Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei D. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas su nepilnamete dukra gyvena ieškovo motinai nuosavybės teise priklausančioje 45 kv. m. namo dalyje su daliniais patogumais (nėra tekančio vandens). Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga. Šeima naudojasi vienu kambariu, kuriame yra baldai, vaikui skirti žaislai ir ugdymo priemonės. Nepilnametė miega su tėvu dvivietėje lovoje. Kai ieškovas dirba, jo dukra visiškai rūpinasi ir prižiūri jo motina. Tarnybos darbuotojai lankėsi atsakovės motinos gyvenamojoje vietoje, namuose atsakovės nebuvo. Buto duris atidariusi atsakovės motina nurodė, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini). Tarnybos darbuotojai nuvykus nurodytu adresu, namuose nieko nebuvo. Į paliktą kvietimą susisiekti su Tarnybos darbuotoja, atsakovė iki šiol neatsiliepė. Paklausta apie mamą ir bendravimą su ja, nepilnametė (duomenys neskelbtini) teigė, kad mama gyvena (duomenys neskelbtini), mergaitė važiuoja pas močiutę (duomenys neskelbtini), pas kurią atvažiuoja ir mama. (duomenys neskelbtini) nepatinka bendrauti ir būti su mama, nes ši būna pikta, barasi, nieko neperka; močiutė (duomenys neskelbtini) bara mamą. Tarnyba, atsižvelgdama į nustatytus faktus, vaiko interesus ir išsakytą nuomonę, į tai, kad nepilnametė ilgą laiką gyvena su tėvu, kuris ja rūpinasi ir išlaiko, mano, jog nepilnametės V. G. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitiktų geriausius vaiko interesus. Tarnybos nuomone, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai (duomenys neskelbtini) išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės galimai užtikrintų būtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vaiko motina turi priklausomybę alkoholiui. Ieškovas bandė padėti atsakovei gydytis, tačiau nesėkmingai. Ieškovo teigimu, (duomenys neskelbtini) gimus dukrai, atsakovė apie pusę metų nevartojo alkoholio, tačiau ilgainiui atsakovė paliko dukrą. Atsakovė dukra nesirūpina, nesidomi jos sveikata, ugdymu, nebendrauja ir nerodo iniciatyvos bendrauti. Ieškovas nurodo, kad niekuomet nedraudė ir nedraus vaiko motinai matytis ir bendrauti su dukra (duomenys neskelbtini), nori, jog vaikas palaikytų artimus ryšius su mama. Dukra supranta, kad mama ja nesidomi ir nesirūpina, ieškovas dukrai sako, jog mama serga, dėl to jos neaplanko.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, ieškinyje nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad šalių vaikas faktiškai su ieškovu gyvena nuo 2014 m. birželio mėnesio. Atsakovė nusišalino nuo vaiko priežiūros, ryšio nepalaiko, išlaikymo vaikui neteikia. Ieškovo prašoma suma patenkintų tik minimalius nepilnamečio vaiko poreikius.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jai pranešta tinkamai – šaukimas į teismo posėdį atsakovei įteiktas per Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio pareigūnus (CPK 132 straipsnis). Faktinę aplinkybę, kad atsakovė informuota apie prasidėjusį procesą, patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio teismui 2019 m. spalio 8 d. pateiktas atsakovės paaiškinimas, kuriame atsakovė patvirtina, kad apie civilinės bylos iškėlimą jai žinoma, taip pat ji supranta, jog įteiktu šaukimu ji įpareigota atvykti į 2019 m. spalio 14 d. 9 val. teismo posėdį. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinęs, kad byloje sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, siekiant užtikrinti jam išlaikymą, sprendė, kad atsakovei žinoma ne tik apie pradėtą teisminį procesą, bet ir apie teismo posėdį ir vertino, jog atsakovė į teismo posėdį neatvyko dėl nepateisinamos priežasties. Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antroji dalis įtvirtina, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi nepilnametę dukrą V. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nuo mažens gyvena su ieškovu. Ieškovas prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą kartu su juo.

Iš Tarnybos pateiktos išvados nustatyta, kad Tarnybos darbuotoja lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje, ieškovas su nepilnamete dukra gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančioje 45 kv. m. namo dalyje su daliniais patogumais (nėra vandentiekio). Ieškovo namuose sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos vaikui augti, ugdytis ir ilsėtis. Šalių nepilnametė dukra pokalbio su Tarnybos darbuotoja metu nurodė, kad jai nepatinka bendrauti ir būti su mama, nes ši būna pikta, barasi, nieko neperka. Tarnyba neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškovu. Taigi Tarnybos teismui pateiktais duomenimis, vaikas gyvena kartu su tėvu, vaikui užtikrintos tinkamos gyvenamosios vietos sąlygos. Tarnybos specialistams nuvykus į atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), namuose rasti nieko nepavyko. Į paliktą kvietimą susisiekti su Tarnybos darbuotoja, atsakovė iki šiol neatsiliepė. Atsakovės buities, gyvenamosios vietos sąlygos apskritai nėra žinomos.

Atsakovė, kuriai tinkamai įteikti teismo siųsti procesiniai dokumentai, ir kuri, kaip minėta, žinodama apie teismo procesą, elgėsi pasyviai, neišreiškė pageidavimo, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat patvirtino, kad vaikas nuo mažens gyvena kartu su juo, šią faktinę aplinkybę patvirtino ir Tarnyba savo išvadoje, taigi vaikas daugiausiai laiko praleidžia su tėvu, yra emociškai labiausiai prie jo prisirišęs. Tuo tarpu vaiko motina visiškai nusišalino nuo vaiko priežiūros, ryšio nepalaiko, išlaikymo vaikui neteikia, visi rūpesčiai teko ieškovui. Šios nustatytos faktinės aplinkybės rodo tai, kad ieškovas aktyviai dalyvauja vaiko socialiniame gyvenime, užtikrina kasdienius vaiko poreikius, dalyvauja jo auklėjime. Duomenų apie netinkamą tėvo pareigų vykdymą, byloje nėra.

Teismo vertinimu, byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo prašymas nustatyti šalių nepilnametės dukros V. G. gyvenamąją vietą kartu su juo, tenkintinas (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.

Nustačius nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, spręstinas klausimas dėl išlaikymo iš atsakovės priteisimo vaikui.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad būtiniesiems nepilnametės dukros poreikiams tenkinti, vidutiniškai per mėnesį reikia 500 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos būstui, maistui, drabužiams, vaistams, higienos priemonėms ir kitiems būtiniems vaiko išlaikymui skirtiems poreikiams tenkinti.

Ieškovas nurodo, kad mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį, už kurį mokamų įmokų suma nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 18 d. sudarė – 294,96 Eur (pateikta pažyma). Nepaisant to, kad į bylą nepateikti kiti išlaidas patvirtinantys įrodymai, atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, ieškovo nurodyti būtinieji poreikiai maistui, aprangai, ugdymo įstaigai ir kt., yra realūs ir protingo dydžio. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti 250 Eur išlaikymas nėra neprotingai didelis, priešingai, nurodomo išlaikymo dydis laikytinas racionaliu ir protingu.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vertinama tėvų turtinė padėtis, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą.

Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovo vardu registruota viena transporto priemonė (pirmosios registracijos data 2000 m. spalio 20 d.). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovo vardu registruotų juridinių asmenų ir (ar) akcijų nėra. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų ir iš teismo posėdžio metu ieškovo teiktų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinės mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 1176 Eur per mėnesį. Duomenų, kad ieškovas turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, ar yra nedarbingas ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims, byloje nėra.

Atsakovė duomenų, apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, nepateikė. Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovė jai priklausančio nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovės vardu registruotų juridinių asmenų ir (ar) akcijų nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė niekur nedirba. Kadangi atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, duomenų, kad ji turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jos darbingumo lygiui ir (ar) mažesnes galimybes susirasti darbą byloje nėra. Byloje nėra duomenų ir apie tai, ar atsakovė turi kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir (ar) turi įsiskolinimų tretiesiems asmenims. Atsakovė yra jauna ir darbingo amžiaus moteris, todėl turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko tėvui.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė – ieškovas, skirtingai nei atsakovė, dirba ir savo vardu turi registruotą transporto priemonę. Vis dėl to atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovė, būdama sveika ir darbinga (duomenų apie tai, kad jos darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad šalių nepilnametis vaikas specialiųjų poreikių neturi, į tai, jog prašomas priteisti išlaikymas tik kiek didesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-276/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; ir kt.), sprendžia, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės nepilnametei dukrai V. G. priteistinas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. liepos 3 d.) iki vaiko pilnametystės.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametės dukros išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtinas ieškovas R. G. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 67,5 Eur (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo. Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės priteistinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

Į bylą pateikta 2019 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (2.16) NTP-7-4348 iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 199,29 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės.

Nagrinėjamu atveju teisme patirta 10,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnametės V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos tėvu R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2019 m. liepos 3 d.) iki dukros pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra vaiko tėvas R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Priteisti iš atsakovės D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 142,50 Eur žyminio mokesčio ir 10,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 152,61 Eur (vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Priteisti iš atsakovės D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 199,29 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 29 ct) už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.