- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-15
- Bylos Nr.
- e2YT-3443-1104/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00310-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Donata Berezinaitė
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.1.7.1.5Žyminio mokesčio grąžinimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.
2. Pareiškėjas nurodo, kad A. K. (toliau – Palikėjas) ir B. K. buvo sudarę santuoką. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai susilaukė sūnaus R. K.. (duomenys neskelbtini) A. K. mirė. Po A. K. mirties, jo sutuoktinė paveldėjo turtą ir atitinkamai susitvarkė visus paveldėjimo dokumentus. A. K. 1998 m. liepos 16 d. apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo 243/969 dalį, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir 2007 m. kovo 29 d. ši nuosavybės teisė registruota VĮ „Registrų centras“. Tokiu būdu, susidarė situacija, kad nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį buvo atkurtos jau po A. K. mirties, praėjus daugiau nei 4 metams. R. K. nebuvo žinoma, kad jo motina B. K. nesusitvarkė dokumentų į po A. K. mirties atkurtą nuosavybės teisę į žemės sklypą. Nors realiai ne vieną kartą R. K. su savo motina B. K. vyko į žemės sklypą, bendrai su sklypo bendraturčiais – giminaičiais sprendė derliaus pasodinimo/nuėmimo klausimus, žemės sklypo nuomos klausimus.
3. Pareiškėjas nurodė, kad B. K., nors ir priėmusi po sutuoktinio mirties turtą, minėtą žemės sklypą pradėjo jį valdyti kaip savo. Neturėjusi pakankamai teisinių žinių, manė, kad priėmus turimą turtą po sutuoktinio mirties ir po mirties atsiradus vėlesniam turtui, šiuo atveju žemės nuosavybės teisė atsirado po sutuoktinio A. K. mirties, atkūrus jam nuosavybės teises, turtas automatiškai pereina jai. (duomenys neskelbtini) B. K. mirė. R. K. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Minėtame liudijime paaiškėjo, kad nėra nurodyta, jog R. K. paveldėjo ir 243/969 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo grąžintinas tėvui A. K. po jo mirties. Taigi, tik mirus R. K. motinai paaiškėjo, kad ši nesusitvarkė dokumentų dėl mirusiam sutuoktiniui grąžintino žemės sklypo. Nepaisant to, ji daugiau nei 20 metų rūpinosi ir tvarkė po sutuoktinio A. K. mirties žemės sklypą, išsaugojo jį iki savo mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti kaip savo.
4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad po mamos mirties, nepraleisdamas nustatyto trijų mėnesių termino, R. K. kaip įstatyminis įpėdinis kreipėsi dėl palikimo priėmimo į Kauno m. 24-ąjį notarų biurą, kuriame buvo užvesta paveldėjimo byla ir (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. R. K. paveldėjo nekilnojamąjį turtą, nurodytą paveldėjimo teisės liudijime, tačiau paveldėjimo teisės liudijime nebuvo nurodytas 243/969 dalies žemės sklypo dalis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kuri buvo grąžinta pareiškėjo tėvui A. K. po jo mirties. Susisiekus su giminaičiais, paaiškėjo, kad 243/969 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vis dar registruota mirusio A. K. vardu. Dėl šios priežasties ir aukščiau išvardytų aplinkybių, pareiškėjas yra suinteresuotas, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. K. mirties (el. b. l. 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė nurodė palaikanti pareiškimą. Nurodė, kad B. K. po sutuoktinio mirties ėmėsi valdyti turtą, dar 1997 metais pateikė prašymą naudotis žeme, tačiau nuosavybės teisės A. K. atkurtos tik 1998 m. liepos 16 d. Nurodė, kad kai buvo atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėjas su motina ir kitais paveldėtojais važiuodavo į sklypą, sprendė dėl sklypo naudojimosi tvarkos, nes sklypas didelis, buvo ir išnuomota žemė, važiuodamas pareiškėjas susitikdavo vietoje ir su giminaičiais, vėliau bendraudavo telefonu.
6. Liudytoja D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas yra liudytojos pusbrolis, pažinojo ir B. K., buvo giminės. Paaiškino, kad pareiškėjo tėvas mirė anksčiau, vėliau ir pareiškėjo motina. Paaiškino, kad paveldėtojai pasiskirstė žemę, ją irgi informavo, kad nepavėluotų susitvarkyti dokumentus. Nežinojo, ar B. K. buvo susitvarkiusi dokumentus nuosavybės. Kai mirė A. K., B. K. liko gyventi jų namuose, Kaune. Paaiškino, kad patys norėjo naudotis žemės sklypu, kadangi nieko nesigavo, šalia esamo sklypo savininkai prašė naudotis jų sklypu, o dabar nuomojama žemė. Atvažiuodavo B. K. ir pareiškėjas į sklypą, tardavosi dėl naudojimosi.
7. Liudytojas G. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas yra jo pusbrolis. Paaiškino, kad patys pradžioje važiavo žiūrėti ir su B. K., žiūrėjo ką gali daryti, o kadangi nieko neišėjo, leido kaimynui naudotis jų žeme. Vėliau ėmėsi nuomoti sklypą. B. K., kai tik buvo atkurtos nuosavybės teisės, nuolatos bendravo su giminaičiais, sprendė sklypo reikalus, turėjo ir daržą. Patikslino, kad visi giminaičiai susitardavo ir susitikdavo prie sklypo pasitarti. B. ir A. K. turėjo nuosavą namą, A. mirus, ji liko gyventi tuose pačiuose namuose.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsilipimą į pareiškėjo pareiškimą. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 81-7446, A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 243/969 dalis 9,6900 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dokumentų byloje (toliau – Byla) yra B. K. 1997 m. spalio 10 d. pateiktas prašymas, kuriuo prašoma leisti rūpintis A. K. nuosavybės atkūrimu į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat, byloje esančio 1997 m. spalio 16 d. grąžinamos natūra žemės valdos ribų paženklinimo-parodymo akte, 11.4 papunktyje, yra B. K. parašu patvirtina, kad numato savarankiškai pradėti naudoti žemę nuo 1998 m. sausio l d. Atkreipė dėmesį, jog šie veiksmai atlikti tik 1997 m. spalio mėnesį, t. y. praėjus kiek daugiau nei dvejiems metams po A. K. mirties. Iš ko darytina išvada, jog B. K. pradėjo rūpintis mirusiojo turtu praleidusi įstatymo numatytą 6 mėnesių terminą. Pažymi, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos keturiems pretendentams, iš kurių du, žemės valdos ribų paženklinimo-parodymo momentu, buvo mirę. Duomenų, jog žemės sklypas nėra tvarkomas, prižiūrimas, naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, Ukmergės skyrius nėra gavęs. Daugiau duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumą, Ukmergės skyrius neturi. Vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (toliau – taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, kuriose reglamentuojamas bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, valstybei priklausančių lobių ir radinių perdavimas, traukimas į apskaitą, įkainojimas, saugojimas, realizavimas ir atsiskaitymas už juos, grąžinimas, pripažinimas atliekomis ir pripažinto atliekomis turto nurašymas, NŽT teritoriniai padaliniai administruoja žemės sklypą (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalys) būtų priskirtas, žemės sklypą (jo dalis), ant kurio yra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų ir kuris įstatymų nustatyta tvarka neparduodamas, taip pat žemės sklypą (jo dalis), kai žemės sklypo (jo dalies) savininkas nėra jame esančių statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų savininkas. Pažymi, kad CK 5.62 straipsnyje nurodyta, jog palikimo perėjimas valstybei galimas tik tais atvejais, kai turtas valstybei paliktas testamentu, patikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba kai iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Taigi, NŽT galėtų atlikti veiksmus pagal kompetenciją tik tuo atveju, jeigu nebūtų patenkintas pareiškėjo prašymas ir/ar nei vienas iš galimų įpėdinių nepriimtų palikimo. Ar pakanka įrodymų dėl atliktų aktyvių veiksmų, tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to, taip pat ar tokiais veiksmais buvo išreikšta valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą, ar tie veiksmai buvo atlikti nustatytais terminais, yra teismo prerogatyva, todėl Ukmergės skyrius teismą prašo spręsti savo nuožiūra ir bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 32-35).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai
9. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą
10. Dėl palikimo priėmimo po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
12. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5). Palikėjo palikimą priėmė jo sutuoktinė B. K., mirusi (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Pareiškėjas R. K. yra palikėjo A. K. ir B. K. sūnus (el. b. l. 7), pirmos eilės įpėdinis.
14.Valstybės įmonės Registrų centro 2007 m. kovo 29 d. duomenimis, 243/969 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso palikėjui A. K. (el. b. l. 8-10). 1998 m. rugsėjo 25 d. Pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį nurodyta, kad A. K. 1998 m. liepos 16 d. nustatytos 243/969 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11-12). (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas paveldėjo savo motinos, B. K. turtą, tarp kurio nėra 243/969 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13-19). Iš į bylą pateikto 1997 m. spalio 10 d. B. K. prašymo matyti, kad B. K. kreipėsi dėl leidimo rūpintis minimo žemės sklypo nuosavybės atstatymu (el. b. l. 36). 1997 m. spalio 16 d. sudarytas Grąžinamos natūra žemės valdos ribų paženklinimo-parodymo aktas (el. b. l. 38-40).
15. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu išklausytų liudytojų parodymų, B. K., po palikėjo A. K. mirties ((duomenys neskelbtini) metais) priėmė likusį palikimą, tačiau 1998 m., jau po palikėjo mirties, jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 243/969 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad B. K., manydama, kad jai priėmus palikimą po sutuoktinio mirties, jai taip pat pereina ir minėtos 243/969 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), į notarą nesikreipė, dokumentų dėl nuosavybės teisės perėjimo paveldėjimo būdu, nesitvarkė. Pareiškėjo atstovė ir teismo posėdžio metu liudytojai D. P. bei G. U., kurie taip pat paveldėjo dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad B. K. iš karto po to, kai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, rūpinosi žemės sklypo reikalais, sprendė naudojimosi klausimus, pati aktyviais veiksmais naudojosi žemės sklypu (sprendimo 6-7 punktai). Taip pat, liudytojai teismo posėdžio metu patvirtino, kad B. K. po sutuoktinio mirties toliau liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiuose namuose, tuo išreikšdama valią valdyti likusį po palikėjo mirties nekilnojamąjį turtą. Nurodytas aplinkybes patvirtina taip pat ir į bylą pateikti dokumentai rašytiniai dokumentai (prašymas leisti pradėti rūpintis žemės sklypo nuosavybės atstatymu ir kt.). Atsižvelgiant į tai galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t. y. B. K. perėmė mirusiojo A. K. turtą ir pradėjo jį valdyti.
16. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 15 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. B. K. atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke. Tokią išvadą patvirtina tai, kad B. K. rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu, sprendė klausimus, susijusius su turto naudojimu. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi. Teismas pažymi, kad kaip minėta, B. K. po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) metais priėmė likusį palikimą, o nuosavybės teisė A. K. į 243/969 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), buvo atkurta jau po A. K. mirties praėjus 3 metams. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad B. K. atlikus aktyvius veiksmus su ne visu turtu, o su dalimi, ji laikytina paveldėjusi visą A. K. turėtą nekilnojamąjį turtą.
17. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. K. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. K. mirties, palikimą sudarantį turtą (243/969 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), pradėjusios faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. K. mirties, paveldėjimo.
Dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo
18. Į bylą pateiktas 2023 m. vasario 15 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas Nr. 8, iš kurio matyti, kad pareiškėjas R. K. už pareiškimą sumokėjo 143,20 Eur žyminį mokestį, kai turėjo būti mokamas 52 Eur (įskaitant indeksavimą) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjui R. K. grąžintina 91,20 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo R. K. pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą, įskaitant 243/969 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti savo sutuoktinio A. K. turtą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Grąžinti pareiškėjui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 91,20 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 20 centų) žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2023 m. vasario 15 d., Swedbank, AB, mokėjimo nurodymas Nr. 8.
Išaiškinti pareiškėjui, kad žyminio mokesčio dalį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo sprendimu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.