Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. RV-22-1167 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2021 birželio 22 d. nuosprendis pakeistas: E. B. veiksmai iš BK 261 straipsnio perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinta su bausme paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2022 m. sausio 5 d., pabaiga – 2024 m. spalio 3 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 1 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-1167 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 8 mėnesių 2 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2024 m. vasario 1 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą – stabiliai užsiima darbine veikla, laisvu nuo darbo laiku įsitraukia į pozityvaus užimtumo veiklas, korekcines programas – valdo kriminogeninius veiksnius, neturi finansinių įsipareigojimų, neturi galiojančių nuobaudų, asmuo palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Giedrius Šalaševičius skundžia Komisijos nutarimą, prašo panaikinti Komisijos 2024 m. vasario 1 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-1167 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų taikymo nuteistajam E. B., kuriuo nutarta taikyti nuteistajam E. B., lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 8 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės, ir netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos. Skundas motyvuotas tuo, Komisija priimdama minėtą nutarimą neįvertino visų reikšmingų lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių: nuteistojo asmenybės, jo elgesio iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų, taip pat netinkamai vertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Prokuroras, savo skunde pažymi, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra pavyzdingas, jis iki Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas , du kartus buvo baustas drausmine tvarka ir nors šios nuobaudos jau buvo negaliojančios, remiantis pateikta informacija, 2024 m. vasario 1 d. nuteistajam už alkoholinių gėrimų vartojimą vėl buvo skirta nuobauda. Ši aplinkybė, prokuroro nuomone, patvirtina, kad nuteistasis turi polinkį nesilaikyti bausmės atlikimo tvarkos, jam taikomų apribojimų ir tai yra pagrindas abejoti, kad jis lygtinio paleidimo atveju laikysis jam skirtų įpareigojimų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prokuroras nurodo, jog atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo atžvilgiu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus pradinį nuteistojo vertinimą pagal minėtą metodiką , jam buvo nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ir nors yra nustatytas rizikos mažėjimas, tačiau jis vis tiek išlieka vidutinis ir vis dar egzistuoja dinaminiai krimineginiai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Visos šios aplinkybės neduoda pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus skundas tenkintinas

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ir nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis E. B. yra tris kartus pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles, o būtent tai, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pažymos duomenimis, nuteistasis paskutinius du pažeidimus padarė 2023 m. birželio 15 d. ir 2024 m. vasario 1 d., kuomet paskutinis pažeidimas buvo dėl alkoholio vartojimo, atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo atstovo nurodyti argumentai, jog nuteistasis labai jaudinosi, kadangi tą dieną vyko posėdis dėl galimo lygtinio paleidimo, tačiau niekaip nešalina aplinkybės, jog nuteistasis vartojo alkoholį, kuomet tai yra itin griežtai draudžiama atliekant laisvės atėmimo bausmę, todėl atsižvelgiant į tai, suponuojama išvada, jog nuteistasis sąmoningai pasirinko tokį savęs raminimo būdą ir tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi nuteistasis negeba valdyti savo elgesio, mąstymo ir emocijų. Be to atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis pažeidimą (2024 m. vasario 1 d.) padarė po penkių gautų paskatinimų, kai tuo tarpu paskutinį kartą skatintas 2023 m. lapkričio 23 d. už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, todėl atsižvelgiant į tai, nuteistojo pažanga koreguojant savo nusikalstamą elgesį nėra akivaizdi ir maksimali, kadangi net gaunami paskatinimai nuteistajam neleido savo elgesio išlaikyti nuoseklaus ir disciplinuoto siekiant išimtinai teigiamo pokyčio ir tai dabartiniame pataisos procese dar neleidžia teismui spręsti, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui, o šiuo atveju nuteistojo šiurkštus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas po teigiamai įvertinto nuteistojo elgesio, todėl negalima spęsti, jog nuteistasis savo nusikalstamą elgesį, šiuo metu, jau koreguoja išimtinai teigiamai ir nuosekliai, kas būtų pagrindu taikyti lygtinį paleidimą.

Sutinkama su prokuroro skunde nurodyta aplinkybe, jog atlikus pakartotinį nuteistojo E. B. nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip vidutinė, kas pagal BVK nuostatas iš esmės nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau šioje vietoje reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir šios pastangos tokios įtikinančios, jog leistų spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, šioje pataisos stadijoje, jau būtų aktualus.

Vis tik, akivaizdi pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesyje nefiksuojama, kaip pagrįstai savo skunde nurodė prokuroras, nuteistojo E. B. elgesyje vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nestabili darbinė patirtis; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); būdingas impulsyvus elgesys (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai (buvo būdinga nusikalstamos veikos metu); nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes (buvo būdinga nusikalstamos veikos padarymo metu)), o šie kriminogeniniai veiksniai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problematiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, o tokią išvadą patvirtina prieš tai paminėtas nuteistojo padarytas pažeidimas ir tai parodo, jog nuteistojo elgesyje vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai dar privalo būti koreguojami siekiant maksimalios korekcijos nusikalstamo elgesio rizikos valdyme. Pažymėtina ir tai, jog pirminio vertinimo metu, kuris buvo atliktas 2022 m. kovo 3 d., nuteistojo atžvilgiu buvo nustatyta didelė nusikalstamo elgesio rizika, kuri iš didelės į vidutinę pakito tik 2022 m. liepos 12 d., ir tai, jog nuteistasis deda pastangas siekdamas minėtą riziką valdyti, nėra išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, kadangi nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo taikymo, turi dėti pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atitinkamai koreguodamas jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui įtakos galinčias turėti problemines sritis. Vertinamu atveju sutiktina, kad nuteistasis deda pastangas siekdamas valdyti savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šios pastangos nėra akivaizdžios, ką pagrindžia ir paskutinis padarytas pažeidimas ir šių duomenų visuma neleidžia spręsti, jog pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o lygtinio paleidimo atveju probacija jau būtų efektyvi.

Ir nors bylos duomenimis yra nustatyti apsauginiai veiksniai, tačiau šios aplinkybės egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamą veiką, o bylos duomenys atskleidžia ir tai, jog nuteistasis vis tik negeba susidoroti su stresiniais išgyvenimais, kurie gali turėti didelės reikšmės nuteistajam siekiant sėkmingos reintegracijos į visuomenę. Todėl Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai neleidžia teismui daryti vienareikšmės išvados, jog jiems egzistuojant nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Ir, nors Komisijos nutarime yra nurodyta nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, o būtent tai, kad nuteistasis stabiliai užsiima darbine veikla, laisvu nuo darbo laiku įsitraukia į pozityvaus užimtumo veiklas, korekcines programas – valdo kriminogeninius veiksnius, neturi finansinių įsipareigojimų, neturi galiojančių nuobaudų, asmuo palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, tačiau tai niekaip išimtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, o tik atskleidžia, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Atliktos bausmės dalis bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi manytina, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020). Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, net ir neatlikus 8 mėnesių ir 2 dienų laisvės atėmimo bausmės, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinamas kriterijus, todėl visų nuteistąjį E. B. charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas negali konstatuoti, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ir jog ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų.

Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (stabiliai užsiima darbine veikla, laisvu nuo darbo laiku įsitraukia į pozityvaus užimtumo veiklas, korekcines programas – valdo kriminogeninius veiksnius, neturi finansinių įsipareigojimų, neturi galiojančių nuobaudų, asmuo palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, gyvenamosios vietos turėjimas) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas neturi tvirto pagrindo spręsti, kad nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2024 m. vasario 1 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. RV-22-1167 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam E. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.