Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta M. T. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL, t. y. 1506,40 Eur bauda, visiškai jas sudedant, ir M. T. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL dydžio, t. y. 1506,40 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo metu paskiriant šiuos įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 4 dalies 5 punktu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- draudimas M. T. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 5 d., apie tai informuojant VĮ „Regitra“.

- konfiskuota M. T. priklausanti motorinė transporto priemonė „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Peugeot 407“,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuspręsta pratęsti iki konfiskavimo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti konfiskavimą, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. T. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. birželio 3 d., apie 1.43 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 1.55 val. buvo nustatytas 2,35 promilių neblaivumas, o 2.12 val., nustatytas 2,67 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog M. T. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo – transporto priemonės vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promilės – požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Atsižvelgė į tai, kad padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, M. T. anksčiau 4 kartus teistas, baustas administracine tvarka, paskutinį kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai manytina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti M. T. paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam neblaivumo laipsnis leistiną ribą viršijo net 5 kartus, tokiais savo veiksmais sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, siekiant užkirsti kelią toliau daryti analogiškas nusikalstamas veikas, M. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metus draudimas naudotis specialia teise, vairuoti kelių eismo transporto priemones. Nusikalstama veika padaryta naudojantis nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl minėta transporto priemonė konfiskuota kaip nusikaltimo padarymo priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis M. T. iš esmės neginčija kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o ir teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti M. T. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl jam paskirtos bausmės dydžio bei paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių.

Dėl bausmės

7. Vadovaujantis BK 54 straipsniu, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų, bausmės. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas M. T. bausmės rūšį bei jos dydį atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Be to, atsižvelgė į tai, kad M. T. anksčiau 4 kartus teistas, paskutinį kartą už analogiškos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti M. T. skiriant tik griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant 1 metams.

10. Nors skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta M. T. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau skunde iš esmės nenurodyta jokių motyvų, pagrindžiančių nuteistojo manymą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės individualizavimo taisykles. Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, jog M. T. praeityje teistas viso 5 kartus. Nuteistajam ankstesniais teismo nuosprendžiais buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės, t. y. areštas, bauda. Nors su laisvės atėmimu susijusias bausmes nuteistasis yra atlikęs, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu M. T. buvo paskirta baudos bausmė, kuri buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau nuteistasis šios bausmės neįvykdė, t. y. jam paskirtos baudos bausmės nėra sumokėjęs. Bylos duomenimis, M. T. nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Be to, nuteistasis yra baustas administracine tvarka, tačiau apie paskirtų baudų sumokėjimą duomenų nėra. Taigi, šios aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo M. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalies padarymą skirti švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

11. Kaip jau minėta, be baudos, BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos ir kitos alternatyvios bausmės, t. y. areštas ir laisvės atėmimas. Iš bylos duomenų matyti, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamos švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės, tačiau pagrįstai spręstina, jog paskirtos švelnesnės, tarp jų ir arešto bausmės, nuteistojo elgesiui didesnės įtakos nepadarė. Iš bylos duomenų matyti, jog paskutiniu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, kuriuo M. T. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (šiuo metu redakcija atitinkanti BK 281¹ straipsnį), jam buvo paskirta 40 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir M. T. buvo paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto ir 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda. Bylos duomenimis nustatyta, kad paskirtą arešto bausmę, nuteistasis yra atlikęs, tačiau jau būdamas du kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo, 2023 m. birželio 3 d. M. T. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,51 promilės girtumas, vėl vairavo transporto priemonę ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikos rezultatus.

12. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo praeityje turėtų teistumų vertinimas, svarbus parenkant ne tik pačios bausmės rūšį, bet ir jos dydį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali sušvelninti kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, kas nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Kaip jau paminėta, nagrinėjamu atveju nustatyta viena M. T. lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), tačiau taip pat nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y., jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. M. T. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinamas kaip nusikaltimų recidyvas. Šios aptartos aplinkybės rodo, kad M. T. iš ankstesnio savo patyrimo visiškai nepasimoko, sistemingai kartoja tas pačias klaidas, ne pirmą kartą vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

13. Įvertinusi aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro pagrįstą išvadą, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, taip pat ir analogiško pobūdžio, kas leidžia konstatuoti, jog nusikaltimas, dėl kurio jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytas atsitiktinai. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų sankcijų, ne kartą parodyto pasitikėjimo ir suteiktos progos pasitaisyti, nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl manyti, kad sušvelninus jam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės rūšį, jos dydį galėtų būti pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo. Dėl ko manytina, jog M. T. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti iki 8 mėnesių nėra per griežta ir atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

14. Vis dėlto, net ir konstatavus tai, kad M. T. asmenybė yra linkusi nusikalsti, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad dalį ankstesnės bausmės yra įvykdęs, t. y. atliko arešto bausmę, dėl šios nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, registruojasi Užimtumo tarnyboje, sprendė, kad bausmės tikslai, t. y. asmens sulaikymas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir auklėjamojo pobūdžio bei prevencinio pobūdžio tikslai gali būti pasiekti ne realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, o ją atidedant 2 (dvejiems) metams, paskiriant įpareigojimus. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu, M. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, t. y. parenkant šios sankcijos vidurkį. Atsižvelgiant į jau anksčiau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, į nusikaltimo padarymo aplinkybes, manytina, kad toks parinktas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis yra teisingas ir proporcingas siekiamiems tikslams įgyvendinti. Manytina, kad nuteistajam paskyrus tam tikrus įpareigojimus, per šį laikotarpį padės nuteistajam keisti savo elgesį tinkama linkme. Todėl teismo paskirti įpareigojimai, bausmės vykdymo atidėjimo metu: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, laikytini tinkami ir teisėjų kolegijos manymu, tai padės apeliantui suprasti neigiamus nusikalstamo veikimo padarinius, kas atgrasys jį nuo panašaus neteisėto veikimo ateityje.

15. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL, tai yra 1506,40 Eur, jas visiškai sudedant. Nors skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė klausimą dėl bausmių bendrinimo, tačiau su šiais skundo argumentais, aukštesnės instancijos teismas sutikti neturi jokio pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. T. nėra atlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtos 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudos (1 t., b. l. 77–81), todėl esant iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, teismas priimdamas nuosprendį, subendrino paskirtas ir neįvykdytas bausmes vadovaujantis BK 63 ar 64 straipsnio nuostatomis. BK 64 straipsnio nuostatos taikomos tuomet kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t. y. kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį. Nagrinėjamu atveju, nusikalstama veika padaryta 2023 m. birželio 3 d., t. y. po neatliktos bausmės nuosprendžio priėmimo, todėl apylinkės teismas, parinko tinkamą bausmių bendrinimo būdą, paskirtas bausmes visiškai sudėdamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl bausmės individualizavimo yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo

16. Iš skundo turinio suprantama, jog nuteistasis nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu vairuoti kelių transporto priemones 5 metų laikotarpiui.

17. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus.

18. Pirmosios instancijos teismas, tiek parenkant šią priemonę, tiek nustatant jos terminą, įvertino reikšmingas bylos aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino tai, kad M. T. naudodamasis specialia teise, padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas įvertino tai, kad šiais savo veiksmais, apeliantas sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Siekiant užkirsti kelią M. T. naudotis šia teise bei siekiant užkirsti kelią daryti naujas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise 5 metus.

19. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą maksimaliam 5 metų laikotarpiui, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Neginčijamai nustatyta, kad M. T. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas akivaizdžiai neblaivus, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina, jog M. T. nustatytas mažiausias 2,35 promilių girtumas, t. y. ženkliai viršijantis ribą (1,51 promilės) nuo kurios kylą baudžiamoji atsakomybė. Be to, kaip jau minėta šioje nutartyje, M. T. ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. baudžiamuoju įsakymu bei Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, M. T. nuteistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Be to, tai, kad M. T. nėra drausmingas vairuotojas, patvirtina ir byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas (1 t., b. l. 143–145), iš kurio matyti, kad ir šia nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neturėdamas teisės vairuoti, dėl ko apeliantui paskirta administracinė nuobauda. Be to, nustatyta, kad 2023 m. kovo 23 d. M. T. vairavo transporto priemonę neturint teisės ją vairuoti ir nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 32 km/val., t. y. važiavo 102 km/val. greičiu. Šios aplinkybės rodo, jog apeliantas nėra linkęs laikytis Kelių eismo taisyklių, be to, ir iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, jog nuteistasis ir užsienio valstybėse buvo baustas už vairavimą neturint tam teisės. Taigi, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, įvertinus tai, kad jo neteisėti veiksmai šiuo atveju kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė M. T. 5 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Apeliaciniame skunde nepateikiama jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo

20. Susipažinus su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį dalyje ir dėl M. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo. Remiantis teismų praktika, kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tai, kad automobilis priklauso išties M. T. patvirtina byloje esantis VĮ „Regitra“ išrašas (1 t., b. l. 45) bei transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b. l. 50). Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos matyti, jog automobilio „Peugeot 407“ , pasirinkti metai 2005 m., vidutinė vertė su PVM yra 2110,00 Eur (1 t., b. l. 46). Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog automobilis parduotas už 600 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas M. T. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą tinkamai atsižvelgė į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose ir tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

22. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šios transporto priemonės palikimas kaltinamojo dispozicijoje prieštarautų teisingumo principui, todėl skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, vertintina kaip viena iš priemonių, galėsiančių esmingai apriboti jo galimybes toliau naudotis šiuo turtu ir turės teigiamos įtakos jo elgesiui tiek laidavimo laikotarpiu, tiek ir jam pasibaigus, taip garantuojant teismo pasitikėjimą, kad jis daugiau nebenusikals, padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Dėl ko, ir šioje dalyje, skundžiamo nuosprendžio keisti nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

23. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

24. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą M. T., kurias sudaro 145,83 Eur.

25. Nagrinėjamu atveju, būtinumą skirti M. T. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal M. T. skundą, tačiau apeliacinis skundas atmestinas, bylos duomenimis apeliantas niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi įsiskolinimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba šioje byloje buvo teikiama ne pačio apelianto iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už M. T. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš M. T. valstybės naudai 145,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. sausio 22 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.