Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nesusituokusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. A. kaltinama tuo, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio restorano „(duomenys neskelbtini)“, direktore, ir atsakovo atstove civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išmokų, susijusių su darbo užmokesčio priteisimu, žinodama, kad dokumentų originaluose – mokamojo žiniaraščio Nr. 21 už 2015 m. birželio mėn. grafoje: „pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo kasininkas E. K.“ nėra E. K., dirbusios kasininke laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2015 m liepos mėnesio, parašo bei antrojo mokamojo žiniaraščio Nr. 21 lape (tabelyje) grafoje: „parašas“ nėra H. M., dirbusio direktoriaus pareigose laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2015 m. birželio 30 d. parašo, atsiliepimo į civilinį ieškinį surašymui, 2016 m. balandžio 4 d. iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) persiuntė teisininkui G. S. į jo el. paštą (duomenys neskelbtini) žinomai suklastotų dokumentų – mokamojo žiniaraščio Nr. 21 už 2015 m. birželio mėn. bei antrojo mokamojo žiniaraščio Nr. 21 lapo (tabelio) kopijas, kuriuose minėtose grafose buvo pasirašyta už E. K. ir H. M., patvirtinant, kad pinigai – 1618,43 eurai išmokėti ir kad juos gavo H. M., bei tęsdama nusikalstamą veiką, žinomai suklastotus dokumentus – mokamojo žiniaraščio Nr. 21 už 2015 m. birželio mėn. bei antrojo mokamojo žiniaraščio Nr. 21 lapo (tabelio) kopijas, pasirašytas už E. K. ir H. M., uždėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą ir pasirašydama, jog kopijos tikros, panaudojo 2016 m. balandžio 5 d. pateikdama Kauno apylinkės teismui kartu su atsiliepimu į civilinį ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Liudytojas G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į jį kreipėsi Kinijos pilietė dėl teisinės pagalbos sprendžiant ginčą dėl atsiskaitymo su darbuotoju. Buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kad jis galėtų teisme atstovauti bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo įdarbintas bendrovėje, nes jis nėra advokatas. Tai buvo 2016 metais, pati byla buvo balandžio mėnesį, o teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta 2016 m. balandžio 1 d. Darbo sutartį pasirašė su direktore K. A.. Jo pagrindinė pareiga buvo surašyti atsiliepimą į ieškinį. Jis buvo surašytas, pateiktas teismui ir jis sudalyvavo teisme kaip įmonės atstovas viename ar dviejuose posėdžiuose. Byla buvo sustabdyta dėl užvesto ikiteisminio tyrimo. Ieškinys buvo pateiktas Kinijos piliečio dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Jis ruošė atsiliepimą iš gautų dokumentų, tas kas buvo pateikta įsivertinus ieškinio pagrįstumą ir reikalavimą. Jis susakė, kokia yra situacija, pasakė, kad jei norima laimėti bylą, reikia papildomų dokumentų. Jis ne tai, kad nurodė, kokių dokumentų reikia, bet pasakė, kad jei yra atsiskaitymą pagrindžiantys dokumentai ir mano, kad yra teisūs, kad turi pateikti šiuos dokumentus. Klientas dokumentus pateikė. Jis surašė atsiliepimą pagal gautus dokumentus ir persiuntė K. A. elektroniniu paštu. Jis nurodė, kokie priedai prie atsiliepimo turi būti pateikti teismui ir kiek jam žinoma, dokumentai teismui buvo pateikti. Bendravimas su K. A. ir pačių dokumentų siuntinėjimas vyko elektroniniu paštu. Kadangi bendrovėje su darbuotojais atsiskaitymai buvo vykdomi per kasą, jam buvo pateikti kasos apskaitos dokumentai, patvirtinantys, kad su civiliniu ieškovu buvo atsiskaityta. Jis iki atsiliepimo surašymo buvo susitikęs ir bendravo tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcininke, Kinijos piliete, tiek su K. A.. Kiek atsimena, dokumentus elektroniniu paštu jam persiuntė K. A.. Dokumentų originalų nematė. Jis perspėjo tiek Kinijos pilietę, tiek Karoliną, kad reikia turėti ir originalius dokumentus, nes yra tikimybė, kad teisme jų prireiks. Kadangi prieš tai buvo ginčas darbo ginčų komisijoje, tai jam buvo pateikti ir su darbo ginčių komisija susiję dokumentai, atsiskaitymų išrašai, pagrinde visas ieškinys ir atsiliepimas į ieškinį rėmėsi buhalteriniais dokumentais, kurie pagrindžia kaip buvo išmokamas ir kokiomis sumomis buvo išmokamas darbo užmokestis. Informaciją, kad su H. M. yra atsiskaityta, jis sužinojo iš pateiktų dokumentų, kur buvo jo parašas.

Liudytoja L. B. (buvusi pavardė – S.), apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją. Sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo sudaryta 2015 m. rugsėjo mėnesį, o nutraukta 2016 m. birželio mėnesį. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais būdavo bendraujama elektroniniu paštu. Jie gaudavo iš bendrovės tabelius, darbo grafikus, darbuotojų prašymus ir pagal tą informaciją paskaičiuodavo atlyginimus ir jeigu alga išmokama grynaisiais, suformuodavo žiniaraštį ir išsiųsdavo vadovybei, kad surinktų parašus, išmokėtų algas. Dėl darbo užmokesčio išmokėjimo H. M. nieko negali pasakyti, kad nes tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ netvarkė buhalterinės apskaitos. Kai buvo sudaryta sutartis, jie perėmė likučius, archyvą. Žiniaraštį, dėl kurio kilo byla ji yra mačiusi, jis buvo laikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki atvyko policijos pareigūnai ir tą dokumentą pasiėmė. Tai buvo atlyginimo išmokėjimo žiniaraštis, lyg ir iš dviejų lapų, pirmame lape informacija, o antram lape, kur turėtų būti darbuotojo parašas, tai jo nebuvo. Pirmame lape, kiek atsimena, lyg ir buvo buvusios buhalterės parašai. Žiniaraščiai sudaromi vienu egzemplioriumi ir originalas visada būna vienas. Dėl aplinkybių, kad neišmokėti pinigai, E. K. 2016 metų pavasarį buvo kreipusis į juos, bet tuo metu E. K. nebuvo susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl tos informacijos jie negalėjo pateikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprašė pateikti mokomąjį žiniaraštį, ji tą originalą nuskanavo ir nusiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu. Kas tuo elektroniniu paštu naudojasi, nežino. Y. H. jai yra žinomas asmuo, ankščiau Y. H. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir vadovė ir su ja buvo pasirašyta apskaitos sutartis. Y. H. dėl žiniaraščių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai nesikreipė, užklausimą gavo elektroniniu paštu, o kas pasirašė neatsimena. Dažniausiai susirašinėjime būna parašas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiesiogiai su direktore K. A. ar akcininke Y. H. dėl dokumentų pateikimo ji susitikusi nebuvo. Skanuotą dokumentą pateikė iš to paties dokumento, kurį po to pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Pradėjus tvarkyti buhalteriją, buhalterijoje skolos darbuotojams nebuvo, bet dokumentų - kasos išlaidų orderio, kad pinigai išmokėti darbuotojams, nebuvo. Žiniaraštyje parašų irgi nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo likučius, kad skolos nėra, tiesiog yra nesutapimas tarp gautos buhalterijos. Visus buhalterinius dokumentus, nutraukus sutartį, atidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes pagal sutartį jų nesaugo.

Liudytoja E. Ž., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vienu laikotarpiu tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, dėl to jai yra žinoma K. A., kuri tuo metu vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. H. M. asmeniškai nepažįsta, tik yra apie jį girdėjusi. Vardą ir pavardę girdėjo, nes šitam asmeniui teko ieškoti išmokėjimo žiniaraščių. 2016 metų balandžio-gegužės mėnesį, tiksliau neatsimena, buvo gautas prašymas iš įmonės direktorės K. A. pateikti išmokėjimo žiniaraščių. Kadangi įmonė apskaitą jų bendrovėje tvarkė tik nuo rugsėjo mėnesio ir tuo metu darbuotojas H. M. jau nebedirbo, tai ji siuntė visus dokumentus, kurie buvo likučiuose. K. A. pateikė prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, o direktorė perdavė jai. Prašymas buvo atsiųstas elektroniniu paštu. Prašymas nebuvo pasirašytas, tiesiog užklausa, adresuotas buvo iš K. A. pašto. Elektroninio pašto adreso neprisimena. Siųsta buvo į direktorės elektroninį paštą. Ji surado išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose figūruoja H. M. vardas. Dauguma buvo originalai, bet ar visi nepamena. Išmokėjimo žiniaraščių numerių neatsimena. Dauguma žiniaraščių buvo užpildyti ir viename žiniaraštyje trūko darbuotojų parašų, kad išmokėta. Tuos dokumentus ji nuskanavo ir persiuntė iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), į direktorės elektroninį paštą: (duomenys neskelbtini). Paskui atvažiavo policija ir tuos originalus paėmė. Daugiau niekas nėra kreipęsis dėl duomenų apie atlyginimo išmokėjimo H. M.. Liudytoja patvirtino, kad dokumentas, esantis 1 tome, b. l. 78-79, yra tas pats dokumentas, kurį skenavo ir kuris buvo be darbuotojo parašo. Ar buvo išmokėta atlyginimas H. M., ji negali pasakyti. Y. H. jai žinomas asmuo, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Ar Y. H. kreipėsi į ją asmeniškai dėl dokumentų, neatsimena. Su ja bendravo dėl įvairių įmonės klausimų. Y. H. kreipdavosi elektroniniu paštu ir realiai. Elektroninio pašto tikslaus pasakyti negali. K. A. ir Y. H. kreipdavosi iš skirtingų elektroninio paštų, iš to ir atskirdavo kuri kreipiasi. Po to, kai gavo užklausą dėl žiniaraščių pateikimo ir jie buvo nusiųsti, papildomų dokumentų nebuvo pateikta. Ji pati skenavo ir siuntė vieną kartą. Y. H. laiškus rašydavo anglų kalba. Dokumentai buvo siųsti apie 2016 balandžio mėnesį. Ankščiau, jos žiniomis, nebuvo siųsta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąją Y. H. parodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį ji nusipirko akcijas iš H. M.. H. M. sakė, kad yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau ji pati nesidomėjo. H. M. ankščiau nepažinojo, susipažino tik per bendrą draugą iš kurio sužinojo, kad H. M. nori parduoti savo kompaniją ir ji ją nusipirko. Kai nusipirko kompaniją, H. M. paprašė, kad E. K. valdytų restoraną „(duomenys neskelbtini)“. Visi įdarbinimo ir buhalteriniai dokumentai buvo pas E. K.- H. M. žmoną ir restorane. H. M. į darbą neateidavo. 2015 m. birželio pabaigoje sužinojo, kad H. M. yra neišdarbintas. Iki birželio mėnesio kažkas tvarkė buhalterinius dokumentus. Ji nesusišnekėjo su buhalteriu, todėl susirado sau buhalterius. H. M. atleidimo raštą rašė jo žmona E. ir po to jai liepė pasirašyti. E. K. kažkurį laiką buvo direktorė ir vadovavo restoranui. Kai ji nusipirko kompaniją, ji galvojo, kad yra direktorė, bet kai pasikeitė buhalterius, jie jai pasakė, kad direktorius yra H. M.. Tai sužinojo 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje. Jo darbo sutartis nebuvo pasibaigus, tačiau jis pats į darbą neateidavo. H. M. liepdavo jo žmonai E. viską daryti, pats kompanijoje nesirodydavo. Jis pardavęs kompaniją buvo išvykęs į užsienį, tačiau konkretaus laiko pasakyti negali. Kiek prisimena E. K. įmonėje buvo direktorė nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. sausio. Visus dokumentus, susijusius su apmokėjimu, tvarkydavo ir pasirašydavo E. K.. Žmonėms atlyginimai būdavo mokami grynaisiais, kartais ir bankiniai pavedimais. P. E. paduodavo ji. J. E. trūkdavo ir jos nebūdavo, paduodavo virėjas L. L.. Apie mokamąjį žiniaraštį Nr. 21 ir jo antrą lapą jį nieko nežino. Tų dokumentų ji nepildė ir juose nepasirašinėjo nei už E. K., nei už H. M.. Nuo tada kai E. išėjo iš darbo, dokumentus tvarkydavo nauja direktorė K.. Ar viena kopija tų dokumentų buvo, ar kelios, ji nežino. Kiek jai E. pasakydavo, tiek ji jai ir duodavo. Ar H. M. už 2015 m. birželio mėnesį buvo išmokėti pinigai, ar ne ji nežino, kiek E. paprašydavo tiek ji duodavo. Dokumentų jokių netikrindavo, nes ji jų nesupranta. Ji nepamena, kad H. M. būtų su ja dėl to atlyginimo susisiekęs. Žino, kad teisme nagrinėjama byla dėl H. M. atlyginimo neišmokėjimo už 2015 m. birželio mėnesį. Kompanijai atstovauja advokatas, tačiau koks nežino. Nepamena tiksliai, ar teismui reikėjo iš jos kokių nors dokumentų. Nežino, kokie tiksliai dokumentai buvo pateikti teismui, tačiau žino, kad jų buvo nemažai ir kad juos pateikė advokatas, o advokatui pateikė K.. Dokumentų dalis susiję su įmonę buvo restorane „(duomenys neskelbtini)“, o dalis pas buhalterį kompanijoje. Kur buvo mokamieji žiniaraščiai Nr. 21, nežino. Žino, kad teismui buvo pateikti mokamieji žiniaraščiai Nr. 21, tačiau nežino kelios kopijos. Ar žiniaraščiai buvo pateikti su H. M. ir E. K. parašais, ar ne, nežino. Už E. K. ir H. M. parašų ant žiniaraščių nedėjo, dokumentų neklastojo. Dėl atlyginimo ar jis H. M. buvo išmokėtas už 2016 m. birželio mėnesį ar ne, ji nežino. Visi atlyginai turėjo būti išmokėti. Atlyginimus išmokėdavo E. (2 t., b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Y. H. parodė, kad 2015 m. nepamena ar balandžio, ar gegužės mėnesį iš H. M. nupirko visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tapo akcininke, o H. M. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi iki tų pačių metų liepos mėnesio, jeigu gerai pamena. Jo žmona E. buvo H. M. pavaduotoja, tačiau tiksliai nepamena ar iki lapkričio ar iki gruodžio mėn. Nuo to momento, kai ji nupirko akcijas, H. M. pavedė viską tvarkyti E., o pats išvažiavo į užsienį, tačiau kartais atvykdavo. Visų darbuotojų atlyginimus ji perduodavo E., o ši išmokėdavo. Ji niekad nebuvo likusi skolinga darbuotojas, jokių dokumentų nei kas susiję su apmokėjimu, nei kitų dokumentų, nepildydavo. Jeigu reikdavo kokius nors dokumentus paruošti, juos paruošdavo E.. Dokumentus ji pasirašinėdavo, kuriuos paruošdavo E., tačiau ji pati jų neruošdavo, nes nemoka lietuvių kalbos. 2016 m. galimai sausio mėnesį, būdama įmonės akcininke, atleido E., kadangi ji blogai dirbo. Ir į direktoriaus pareigas paskyrė K.. Dėl dokumentų pildymo, negali pasakyti ar gerai, ar blogai dokumentai buvo tvarkomi, nes nesupranta kalbos. E. atleidus, ji paskyrė į direktoriaus pareigas K., kuri turėjo daryti praktiškai viską. Už dokumentų pildymą taip pat buvo atsakinga K.. Ji galėjo viską pati tvarkyti ir pasirašinėti. Tiksliai laiko nepamena, galimai įmonės adresu buvo atsiųstas H. M. civilinis ieškinys. Ieškinys buvo dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo. Gavus ieškinį iš teismo ji surado advokatą, tačiau nei jo vardo, nei pavardės nepamena, o K. jį pasamdė, kadangi buvo įmonės direktore. K. pasirašė valandinę darbo sutartį, kadangi advokatas neturėjo kažkokio pažymėjimo. Su advokatu dėl to ieškinio bendravo K., tačiau dėl dokumentų pateikimo, ji tiksliai nepamena, bet kai kuriuos ji surado, kai kuriuos K. surado. Dokumentų reikėjo labai daug. Jų prašė teisininkas. Kada pradėjo ieškoti prašomų dokumentų, E. viską sujaukus buvo, todėl ne visus dokumentus rado. Dalis dokumentų buvo laikomi restorane „(duomenys neskelbtini)“, kai kurie, kurie reikalinga atskaitomybei buvo laikomi buhalterinės apskaitos įmonėje. Mokamojo žiniaraščio Nr. 21 ir antro jo lapo reikėjo tam teisininkui, juos pateikė K.. Nežino ar mokamojo žiniaraščio buvo originalai ar kopijos. Kai reikėjo pateikti teisininkui dokumentus, nepamena, kokių ji ieškojo, bet tuos kuriuos rado, padavė K., kad paduotų teisininkui. Dokumentų ieškojo kartu su K., ji vertė dokumentus, o K. pasakydavo, kad šitas ir paimdavo. Kiek egzempliorių buvo mokamojo žiniaraščio Nr. 21 ir antro jo lapo, pasakyti negali, nes nežino. Kur yra originalas, taip pat pasakyti negali, nes nežino. Kadangi ji nesupranta, todėl dokumentų turinio tikrai netikrino. Prisiminė, kad kalbant su E., ji paminėjo, kad vietoj vyro H. M. pasirašydavo. Tas pokalbis buvo seniai, t. y. kai E. buvo direktorė, pati nematė (2 t., b. l. 123-124).

Kaip matyti iš mokamojo žiniaraščio Nr. 21 ir 2-ro jo lapo kopijos, kuri buvo pateikta Darbo inspekcijai, ją patvirtino K. A., žiniaraščio pirmojo lapo grafoje: „Pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo kasininkas“ yra dalis E. K. parašo, o antro lapo grafoje: „H. M. suma išmokėjimui 1618,43, parašas“ nėra H. M. parašo (1 t., b. l. 25, 26).

Iš atsiliepimo į pareikštą ieškinį matyti, kad jame nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo H. M. reikalaujamą sumą 1618,43 Eur yra išmokėjusi, ką patvirtina 2016-06-30 mokamojo žiniaraščio kopija su H. M. parašu. Atsiliepimas pasirašytas K. A. (2 t., b. l. 29-31).

Iš pridėtos prie atsiliepimo į ieškinį mokamojo žiniaraščio Nr. 21 ir 2-ro jo lapo kopijos, patvirtintos K. A., matyti, kad prie įrašų: „E. K.“ ir „H. M.“, yra išpildyti parašai (1 t., b. l. 25,26).

Juridinio asmens duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore laikotarpiu nuo 2015-06-15 iki 2015-11-11 buvo Y. H., nuo 2015-11-11- iki 2016-01-19 – E. K., nuo 2016-01-19 iki 2016-05-30 - K. A., Y. H. nuo 2015-05-26 buvo bendrovės akcininkė (1 t., b. l. 42-46).

Reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų originalus, ir dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad mokamojo žiniaraščio Nr. 21 originalas buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės L. S., originaliame dokumente H. M. parašo grafoje apie sumą išmokėjimui nėra, E. K. parašas išpildytas nepilnai (1 t., b. l. 74,75-77, 78-79).

G. S. pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad 2016-04-01 K. A. jam persiuntė dokumentų, taip pat ir tų, kurie rodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą H. M., bei žiniaraščio Nr. 21 be E. K. bei H. M. parašų, kopijas, o 2016-04-04 persiuntė pasirašyto žiniaraščio Nr. 21 kopiją (1 t., b. l. 175-199, 2 t., b. l. 1-23).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu su K. A. patvirtina, kad jai 2016-04-04 buvo siųstos su atsiskaitymu su H. M. susijusios dokumentų kopijos (3 t., b. l. 74-112), o susirašinėjimas su Y. H. patvirtina, kad susirašinėjimas buvo intensyvus, akcininkė aktyviai dalyvavo bendrovės valdyme (3 t., b. l. 113-200, 4 t., b. l. 1-40).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pažymėtina, jog Baudžiamajame kodekse numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkami duomenys, kuriais gali būti įrodoma, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Baudžiamoji atsakomybė už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Atskleidžiant BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant tikrus, pagaminant netikrus dokumentus bei panaudojant nurodytus dokumentus. Dokumentas – tai rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių konstatavimas. Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui arba valstybei teisiškai reikšmingus padarinius.

Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57/2014).

K. A. perduota teismui ją kaltinant tuo, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio restorano „(duomenys neskelbtini)“, direktore, ir atsakovo atstove civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išmokų, susijusių su darbo užmokesčio priteisimu, žinodama, kad dokumentų originaluose – mokamojo žiniaraščio Nr. 21 už 2015 m. birželio mėn. grafoje: „pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo kasininkas E. K.“ nėra E. K., dirbusios kasininke laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2015 m liepos mėnesio, parašo bei antrojo mokamojo žiniaraščio Nr. 21 lape (tabelyje) grafoje: „parašas“ nėra H. M., dirbusio direktoriaus pareigose laikotarpiu nuo 2004 m. vasario 12 d. iki 2015 m. birželio 30 d. parašo, atsiliepimo į civilinį ieškinį surašymui, 2016 m. balandžio 4 d. iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) persiuntė teisininkui G. S. į jo el. paštą (duomenys neskelbtini) žinomai suklastotų dokumentų – mokamojo žiniaraščio Nr. 21 už 2015 m. birželio mėn. bei antrojo mokamojo žiniaraščio Nr. 21 lapo (tabelio) kopijas, kuriuose minėtose grafose buvo pasirašyta už E. K. ir H. M., patvirtinant, kad pinigai – 1618,43 eurai išmokėti ir kad juos gavo H. M., bei tęsdama nusikalstamą veiką, žinomai suklastotus dokumentus – mokamojo žiniaraščio Nr. 21 už 2015 m. birželio mėn. bei antrojo mokamojo žiniaraščio Nr. 21 lapo (tabelio) kopijas, pasirašytas už E. K. ir H. M., uždėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą ir pasirašydama, jog kopijos tikros, panaudojo 2016 m. balandžio 5 d. pateikdama Kauno apylinkės teismui kartu su atsiliepimu į civilinį ieškinį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinime nurodytas dokumentas – mokamasis žiniaraštis Nr. 21 pagrįstai laikytinas BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, kadangi jame užfiksuota informacija sukelia tiek fiziniam asmeniui (darbuotojui) tiek darbdaviui (juridiniam asmeniui) teisiškai reikšmingus padarinius. Jokių abejonių apie tai, kad kaltinime nurodytas dokumentas buvo panaudotas – jo kopija buvo persiųsta elektroniniu paštu teisininkui G. S. bei pateikta kartu su atsiliepimu į ieškinį Kauno apylinkės teismui, taip realizuojant BK 300 straipsnio objektyvųjį požymį. Šios aplinkybės patvirtintos pačios kaltinamosios parodymais, liudytojo G. S. parodymais, nukentėjusiųjų paaiškinimais bei objektyvia bylos medžiaga – elektroninio susirašinėjimo tarp G. S. ir K. A. duomenys (1 t., b. l. 175-199, 2 t., b. l. 1-23).

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti. Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius–psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimas, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406/2011).

Šioje byloje, remiantis aukščiau išdėstytais įrodymais – liudytojų D. K., L. B. (buvusi pavardė – S.), E. Ž., nukentėjusiųjų parodymais, nustatyta, kad žiniaraščio Nr. 21 originalas buvo buhalterės D. K. išduotas vienu egzemplioriumi, jis buvo išrašytas buhalterės namų kompiuteriu, prie kurio prieiti niekas kitas be jos pačios negalėjo, žiniaraščio Nr. 21 originalas nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio iki kol buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnams, buvo saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jame nei jo išdavimo metu buvusios kasininke E. K. parašo, nei buvusio darbuotojo H. M. parašo nėra. Abejoti nukentėjusiųjų parodymais, kad jie minėtame žiniaraščio Nr. 21 originale nepasirašė, taip pat liudytojų D. K., L. B., E. Ž. parodymais nėra jokio pagrindo, jų parodymai viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, juos patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys – minėtas žiniaraščio Nr. 21 originalas (1 t., b. l. 78-79), netiesiogiai patvirtina priskaitymų ir išskaitymų žiniaraštis, kuriame fiksuota skola H. M. (1 t., b. l. 28), reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas (1 t., b. l. 75-77). Tai patvirtina, kad iš tiesų ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, vietoje, nenustatytas asmuo pakeitė dokumento turinį, t. y. suklastojo dokumentą - žiniaraštį Nr. 21, jo pirmame lape išpildydamas E. K. parašą bei antrame žiniaraščio lape išpildydamas H. M. parašą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu dokumento su išpildytais E. K. bei H. M. parašais originalas nebuvo gautas ir ieškotas, kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ar atsakingų darbuotojų gyvenamosiose vietose nebuvo atliktos, todėl negavus dokumento originalo, nebuvo atliktas ir dokumento suklastojimą galintis patvirtinti objektyvus specialusis tyrimas, dėl to nebuvo galimybės ir nustatyti asmenį, kuris galimai tą dokumentą suklastojo.

K. A. kaltinimas dokumento klastojimu nėra pareikštas, ji kaltinama žinomai suklastoto dokumento panaudojimu.

Kaltinamoji nuo pat bylos tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad aplinkybės, jog jai pateikta tvirtinti žiniaraščio Nr. 21 kopija yra galimai suklastota, ji nežinojo, kaip nežinojo aplinkybės, ar H. M. yra išmokėtas darbo užmokestis, informaciją ji sužinojo iš akcininkės Y. H., kuria pasitikėjo. Šią kaltinamosios nurodytą aplinkybę patvirtina, tai, kad kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajam H. M. kreipusis į Darbo ginčų komisiją, ji į situaciją nesigilino, dokumentų turinio neanalizavo, kadangi komisijai pateikė darbo užmokesčio neišmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas – nepasirašyto mokamojo žiniaraščio Nr. 21, priskaitymų-išskaitymų žiniaraščio, kuriame matyti skola H. M., kopijas (I t., b. l. 25-28), kurias gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 77-90). Taip pat ir nukentėjusiajam H. M. kreipusis į teismą, gavusi, kaip ji nurodė, akcininkės nurodymą išsiųsti teisininkui G. S. atsiliepimui patiekti reikalingus dokumentus, pateikė lygiai tokius pačius – skolą H. M. patvirtinančius dokumentus. Tai, kad aplinkybės, ar nukentėjusiam H. M. yra išmokėta jam priklausanti suma, kaltinamoji negalėjo žinoti, patvirtina tai, kad atleidžiant H. M. iš darbo, K. A. dirbo tik padavėja, todėl netikėti jos nurodytomis aplinkybėmis, kad dėl informacijos apie atsiskaitymą su H. M. ji kreipėsi į buvusią direktorę, bendrovės akcininkę Y. H., ir kad būtent iš pastarosios ji gavo patvirtinimą, kad su H. M. yra atsiskaityta, nėra pagrindo. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu poziciją, kad su H. M. yra atsiskaityta, suformulavo pati akcininkė Y. H., patvirtina tai, kad būtent ji surado teisininką G. S., išdėstė jam aplinkybes, kad yra gautas ieškinys ir kad reikia paruošti atsiliepimą, kad su H. M. yra atsiskaityta. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas G. S., bei patvirtina liudytojos Y. H. pozicija ikiteisminio tyrimo metu, kai ji nurodė, kad jokių skolų darbuotojams nėra likę (2 t., b. l. 123). Taip pat, kaip matyti iš liudytojo G. S. parodymų, jis iki atsiliepimo surašymo daugiau bendravo su Y. H., o su K. A. susitiko ir bendravo tik tuomet, kai reikėjo sutvarkyti jo įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, vėl gi, akcininkės Y. H. nurodymu. Liudytojo G. S. parodymais teismas taip pat neturi pagrindo netikėti, kadangi jie dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs, sutampa tiek su kaltinamosios parodymais, tiek su rašytine bylos medžiaga – jau minėtu jo pateiktu susirašinėjimu su K. A. elektroniniu paštu. Taigi, kadangi K. A. buvo akcininkės patikinta, kad su H. M. yra atsiskaityta, todėl vėliau atsiradusi (kadangi byloje liko nenustatyta, kaip ir kokiu būdu) žiniaraščio kopija su nukentėjusiųjų parašais, galėjo ir nesukelti kaltinamajai jokių abejonių dėl dokumento kopijos atitikimo originalui.

Tai, kad būtent akcininkė Y. H. pati aktyviai dalyvavo bendrovės valdyme, kad ji priimdavo sprendimus dėl darbuotojų priėmimo, atleidimo, darbo užmokesčio jiems mokėjimo, pati spręsdavo kitus bendrovei svarbius klausimus, tokius kaip įvairių sutarčių sudarymas, pavedimus dalindama tiek kasininkams tiek direktoriams, patvirtina ne tik kaltinamosios parodymai, bet ir nukentėjusiosios E. K. parodymai, aktyvaus susirašinėjimo su buhalteriją tvarkančia įmone medžiaga (3 t., b. l. 102-112, 113-200, 4 t., b. l. 1-40).

Nors liudytoja Y. H. teisme nebuvo apklausta, tačiau siekiant patikrinti kaltinamosios, nukentėjusiųjų bei liudytojų G. S. parodymams patikrinti, jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti teisme. Teismas sprendžia, kad tikėti liudytojos Y. H. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindo, kadangi parodymai prieštaringi, nesutampa su kitais įrodymais byloje – kaltinamosios, nukentėjusiosios E. K., liudytojo G. S. parodymais, kitais įrodymais, teismas jais vadovaujasi tiek, kiek jie su kitais įrodymais byloje sutampa. Liudytojos parodymai apie tai, kad ji jokių dokumentų bendrovėje netvarkė, nieko nesuprato dokumentuose, nes nemoka lietuvių kalbos, kad viską tvarkė K. A., nesutampa nei su kaltinamosios K. A. parodymais, nei su nukentėjusiosios E. K. parodymais, kad Y. H. aktyviai dalyvavo bendrovės valdyme, turėjo galimybę išsiversti jai pateiktų dokumentų turinį, taip pat nesutampa su rašytine bylos medžiaga – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu susirašinėjimu su Y. H. (3 t., b. l. 102-112, 113-200, 4 t., b. l. 1-40), iš kurio matyti, kad ji pati reikalaudavo jai pateikti įvairius buhalterinius dokumentus – PVM sąskaitas, nutarimus, kitus dokumentus, juos gaudavo elektroniniu paštu, t. y. turėjo galimybę juos suprasti. Liudytoja nurodė, kad su teisininku G. S. dėl ieškinio bendravo K. A., kas prieštarauja tiek kaltinamosios, tiek liudytojo G. S. parodymams, kad jis su akcininke kiniete buvo susitikęs keletą kartų ir kad būtent ji papasakojo, kad yra pateiktas ieškinys, „dėl kurio yra ginčas“, t. y. ji ginčijo ieškinį ir dėl to nurodė K. A. teisininką pasamdyti.

Kaltinamoji nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu negalėjo tiksliai atsiminti, iš kur gavo suklastoto mokamojo žiniaraščio Nr. 21 kopiją, nurodė, kad ją galėjo jai pateikti akcininkė Y. H., arba ji galėjo ją rasti tarp kitų bendrovės dokumentų. Apie tai jos parodymai buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu. Šią versiją paneigiančių įrodymų byloje nėra. Nors iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-01-04 iki 2016-04-05 mokamojo žiniaraščio Nr. 21 kopija buhalterės L. B. (S.) buvo siųsta tik K. A. ir nebuvo siųsta Y. H., tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad kopijų galėjo būti ir daugiau ir jos galėjo būti laikomos bendrovės patalpose. Nukentėjusioji E. K. parodė, kad dokumentus be parašų ji matė prieš jai išeinant iš darbo (iš darbo ji buvo atleista 2016-01-04), nes ji viską rodė akcininkei, kad visi dokumentai yra paliekami ir kur paliekami, nes ši prašė; visi dokumentai buvo saugomi įmonės patalpose, kas patvirtina kaltinamosios nurodytą aplinkybę, kad ji galėjo žiniaraščio Nr. 21 kopijų rasti bendrovės patalpose, o ne tik gauti jas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat ir liudytoja Y. H. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji tiksliai nepamena, bet kai kuriuos dokumentus, kuriuos reikėjo pateikti teisininkui, surado ji, kai kuriuos - K. A., dokumentų reikėjo labai daug, dalis dokumentų buvo bendrovės patalpose, dalis – buhalterinėje įmonėje.

Nors kaltinimo manymu kaltinamosios tyčią disponuoti suklastotu dokumentu įrodo ta aplinkybė, kad kaltinamoji ankščiau iš buhalterijos buvo gavusi dokumento kopiją be parašų, o vėliau, teisininkui pareikalavus dokumento su parašais kopijos, kuri yra reikalinga bylai laimėti, jau tvirtino dokumento kopijos kopiją su parašais, todėl negalėjo nesuprasti, kad parašai yra suklastoti, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų kaltinamosios nurodytą aplinkybę, kad ji mokamojo žiniaraščio Nr. 21 su suklastotais parašais kopiją, gavo galimai iš akcininkės Y. H., ir kad nežinojo, kad kopijoje matomi išpildyti tiek E. K., tiek H. M. parašai yra galimai suklastoti, kadangi pasitikėjo realiai bendrovei vadovavusia akcininke Y. H.. Kaltinamoji nuosekliai teigė, kad jokių dokumentų originalų nematė, tik tvirtino dokumento kopijos kopiją, t. y. galimai aplaidžiai vykdė pareigą tvirtinant dokumento kopiją įsitikinti kopijos atitikimo originalui faktu, tačiau tai savaime niekaip neįrodo jos žinojimo apie suklastotą dokumentą ar jos tiesioginės tyčios panaudoti jai žinomai suklastotą dokumentą. Kaip matyti iš nukentėjusiosios E. K. parodymų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, akcininkė Y. praktikuodavo pasirašinėjimą už kitus darbuotojus, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad tai buvo daroma su kaltinamosios K. A. žinia, byloje nėra.

Pagal susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose baudžiamoji atsakomybė nekyla, jei asmuo laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja netikrą ar suklastotą dokumentą ir nežino, kad jis yra netikras ar suklastotas.

Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog K. A. žinojo, kad darbo užmokestis H. M. nėra išmokėtas ir jog mokamojo žiniaraščio Nr. 21 kopija, kurią ji tvirtino ir siuntė teisininkui bei pateikė teismui, neatitinka tikrovės. Byloje ištirti įrodymai leidžia manyti, jog žiniaraščio kopijų bendrovėje galėjo būti daugiau, pasirašyti už H. M. ir E. K. galėjo bet kuris bendrovės darbuotojas ir ši netikra kopija galėjo būti pateikta K. A. kaip tikro dokumento kopija, jai nieko nežinant apie suklastojimą. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Abejonėmis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžia įstatymas, jos turi būti vertinamos kaltinamo asmens naudai, todėl išnaudojus visas galimybes šioms abejonėms pašalinti, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, jog K. A., veikdama tiesiogine tyčia, žinodama, kad dokumentas yra suklastotas, juo disponavo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kt.). Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (žr., Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.).

Kadangi teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių kaltinamosios kaltę, padarant nusikalstamą veiką, numatytą 300 straipsnio 1 dalyje, ji turi būti išteisinta, neįrodžius, kad savo veiksmais padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Byloje nukentėjusieji pateikė civilinius ieškinius nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, tačiau, kadangi kaltinamoji išteisintina, civiliniai ieškiniai jos atžvilgiu paliktini nenagrinėtais (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusieji prašė priteisti iš kaltinamosios bylinėjimosi išlaidas: H. M. – 500 eurų bylinėjimosi išlaidų ir 110,83 eurų kelionės į teismą išlaidų, E. K. – 100 eurų bylinėjimosi išlaidų, tačiau nepasitvirtinus kaltinimui ir K. A. išteisinant, šios išlaidos nukentėjusiųjų naudai iš K. A. nepriteistinos (BPK 105 str. 5 d.).

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. A. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

E. K. bei H. M. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Iš K. A. bylinėjimosi išlaidų E. K. bei H. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.