėjo vogti tam, kad būtų nubaustas, nes norėjo prablaivėti, atsėdėti, tam, kad nebegautų narkotikų ir galėtų pradėti gyvenimą iš naujo. Praeityje yra bandęs du kartus gydytis reabilitacijoje, turėjo jam išduotą paso kopiją, tačiau su ja į reabilitaciją jo nepriėmė, dėl to tokiu būdu (t. y. vagiant virš 150 Eur vertės turtą) bandė sau padėti priverstinai sustabdyti vartojimą. Anksčiau jis buvo sėkmingai baigęs reabilitaciją ir (duomenys neskelbtini) metus nevartojęs, tačiau kai išėjo iš įkalinimo įstaigos, jo motina persikėlė gyventi į kitą vietą, kurioje žinojo, kad gyvena narkotikus platinantis asmuo, dėl to paslydo ir pradėjo vartoti vėl narkotines medžiagas. Dėl nagrinėjamo įvykio nurodė, kad tikslios datos ir laiko neprisimena, kadangi daug kartų darė vagystes, tačiau galėjo nurodytomis aplinkybėmis padaryti kaltinime nurodytą vagystę. Didesnių nusikaltimų sau neleisdavo daryti, pagrinde vogdavo iš „IKI“ ir „Rimi“ parduotuvių. Stengdavosi vogti tik alkoholį, kadangi jį lengviausia parduoti; jei būdavo ten daug darbuotojų, vogdavo kavos pupeles. Vogtas prekes parduodavo turguose. Gautus pinigus išleisdavo pragyvenimui ir narkotikams. Šiuo metu (t. y. iki teisiamojo posėdžio) narkotinių medžiagų nebevartojo 12 dienų, išėjęs iš įkalinimo įstaigos planuoja eiti pas kunigą pabūti reabilitacijoje, po to planuoja įsidarbinti, atsidaryti banko sąskaitą ir atsiskaityti su antstoliais. Niekada gyvenime nėra dirbęs, o dabar planuoja pradėti normalų gyvenimą, kadangi jo žmonai pavyko susitvarkyti ir ji gyvena normalų gyvenimą, turi gerą darbą, uždarbį. Su žmona jie gyveno kartu, žmona jo nuolat prašė pradėti greičiau kažką daryti. Įkalinimo įstaigoje nėra reabilitacijos, jam pats buvimas įkalinimo įstaigoje yra kaip reabilitacija. Dėl paieškos nurodė specialiai nevengęs, nesislėpęs, nežinojo, jog yra paieškomas. Pripažįsta pareikštą civilinį ieškinį. Negalėjo nurodyti kiek turi savo atžvilgiu nagrinėjamų baudžiamųjų bylų. Labai gailisi dėl savo elgesio, nebenori pažeidinėti įstatymų, nori pradėti dirbti ir normaliai gyventi (t. 2, b. l. 36-40).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. V., davęs parodymus, sutiko, kad kiti šioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami ir būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokuroras bei kaltinamojo gynėja taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį (nepriskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris pagrįstas išsamiu ir nešališku visų baudžiamosios bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą (nuosprendį, teismo baudžiamąjį įsakymą ar nutartį), prerogatyva.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. V. kaltė padarius jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra visiškai įrodyta ir nekelia jokių objektyvių abejonių. Ši išvada darytina baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje bei susiejus į vieningą visumą.

R. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neneigė tiek apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu pripažino, kad 2024 m. gegužės 15 d., apie 21.29 val. buvo parduotuvėje „IKI Pilaitė“, esančioje adresu Priegliaus g. 1, Vilnius, į kurią atėjo su tikslu pavogti įvairių prekių, nes jam buvo reikalingi pinigai narkotinėms medžiagoms ir pragyvenimui. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu negalėjo detaliai apibūdinti prekių, kurias pavogė jam inkriminuotu laiku ir vietoje, tačiau šių aplinkybių neginčijo ir pripažino, kad kaltinime inkriminuojamas prekes susidėjo į pirkinių krepšelį, po ko išėjo per vartelius, pro kuriuos jis įėjo į parduotuvę ir tokiu būdu su prekėmis pasišalino iš parduotuvės už jas nesumokėjęs (t. 1, b. l. 172-175, t. 2, b. l. 36-40). Šie kaltinamojo viso proceso metu pateikti parodymai iš esmės atitinka kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. UAB „IKI Lietuva“ 2024 m. liepos 9 d. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 15 d. Vilniuje, Priegliaus g. 1, UAB ,,IKI Lietuva“ parduotuvėje ,,IKI Pilaitė“, nežinomos asmens tapatybės vyriškis, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 21.29 val. prekybos salėje paėmė prekes, susidėjo į maišelį ir, nesumokėjęs parduotuvės kasoje, apie 21.30 val. išėjo iš parduotuvės. Jis iš parduotuvės išsinešė šias prekes: 1) 3 vnt. 1 kg svorio pakelius kavos pupelių ,,Lavazza Espresso“, kurių bendra pardavimo kaina – 77,97 Eur; 2) 2 vnt. 1 kg svorio pakelius kavos pupelių ,,Lavazza Gran Aroma Bar“, kurių bendra pardavimo kaina – 51,98 Eur; 3) vieną pilną vienkartinę metalo pakuotę, kurios pardavimo kaina – 0,10 Eur; 4) 0,5 l tūrio energinį gėrimą, kurio pardavimo kaina – 1,39 Eur; 5) 1 vnt. 1 kg svorio pakelį kavos pupelių ,,Lavazza Crema Aroma“, kurio pardavimo kaina – 23,99 Eur. Visų prekių bendra pardavimo kaina yra 155,43 Eur (t. 1, b. l. 8- 11). Pabrėžtina, kad aptartame pareiškime nurodytos prekės, jų kiekiai ir vertės konkretizuotos UAB „IKI Lietuva“ ikiteisminio tyrimo metu pateiktame nuostolių akte (t. 1, b. l. 17). Sugretinus minėtuose įrodymų šaltiniuose užfiksuotus duomenis su inkriminuotame kaltinime nurodytais duomenimis (konkrečių prekių kiekiais ir jų vertėmis), neatitikimų neužfiksuota. Pabrėžtina ir tai, kad UAB „IKI Lietuva“ nedidelės vertės turto pagrobimo faktas yra užfiksuotas ir vaizdo stebėjimo kameromis, o ikiteisminio tyrimo metu pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti konkretūs bei jokių abejonių nekeliantys kaltinamojo R. V. aktyvūs veiksmai, nukreipti į svetimo turto pagrobimą (įėjimas į parduotuvę; kaltinime inkriminuotų prekių susidėjimas į savo atsineštą prekių maišelį; pasišalinimas iš parduotuvės nesumokėjus už prekes), detaliai aprašyti šių vaizdo įrašų 2024 m. liepos 19 d. apžiūros protokole (t. 1, b. l. 34-41). Galiausiai, esminę šiai baudžiamajai bylai faktinę aplinkybę, jog būtent kaltinamasis R. V. buvo tas asmuo, kuris pagrobė šioje nuosprendžio dalyje aptariamas ir UAB „IKI Lietuva“ priklausančias prekes, patvirtina ne tik paties kaltinamojo duoti parodymai, bet ir policijos pareigūno 2024 m. liepos 29 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu gavus ir peržiūrėjus vaizdo įrašus, buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai padarė R. V. (t. 1, b. l. 44).

Taigi, šioje byloje surinktų objektyvių ir vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis R. V. savo aktyviais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį turtą, t. y. inkriminuotame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, iš prekybos salės nuo prekių lentynos paėmė kaltinime detalizuotas prekes (kavos pupeles ir energetinį gėrimą (su depozitu)), kurių bendra vertė pagrobimo metu buvo 155,43 Eur, šias prekes susidėjo į pirkinių krepšelį ir nesumokėjęs už jas išėjo iš parduotuvės. Teismo nustatyti aktyvūs ir tyčiniai kaltinamojo veiksmai atitinka visus jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl asmuo trauktinas baudžiamojon atsakomybėn dėl nedidelės vertės svetimo, UAB „IKI Lietuva“ priklausančio turto pagrobimo.

Dėl bausmės skyrimo

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. V., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įtvirtintų BK 60 straipsnyje, nenustatyta. Aptariant kaltinamąjį R. V. charakterizuojančius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarasis yra brandaus, darbingo amžiaus, iki bausmės atlikimo niekur oficialiai nedirbo. Kaltinamasis daug kartų teistas, įskaitant ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 1, b. l. 133-162). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti ir tai, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose R. V. taip pat yra kaltinamas svetimo turto pagrobimu. Taip pat, administracinių nusižengimų registrų duomenimis, kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka – pagrinde už smulkias vagystes, paskirtų nuobaudų nelinkęs atlyginti (t. 1, b. l. 58-132). Nors byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. V. pripažino turintis priklausomybę narkotinėms medžiagoms – nagrinėjamo įvykio metu vartojo narkotines medžiagas ir nusikalstamas veikas vykdė, siekdamas gauti piniginių lėšų pragyvenimui bei narkotinių medžiagų įsigijimui.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas, kaltinamajam skirtinos kriminalinės bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. V. už jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Nors kaltinamojo gynėja bylos nagrinėjimo teisme metu akcentavo galimybę jos ginamajam taikyti švelnesnes bausmės rūšis, įskaitant ir viešuosius darbus, su kurių paskyrimu sutiko ir pats kaltinamasis, tačiau atsižvelgus į kaltinamojo elgesį (sistemingai daromas iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat ir administracinius nusižengimus; aplinkybę, jog kaltinamasis neatlygino nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, anksčiau nedirbo), kaltinamajam R. V. skirtina maksimalaus termino bausmė – 45 parų areštas. Pirmiau aptarti, kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą, todėl dabartiniame baudžiamojo proceso etape kaltinamajam R. V. nėra tikslinga skirti švelniausios, BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę mažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę 30 parų arešto bausmę.

Pažymėtina, jog šio teismo nuosprendžio priėmimo metu kaltinamojo R. V. atžvilgiu yra priimtas ne vienas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, nustatyta, jog minėti teismų sprendimai šio teismo nuosprendžio priėmimo metu kol kas nėra įsiteisėję, todėl jais paskirtų bausmių bendrinimas su šiuo nuosprendžiu skirtina bausme yra netikslingas.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „IKI Lietuva“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 155,43 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 16)

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Anksčiau šioje baudžiamojoje byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „IKI Lietuva“ dėl kaltinamojo R. V. 2024 m. gegužės 15 d. padarytų nusikalstamų veiksmų (nedidelės vertės turto vagystės) neteko 155,43 Eur vertės turto. Byloje įrodyta, kad minėta civilinio ieškovo patirta turtinė žala buvo sąlygota būtent kaltinamojo R. V. padarytos nusikalstamos veikos – vagystės baudžiamojo nusižengimo, kas patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir nusikalstamų pastarojo veiksmų. Dėl byloje pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą ginčo nekilo. Be kita ko, pats kaltinamasis pripažino civilinį ieškinį ir įsipareigojo atlyginti civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą. Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas bei tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo 155,43 Eur turtinės žalos atlyginimą UAB „IKI Lietuva“ (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas taip pat nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2024 m. rugpjūčio 22 d. R. V. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 176-179), kuri atsižvelgiant į šiuo metu kaltinamojo atliekama bausmę, yra panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. gruodžio 27 d.

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo įrašais, saugomas prisegtas bylos pirmojo tomo viršelio gale, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. paskirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. V. atvykimo ar pristatymo į arešto bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. gruodžio 27 d.

Civilinio ieškovo UAB „IKI Lietuva“ civilinį ieškinį 155,43 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš R. V. UAB „IKI Lietuva“ naudai priteisti 155,43 Eur (šimtą penkiasdešimt penkis eurus ir keturiasdešimt tris euro centus).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, o būtent – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą prie pirmojo bylos tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Pravieniškių 2- ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių rajonas), atlikti arešto bausmės;

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.