Kauno apylinkės teismo nutarimas

R. T. atstovas advokatas K. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja savo skundą palaiko ir paaiškino, kad savivaldybės patvirtindamos triukšmo prevencijos taisykles užtikrina, kad gyventojų sveikatai nebus keliamas pavojus ir tuo pačiu užtikrinama ramybė. Taisyklės savo iniciatyva nėra tvirtinamos, jas tvirtina savivaldybės vadovaujantis triukšmo valdymo įstatymu ir kitais aktualiais teisės aktais, tuo pačiu savivaldybės neturi teisės plėtoti viešosios vietos sąvokos taip kaip suformuota teismų praktikoje. Atstovo nuomone, atsižvelgiant į Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. patvirtintas triukšmo prevencijos taisykles, jos nėra taikomos pagal atskirą punktą ir tik tai tam konkrečiam atvejui. Taisyklės yra vienas kompleksinis dokumentas ir jo privaloma laikytis kaip ir kitų įstatymų. Pažymėjo, kad pagrindinis ginčo dalykas yra susijęs su taisyklių 26 arba 27 punkto taikymu. Pareiškėjos atstovas akcentavo pareiškėjos nuomonę, jog abu taisyklių punktai turi būti taikomi kompleksiškai ir negali būti taip, kad triukšmo šaltinio valdytojas savo privačioje erdvėje gali sau leisti nekontroliuojamai skleisti triukšmą savo privačioje erdvėje, kuris sklinda į viešąją vietą. Triukšmas neapsiriboja savo privačia erdve, jis sklinda į viešą vietą, tuo pat pažeidžiamos viešose erdvėse gyvenančių asmenų teisės, kaip ir šiuo atveju šaudyklos aplinkoje gyvenančių asmenų teisės į ramybę ir į sveikatą. Pareiškėjos atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad taisyklių 26 punkte nurodyta „kitokia veikla“ nėra apibrėžta konkrečiai nurodant kas yra „kitokia veikla“. Šio teisės akto leidėja, tai yra savivaldybė, taupumo sumetimais, tokią sąvoką paminėjo nedetalizuojant iki visų ekonominės veiklos sričių klasifikatorių, kas padarytų teisės aktą visiškai perteklinį. Taip pat, pareiškėjos atstovas nurodė, kad kitokia veikla švenčių dienomis nevykdomas. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad taisyklių 27 punkte yra kitas reikalavimas, kad net ir vykdydamas savo veiklą, triukšmo skleidėjas skleisdamas triukšmą, kuris sklinda į viešą aplinką privalo laikytis higienos normose nustatytų ribinių dydžių. Atkreiptas dėmesys į vidaus taisykles, kurias yra patvirtinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaudykla direktoriaus pavedimu 2018 m. gegužės 5 d. Įmonės taisyklėse nėra nurodyta jokio apribojimo patekimo ir, kad tai yra viešosios vietos erdvė ir šaudyti norintys asmenys privalo gauti kokį nors tai gyvenamosios erdvės, vietos leidimą. Šaudykla darbo metu yra traktuojama kaip viešoji vieta ir tas nėra detalizuota vidaus tvarkos taisyklėse, kadangi tai prieštarautų teisės aktams, todėl šaudyklai turi būti taikomas taisyklių 26 punktas. Atstovas prašė panaikinti priimtą nutarimą ir priimti sprendimą skirti administracinę nuobaudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui dėl šaudyklos veiklos 2024 m. vasario 16 d. ir priteisti pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo.

Pareiškėjas R. T. teismo posėdžio metu pritarė atstovo advokato K. L. išsakytai pozicijai dėl jos skundo. Kartu akcentuodama, kad šaudyklos veikla savaitgaliai, kenkia jos šeimai ypač mažametei dukrai, kurios atvykusi į sodybą dėl vykstančių šaudymų negali migdyti.

Asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovo V. U. atstovas advokatas M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neginčijamas pats šaudymo fakto, bet su pateiktu skundu nesutinkama. Akcentuota, kad vien tik tai sąvoka šaudykla, jos taisyklės jau savaime leidžia suprasti, kad tai negali būti viešoji vieta jokiu būdu todėl, kad turi būti užtikrinti saugumo reikalavimai. Tam, kad patekti į šaudyklą yra išsiaiškinama ar asmuo turi leidimą turėti ginklą ar neturi, turi ginklą ar neturi, o ypatingai jeigu jis neturi ginklo ir neturi leidimo jam yra skiriamas ypatingai didžiulis dėmesys. Šaudykla nėra viešoji erdvė savivaldybės tarybos administracijos vadovo pateiktas atsakymas į teismo pateiktą ir išsiųstą paklausimą yra labai aiškus, labai lakoniškas, nuoseklus ir kuriame yra akivaizdžiai aišku, kad tos taisyklės kurios yra minimos byloje nebuvo pažeistos, todėl šiuo atveju nėra padaryta visiškai jokio administracinio nusižengimo. 2024 m. vasario 16 d. šaudymai šaudykloje (privačioje teritorijoje) vyko dienos metu, ko pasėkoje yra akivaizdu, jog atsakomybė pagal ANK 488 straipsnį kilti negali, kadangi šaudymai vyko dienos metu ir privačioje teritorijoje, kuomet tai daryti nėra draudžiama. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjos pateiktame skunde akcentuojamas, būtent Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. Nr. V17E-223 dėl Triukšmo prevencijos Kaišiadorių rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių III skyriaus 26 punkto pažeidimas (skundo objektas), tačiau pareiškėja nevertino šių Taisyklių, įstatymų reglamentuojančių triukšmo valdymą ir Administracinių nusižengimų kodekse numatytų draudimų kontekste. Šiuo atveju šaudykla nėra laikytina viešąją vieta taisyklių ir įstatymų požiūriu, tuo labiau, kad privačių asmenų nuosavybės teise valdoma, naudojama teritorija, nėra vieša vieta, jeigu ji nėra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės dalimi, kurioje Triukšmo valdymo įstatymo nuostata įpareigoja savivaldybes užtikrinti triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių laikymosi kontrolę, tai yra tokiose vietose, kur turi teisę lankytis kiti asmenys, kuri yra laisvai prieinama. Savivaldybės priimtos taisyklės taikomos tik viešose vietose ir nėra skirtos veiklų, vykdomų privačiose, nuosavybės teise valdomose teritorijose, kartu ir privačių gyvenamųjų namų teritorijose, skleidžiamo triukšmo prevencijai ir kontrolei užtikrinti, ko pasėkoje yra akivaizdu, jog šaudyklos privačioje teritorijoje vykdomai veiklai triukšmo prevencijos Kaišiadorių rajono savivaldybės viešosiose vietose Taisyklės nėra taikomos. Pažymėtina ir tai, kad 2024 m. vasario 6 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija buvo gavus iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prašymą leisti (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 16 d. vykdyti veiklą. Atsakydama į šį prašymą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad leidimas nėra reikalingas, todėl akivaizdu, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 16 d. vykdyta veikla neprieštaravo galiojančiam reglamentavimui, todėl prašoma skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato tyrėjo G. Č. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną palikti nepakeista?. Priteisti iš pareiškėjos R. T. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovo naudai 1730.30 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).

Teismas įvertinęs bylos duomenis sutinka su Institucijos padarytomis išvadomis, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovo V. U. veiksmuose, jam vykdant veiklą, nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Pažymėtina, jog ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog viešąją rimtį trikdyti galima šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma).

Nagrinėjamoje situacijoje pirmiausia reikia pažymėti tai, kad šaudyklos veikla nepatenka į pirmiau nurodytų veiksmų sritį, nes ši veikla yra reglamentuota Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, kurio 2 straipsnio 62 punkte numatyta, jog šaudykla, tai vietovė, pritaikyta saugiai šaudyti, o komentuojamo straipsnio 27 punktas numato, kad šaudyklos eksploatuojamos ūkinės veiklos tikslais, gavus tam licenciją ar rašytinį sutikimą. Šiuo atveju UAB,, (duomenys neskelbtini)“ jau 2018 m. sausio 16 d. yra išduota licencija Nr. 001308 eksploatuoti tirus, šaudyklas.

Taigi licencijuota šaudyklos vykdoma veikla, kai joje naudojami ginklai šaudyti, negali būti laikoma grojimu kitokiais garsiniais aparatais, taip pat priskiriama kitiems triukšmą keliantiems veiksmams (pavyzdžiui, garsiam dainavimui, plojimui ar garsiai leidžiamai muzikai ir pan.), kuriais yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Taigi šaudykloje naudojamų ginklų skleidžiamas garsas, kai šaudykla veikia patvirtintu darbo laiku, nelaikytinas triukšmą keliančiu veiksmu, kuriuo yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas, nes licencijuotos šaudyklos paskirtis yra konkrečios vietos, kurioje galima legalus šaudymas ginklais, eksploatavimas, vykdant konkrečią ūkinę veiklą atlikimas, o ne triukšmo (kaip jis nurodytas ANK 488 straipsnio 1 dalyje, pvz. muzikos, šauksmų, garsaus dainavimo, grojimo ir pan.) skleidimas. Tokiu būdu pritartina Institucijos išvadoms, jog 2024m. vasario 16 d. nuo 11.00 val. iki 14.30 val. vykdyta UAB,, (duomenys neskelbtini)“ šaudyklos veikla neatitinka ANK 488 straipsnio 1 dalies nuostatų, tai yra atliekami veiksmai, dėl jų pobūdžio nėra laikytini ANK 488 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintais triukšmą keliančiais veiksmais ir tokiais veiksmais būtų trikdęs ANK 488 straipsnio saugomą objektą – viešąją rimtį. Vis tik pažymėtina, kad ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, kuriai yra naudojami triukšmo šaltiniai, turėtų siekti, kad šia veikla nesukeltų jokių nebūtinų nepatogumų šalia gyvenantiems asmenims.

ANK 48 straipsnyje nustatyta atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. ANK 48 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymas. Minėta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant asmens patraukimo atsakomybėn klausimą būtina nustatyti normos dispozicijoje paminėto teisės akto nevykdymą ar pažeidimą bei nustatyti ar atsakomybėn traukiamam subjektui tokio teisės akto nuostatos yra galiojančios. Nagrinėjamu atveju UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo Kaišiadorių rajono savivaldybėje, todėl aktualios yra 2023 m. birželio 29 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos priimtu sprendimu Nr. V17E-223 patvirtintos Triukšmo prevencijos Kaišiadorių rajono savivaldybės viešose vietose taisyklės.

Taisyklių tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant Kaišiadorių rajono savivaldybės viešosiose vietose skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio ir užtikrinti žmonių gyvenimo kokybę. Taisyklių 6 straipsnis numato, kad viešoji vieta – tai aikštės, skverai, parkai, gatvės, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemai ir laiptinės, stadionai, paplūdimiai, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo įstaigos, prekybos, viešojo maitinimo, laisvalaikio leidimo ir kitos panašaus pobūdžio įstaigos jų darbo metu.

Viešosios vietos sąvoka minima ne viename Lietuvos Respublikos teisės akte. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad susirinkimai ar pavienio asmens akcija gali vykti viešosiose vietose, gyvenamųjų vietovių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose ir bendrojo naudojimo pastatuose. Be kita ko, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 6 straipsnio 1 punkte apibrėžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) kompetenciją minima, kad VRM įgalioja pavaldžias viešojo administravimo institucijas teisės aktų nustatyta tvarka visą parą atlikti triukšmo kontrolę gyvenamuosiuose pastatuose, privačiose valdose ir viešosiose vietose, t. y. miestų, gyvenviečių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose bei kitose viešose vietose ir bendro naudojimo pastatuose, baruose, diskotekose, kavinėse, pramoginiuose renginiuose. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą (viešąja vieta, kurioje vykdoma prekyba, teikiamos paslaugos, laikytina savivaldybės teritorijoje esanti savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausanti ar patikėjimo teise valdoma teritorija (išskyrus išnuomotą ar perduotą naudotis teritoriją), kurioje teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių). Taip pat viešosios vietos sąvoka minima Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31 straipsnyje yra numatytas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose. Viešosios vietos terminas minimas ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 15 punkte, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 punkto a) papunktyje. Minėto reguliavimo apžvalga leidžia pastebėti, kad viešoji vieta paprastai siejama su gatvėmis, aikštėmis, parkais, skverais, bendro naudojimo patalpomis, kavinėmis, barais, pramoginiais renginiais ir kitomis panašomis kategorijomis. Tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog viešąja vieta gali būti pripažįstami vieši (masiniai) žmonių susibūrimai, organizuoti sporto, kultūros, komercijos ir kiti renginiai, taip pat veikiančios poilsiavietės; miestų (gyvenviečių) gatvės, šalia jų esantys atviri (neaptverti) kiemai, atviri (nors ir aptverti, tačiau nerakinami) kiemai, į kuriuos galima nekliudomai patekti bet kuriuo paros metu; aikštės, skverai, parkai; kioskai, paviljonai ir kiti objektai, jei į juos patekta tiesiogiai iš viešosios vietos; visuomeninio transporto priemonės, skirtos keleiviams pervežti; kitos viešos žmonių susibūrimo vietos: parduotuvės, turgavietės, teatrų, parodų salės ir kitos vietos jų darbo (lankymo) metu; bendrabučių koridoriai, keleiviniai traukiniai, autobusai, lėktuvai, laivai, prieigos prie vandens telkinių, kiti objektai. Vieša vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-696/2015, 2K-7-71-458/2020, 2K-152-689/2021 ir kt.). Vieša vieta pripažįstami ir namo kiemai bei laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241/2009, 2K-152-689/2021). Taigi, atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą bei formuojamą teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad viešąją vieta laikytina ir tokia privati valda, į kurią dėl savininko vykdomos komercinės-ūkinės veiklos, savininko leidimu gali laisvai ateiti ir naudotis teikiamomis paslaugomis kiti asmenys, tokiu būdu ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos teritorija, kai joje vykdoma veikla, yra laikytina vieša vieta. Juo labiau, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ šaudykloje, gali šaudyti ne tik pavieniai asmenys, tačiau ir asmenų grupės bei gali būti organizuojamos šaudymo varžybos, kas neabejotinai patvirtina, kad šaudyklos vieta yra laikytina viešąją vieta. Tokiu būdu, pritartina pareiškėjos atstovo išsakytiems argumentams, jog šaudyklos teritorija yra laikytina viešąja vieta, vis tik, nors UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ šaudykla ir pripažįstama viešąją vieta, nesutiktina su pareiškėjos skundo argumentu, kurį teismo posėdžio metu palaikė ir pareiškėjos atstovas, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra taikomas Taisyklių 26 punktas.

Taisyklių 26 punkte nurodyta, kad Savivaldybės teritorijoje fizinių ir juridinių asmenų atliekama statybos, rekonstrukcijų, remonto ir kitokia veikla (išskyrus avarijų ir stichinių nelaimių likvidavimo darbus), kurios skleidžiamas triukšmas trikdytų, neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį ar miego kokybę, gali būti vykdoma tik darbo dienomis ir šeštadieniais: 26.1. darbo dienomis – nuo 7.00 val. iki 19.00 val.; 26.2. šeštadieniais – nuo 10.00 val. iki 17.00 val. Tuo tarpu Taisyklių 27 punkte, numatyta, kad fizinis arba juridinis asmuo, vykdantis triukšmą keliančią ūkinę, komercinę veiklą gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, privalo numatyti triukšmo mažinimo priemones ir neviršyti leidžiamų triukšmo ribinių dydžių, nurodytų HN 33:2011. Taigi sistemiškai aiškinant Taisyklių 26 ir 27 punktus, akivaizdu, kad subjektams vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, kaip šiuo atveju UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ šaudyklos veikla, yra taikomas ne Taisyklių 26 punktas, o Taisyklių 27 punktas. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad Taisyklių 26 punktas, aiškinant jį lingvistiškai iš esmės yra akcentuotas į trumpalaikę, su statybų darbais, susijusią veiklą, o ne į komercinės-ūkinės veiklos ribojimus, susijusius su įmonių tiesiogiai teikiamomis paslaugomis. Savivaldybių priimami teisės aktai, jokia prasme negali riboti ūkio subjektų vykdomos veiklos, labiau nei juos riboja kiti teisės aktai.

Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 29 d. spendimu Nr. V17E-223 patvirtintos Triukšmo prevencijos Kaišiadorių rajono savivaldybės viešose vietose taisyklės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gali būti taikomos tik tokia apimtimi, kuria reglamentuoja triukšmo prevenciją viešose vietose (Taisyklių 18 punktas) ir įpareigoja ūkio subjektus neviršyti leidžiamų triukšmo ribinių dydžių, nurodytų Lietuvos higienos normos HN 33:2011. Tuo tarpu Taisyklių 26 punktas galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ laikinai vykdytų statybos, rekonstrukcijos, remonto ar kitokią veiklą, kuri nebūtų susijusi su įmonės tiesiogiai teikiamomis paslaugomis.