- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- 2-931-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00384-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,SportIn grupė“, valstybės įmonei ,,Registrų centras“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2858-467/2020 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,SportIn grupė“ ir valstybės įmonei ,,Registrų centras“ dėl turto grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas 2020 m. kovo 13 d. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu (b. l. 1-2), prašydamas priimti nutartį, kad UAB ,,SportIn grupė“ grąžintų UAB ,,Enifas“ 2017 m. lapkričio 13 d. sudarytos mainų sutarties pagrindu perimtus iš UAB ,,Enifas“ daiktus: betono aikštelę ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 335 000 Eur.
2. Nurodė, kad ieškovas yra buvęs UAB ,,Enifas“ vadovas, taip pat jam priklauso 67 proc. bendrovės akcijų, o bendrovė yra skolinga ieškovui 2 128 Eur darbo užmokestį. Todėl, būdamas bendrovės kreditoriumi, teikia netiesioginį ieškinį. Reikalavimą ieškovas kildino iš 2017 m. lapkričio 13 d. mainų sutarties, kurią sudarė tuo metu jo paties vadovaujama UAB ,,Enifas“ ir atsakovė UAB ,,SportIn grupė“. Ieškovo teigimu, šios sutarties 8.2 punkte šalys sutarė, kad tuo atveju, jeigu bus nutraukta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartis, šalys turi grąžinti viena kitai viską, ką yra gavusios šios sutarties pagrindu, papildomai UAB ,,Enifas“ sumokant UAB ,,SportIn grupė“ 10 proc. baudą, skaičiuojant nuo sumokėtos priemokos. Kadangi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) nutraukė 1997 m. liepos 7 d. su UAB ,,Enifas“ pasirašytą valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, ieškovo įsitikinimu, atsakovė UAB ,,SportIn grupė“ privalo grąžinti jai perduotus nekilnojamus daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi (b. l. 36-37) nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – ieškinio pagrindui ir dalykui suformuluoti. Teismas sprendė, kad nors ieškovas nurodė reiškiantis netiesioginį ieškinį, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jos jis tokią teisę turi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnis), atkreipdamas dėmesį į tai, kad jo kreditorinis reikalavimas UAB ,,Enifas“ bankroto byloje nebuvo patvirtintas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-1101-467/2020). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad teikiant netiesioginį ieškinį, dalyvaujančiu byloje asmeniu turėtų būti ir pats skolininkas. Teismo vertinimu, taip pat nėra aiškus ir konkretus ieškinio dalykas, nėra aišku, kokio rezultato ieškovas siekia.
Šalies argumentai
4. Ieškovas, vykdydamas teismo nutartį, 2020 m. balandžio 8 d. pateikė naujos redakcijos netiesioginį ieškinį (b. l. 34-35), prašydamas jam pačiam priteisti iš UAB ,,SportIn grupė“ 67 proc. iš UAB ,,Enifas“ perimtų daiktų vertės, t. y. 224 450 Eur. Ieškovas iš esmės atkartojo tuos pačius, kaip ir pradiniame ieškinyje, argumentus, pažymėdamas, kad pagal mainų sutarties 8.3 punktą jis yra įsipareigojęs solidariai atsakyti su BUAB ,,Enifas“ už 8.2 punkte numatytų įsipareigojimų vykdymą. Ieškovo įsitikinimu, kadangi jam priklauso 67 proc. bendrovės akcijų, jis turi grąžinti UAB ,,SportIn grupė“67 proc. mainų sutarties 4.7 punkte numatytos priemokos ir 10 proc. nuo sumokėtos priemokos, iš viso – 54 642,37 Eur, o tuo tarpu jam turi būti grąžinta 67 proc. išmainytų daiktų vertės, t. y. 224 450 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 15 d. nutartimi (b. l. 29-30) ieškovo J. J. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas pripažino, kad ieškovas nepašalino 2020 m. kovo 25 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Teismas nurodė, kad ieškovas pašalino iš atsakovų sąrašo VĮ ,,Registrų centras“, trečiuoju asmeniu įtraukė BUAB ,,Enifas“ nemokumo administratorę UAB „Kirkiliavas“ ir pataisytame ieškinyje suformulavo naują reikalavimą, kurio pradiniame ieškinyje nebuvo, t. y. pakeitė ieškinio dalyką. Teismas sprendė, kad toks netiesioginio ieškinio trūkumų taisymas yra netinkamas ir nepakankamas tam, kad pradinis ieškinys galėtų būti priimtas ir nagrinėjamas teisme.
7. Teismas dar kartą atkreipė ieškovo dėmesį į pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką , nes tik tokio turinio procesinis dokumentas leidžia aiškia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, tuo užtikrinant ir šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.
8. Taip pat pažymėjo ir tokią aplinkybę, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad jis pagal CK 6.68 straipsnį kaip kreditorius gali reikšti netiesioginį ieškinį skolininko BUAB ,,Enifas“ vardu. Tokia aplinkybė, kad mainų sutarties 8.2 punkto pagrindu J. J. galimai yra solidarusis skolininkas, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra BUAB „Enifas“ kreditorius, nes netiesioginiu ieškiniu prašoma grąžinti nekilnojamąjį turtą arba priteisti atitinkamą ekvivalentą pinigais, bet ne BUAB ,,Enifas“ naudai, o tiesiogiai ieškovui.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovas J. J. atskirajame skunde (b. l. 41) prašo jo 2020 m. balandžio 7 d. netiesioginį ieškinį pripažinti paduotu. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Netiesioginio ieškinio pagrįstumą patvirtina tokios faktinės aplinkybės, kad buvo nutraukta valstybinės žemės, ant kurios stovi išmainytas turtas, nuomos sutartis bei tai, kad pagal mainų sutartį ieškovas tokiu atveju įsipareigojo asmeniškai grąžinti dalį lėšų.
9.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys pateikę ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymą, tačiau tam jie turi įrodyti pakankamą ir glaudų savo materialiųjų teisių ryšį su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2010; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2014 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2014). Šiuo atveju glaudų materialųjį ryšį patvirtina mainų sutarties 8.2 ir 8.3 punktai.
9.3. BUAB ,,Enifas“ bankroto administratorė negina bendrovės ir jos kreditorių teisių, todėl ieškovas yra priverstas teismui teikti atitinkamą ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau konstitucinė teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos (CPK 111, 135 straipsniai), o taip pat teismingumo reikalavimai (CPK IV skyrius), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui pareiškimą ar ieškinį paduodantis asmuo.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, o pasirinkęs, pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir ieškinio pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir leidžia įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas jo teises. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020). Minėtus ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, todėl kai iš ieškinio turinio nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio rezultato yra siekiama, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantui taikė trūkumų šalinimo institutą, pripažinęs, kad apelianto paduotas pradinis netiesioginiu pavadintas ieškinys neatitinka minėtų aiškumo ir apibrėžtumo reikalavimų, t. y. jame nėra aiškiai ir suprantamai tiek teismui, tiek byloje dalyvaujantiems asmenims nurodytos aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, nėra aiškus ir ieškinio dalykas. Taip pat teismas nurodė apie apelianto pareigą patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų sąrašą, įtraukiant joje dalyvauti ir skolininkę BUAB „Enifas“, kurios naudai buvo pareikštas pradinis netiesioginis ieškinys, prašant jai priteisti iš atsakovės UAB ,,SportIn grupė“ atitinkamą turtą, bei pateikti įrodymus apie reikalavimo teisės reikšti ieškinį kito asmens vardu turėjimą.
13. Susipažinęs su apelianto pradiniu bei patikslintu ieškiniu, o taip pat su atskirojo skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kliūtys apelianto ieškiniui priimti ir civilinei bylai iškelti šiuo konkrečiu atveju liko nepašalintos.
14. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas būtent ir sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Teismo nustatytų trūkumų nepašalinus, ar, kaip nagrinėjamu atveju, atsiradus naujoms procesinėms kliūtims priimti ieškinį, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).
15. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde ir nenurodo jokių teisinių argumentų, susijusių su teismo reikalavimo ištaisyti pradinį ieškinį, galimu nepagrįstumu, nekritikuoja ir teismo padarytos išvados, kad teismo anksčiau identifikuoti trūkumai iš esmės liko neištaisyti, dar daugiau, pateikiant naują netiesioginiu ieškiniu pavadintą procesinį dokumentą atsirado ir naujų pagrindų nepriimti ieškinio (naujų trūkumų). Atskirajame skunde keliamas apelianto reiškiamo netiesioginio ieškinio, nors, pakeitus ieškinio dalyką, apeliantas jau prašo pinigų sumos jam pačiam priteisimo (t. y. toks ieškinys nėra netiesioginis), pagrįstumo klausimas, taip pat akcentuojama aplinkybė, kad apeliantas, kaip bankrutavusio juridinio asmens akcininkas, yra tinkamas subjektas pareikšti netiesioginį ieškinį (įrodymai, koks akcijų skaičius jam priklauso ir ar priklauso prie patikslinto ieškinio nėra pridedami), nors vėlgi, patikslintame ieškinyje suformulavus visiškai naują reikalavimą paties apelianto naudai, ši aplinkybė prarado aktualumą.
16. Aptartas apelianto visų procesinių dokumentų turinys rodo, kad arba apeliantas pats nežino, kokį savo galimai pažeistų teisių ir interesų būdą pasirinkti, arba negali tikslai, aiškiai ir visiems suprantamai suformuluoti, kokio teisinio rezultato jis siekia ir kokį teisminį ginčą (ir su kokiais subjektais) jis ketina inicijuoti. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pagal tokio turinio procesinį dokumentą (netiesioginį ieškinį) civilinė byla negali būti pradėta, antraip nebūtų galima organizuoti ir užtikrinti tinkamo bylos proceso, pasiekti veiksmingos galimai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsaugos. Be to, tik esant aiškiai suformuluotam ieškinio dalykui bei pagrindui įmanoma nustatyti, ar pareikštas reikalavimas yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, jei taip – kokio yra dydžio, taip pat išspręsti ieškinio teismingumo klausimą. Apeliantui išaiškintina apie teisę pasinaudoti profesionalių teisininkų pagalba, kad kreipimosi į teismą teisė būtų tinkamai realizuota.
17. Atkreiptinas dėmesys ir į procesinio dokumento, kuriuo inicijuojamas teisminis ginčas, turinio svarbą dar ir tuo aspektu, kad pats teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą teismas negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, t. y. negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ar, juo labiau, pats suformuluoti tokius ieškinio elementus už inicijuojantį teisminį ginčą asmenį – ieškovą. Kitoks aiškinimas prieštarautų dispozityvumo ir bylos šalių (ieškovų, atsakovų) lygybės prieš įstatymą principams (CPK 13, 17 straipsniai). Todėl teismui priėmus netinkamai parengtą ieškinį, kurio pagrindas ir (ar) dalykas nėra visiškai tiksliai ir aiškiai identifikuojamas, neabejotinai būtų suvaržytos kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės, šiems neturint galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl tų reikalavimų ar nurodyti savo argumentų (CPK 12, 142 straipsniai). Minėtas aplinkybes, atsisakydamas priimti nagrinėti apelianto ieškinį, pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas. Atitinkamai, ir pačiam teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2020 m. kovo 12 d. apelianto ieškinyje dėstomas tokias faktines aplinkybes, kad ieškinys teikiamas buvusio BUAB ,,Enifas“ direktoriaus bei akcininko, kuriam bendrovė skolinga 2 128 Eur darbo užmokestį, dėl 2017 m. lapkričio 13 d. mainų sutarties pagrindu BUAB ,,Enifas“ ir UAB ,,SportIn grupė“ perduotų daiktų grąžinimo, bei ieškinyje suformuotą reikalavimą, t. y. turtą grąžinti bankrutavusiai bendrovei, kuri net nebuvo įtraukta dalyvauti byloje jokiu procesiniu statusu, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog tokiu būdu apeliantas siekė priverstinai įgyvendinti kito asmens teises, t. y. pateikti netiesioginį ieškinį. Juo labiau kad ir pats apeliantas nurodė teikiantis būtent tokį ieškinį.
19. Netiesioginio ieškinio pareiškimas yra specifinis, lemiantis specialų įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020).
20. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į paties apelianto suformuluotą pradinį reikalavimą, jis privalėjo ne tik nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiama kiekvieną iš būtinųjų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, bet ir pridėti jas pagrindžiančius įrodymus. Apeliantas nurodė tik vieną iš aptartų keturių faktinių pagrindų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, t. y. tai, kad jis yra bendrovės akcininkas, buvęs jos direktorius, kuriam pastaroji nėra išmokėjusi darbo užmokesčio, tačiau net ir šias nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.
21. Po nutarties, kuria buvo nustatytas terminas aptartiems ieškinio trūkumams pašalinti, apeliantas 2020 m. balandžio 8 d. patikslintame ieškinyje, kuri apeliantas įvardijo kaip netiesioginį, dar kartą pakartojo tas pačias faktines aplinkybes, susijusias su bendrovės skola jam, tuo tarpu kitų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pateikti nenurodė, jas pagrindžiančių įrodymų ir toliau neteikė, t. y. nešalino teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartyje nustatytų trūkumų. Be to, toliau laikydamasis pozicijos, kad reiškiamas būtent netiesioginis ieškinys, apeliantas pakeitė jo dalyką, suformuluodamas tokį reikalavimą (citata): <<...priteisti iš UAB ,,SportIn grupė“ man, iš UAB ,,Enifas“ perimtų daiktų 67 proc. dydžio vertę, kas sudaro 224 450 Eur...>> (b. l. 35).
22. Patikslintame ieškinyje apeliantas taip pat nurodė, kad, vykdant mainų sutarties 8.2 punktą, atsakovė UAB ,,SportIn grupė“ turi grąžinti BUAB ,,Enifas“ pagal mainų sutartį perduotą turtą – betono aikštelę ir ūkinį pastatą, kurių vertė 335 000 Eur (nors tokių ieškinio reikalavimų patikslintame ieškinyje jau nesuformulavo ir nenurodė, ar palaiko savo pradiniame netiesioginiame ieškinyje kaip ieškinio dalykas nurodytą šį reikalavimą), o jam, kaip solidariai atsakingam pagal mainų sutartį asmeniui, priklauso dalis šio turto, proporcinga jo valdomų akcijų daliai. Taigi, apeliantui pakeitus ieškinio dalyką, ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko identifikavimas ir jų tarpusavio ryšio nustatymas tapo dar labiau komplikuotas.
23. Tokiu atveju akivaizdu, kad reikalavimai bei jų pagrindimas (faktinės aplinkybės) taip ir liko aiškiai neidentifikuojami, nesuprantami nei teismui, ir, tikėtina, būtų nesuprantami bylos dalyviams, jeigu teismas tokį procesinį dokumentą būtų priėmęs ir civilinę bylą pagal tokį ieškinį iškėlęs. Vadinasi, teismo padaryta išvada, kad visi nurodyti ieškinio trūkumai nebuvo ištaisyti, nepaneigta – ieškinys negalėjo būti priimtas visų pirma dėl paties apelianto reikalavimų prieštaringumo ir jo neapsisprendimo, negalėjimo pasirinkti, kokio teisinio rezultato jis siekia. Tuo atveju, jei visgi būtų teikiamas netiesioginis ieškinys, nurodytinos ir visos šios nutarties 19 punkte aptartos faktinės aplinkybės bei pateiktini jas pagrindžiantys įrodymai, tinkamai įvardintos šalys. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nemokumo administratorius gali būti traukiams dalyvauti byloje šalimi tik tada, kai jam pačiam yra nukreipti ieškinio reikalavimai, kitu atveju jis yra tik šalies, bankrutavusio subjekto, atstovas.
24. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį apeliantui nepašalinus visų jo trūkumų (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio pareikšti teismui naują, CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.