Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

12. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jis skunde prašė pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas nepaisė prašymo ir skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

13. Skundų dėl antstolių veiksmų (CPK 510 straipsnis) nagrinėjimo tvarka įtvirtinta CPK V dalyje, reglamentuojančioje ypatingąją teiseną (CPK 442 straipsnio 6 punktas). CPK 443 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad CPK XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK nenustatyta, kad skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami žodinio proceso tvarka.

14. Tai gi, CPK 443 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta teismui teisė nuspręsti, ar yra būtina bylą dėl antstolio veiksmų nagrinėti žodinio proceso tvarka.

15. Nors atskirajame skunde apeliantas teigia, kad jis prašė pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau byloje nėra duomenų, tame tarpe ir apelianto skunde dėl antstolio veiksmų, kad apeliantas būtų prašęs pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, 2025 m. birželio 9 d. priėmė nutartį, kuria skyrė civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, kodėl jo nuomone, buvo būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apibendrinant pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė bylą dėl antstolio veiksmų nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl atmestinas apelianto teiginys, kad byla pirmosios instancijos teisme turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/25/19352 dėl 131 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. Č. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai pagal 2025 m. balandžio 24 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2025 m. gegužės 14 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriuo patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti bei priėmė minėtą vykdomąjį dokumentą. Minėtame patvarkyme antstolis išaiškino, kad skolininkas turi teisę: dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus; susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, su kuriais leidus susipažinti būtų trukdoma vykdyti išieškojimą; gauti pažymas apie vykdymo eigą; ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą; apskųsti antstolio veiksmus; reikšti prašymus, nušalinimus; sudaryti taikos sutartis; kitas CPK nustatytas teises. Taip pat antstolis 2025 m. gegužės 14 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad iš viso apskaičiuota vykdymo išlaidų – 453,93 Eur. Taip pat nurodyta, kad iki 2025 m. gegužės 14 d. iš skolininko buvo išieškota 321,73 Eur vykdymo išlaidų, likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 132,20 Eur. Minėtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas 2025 m. gegužės 14 d. buvo išsiųsti apeliantui.

18. Antstolis 2025 m. gegužės 23 d. surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. gegužės 23 d. priėmė nurodymą privestinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad privestinai nurašomų lėšų suma – 402,48 Eur. Antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsiuntė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl išskaitymų iš A. Č. gaunamų išmokų, kuriame nurodė, kad iš viso išieškotinos sumos likutis 402,49 Eur (skola: 270,29 Eur, vykdymo išlaidos 132,20 Eur).

Dėl antstolio veiksmų pagrįstumo

19. Apeliantas ginčija 2025 m. gegužės 14 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

20. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji dokumentai yra išvardyti CPK 587 straipsnyje, kurio 6 punkte nustatyta, kad vykdomieji dokumentai yra institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek – kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais.

21. Vadovaujantis CPK 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. CPK 651 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

22. Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie nustatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje, ir, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai.

23. Taigi, tik tokiu atveju, jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis gali patvarkymu atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nagrinėjami atveju, antstolis kliūčių priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą nenustatė. Pažymėtina, kad apeliantas taip pat nenurodė jokių CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų akivaizdžių kliūčių, kurioms esant antstolis būtų turėjęs atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Apelianto nurodyta aplinkybė dėl vykdomojo dokumento suklastojimo nėra pagrįstą jokiais objektyviais duomenimis, tik paremta paties apelianto subjektyvia nuomone.

24. Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti antstoliui, kurio veiklos teritorijoje yra vykdymo vieta, vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, duomenų, kad vykdomasis dokumentas įvykdytas taip pat nėra, todėl jis pateiktas antstoliui esant tam teisiniam pagrindui ir, skolininkui jo neįvykdžius gera valia, turi būti vykdomas priverstine tvarka.

25. Apeliantas ginčija 2025 m. gegužės 14 d. antstolio patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti iš esmės dėl to, kad apeliantas nesutinka su Valstybinės mokesčių inspekcijos priimtu 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto. Pažymėtina, kad minėtas Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktas sprendimas yra įsiteisėjęs ir jis yra vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Apeliantas, nesutikdamas su Valstybinės mokesčių inspekcijos priimtu Sprendimu, jį galėjo apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos. Apeliantas nėra pateikęs į bylą jokių duomenų, kad minėtą Sprendimą jis būtų apskundęs ir jis būtų panaikintas.

26. Įsiteisėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas tapo vykdomuoju dokumentu, todėl antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmam pradėti, pagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą vykdyti dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį vykdomąjį dokumentą pagal CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, sutinka pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šiuo atveju nebuvo kliūčių antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus. Esant šioms aplinkybėms, apelianto atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamo antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti neteisėtumo atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis, priimdamas patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, tinkamai taikė vykdymo proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti 2025 m. gegužės 14 d. antstolio patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Todėl darytina išvada, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą panaikinti minėtą antstolio patvarkymą.

28. CPK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

29. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdo išieškojimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta išieškoti į valstybės biudžetą iš apelianto 131 Eur skolą už laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus. Sprendime nurodytas baudų sumokėjimo terminas – 2025 m. kovo 16 d.. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomajame dokumente yra nurodytas įvykdymo terminas (iki kurios dienos turėjo būti sumokamos paskirtos baudos), kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje sprendė pirmosios instancijos teismas, antstolis pagrįstai pradėjo priverstinį išieškojimą kartu ir apskaičiuodamas susidariusias vykdymo išlaidas, nesiųsdamas skolininkui raginimo įvykdyti sprendimą. Tai, kad antstolis nepasibaigus patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti apskundimo terminui, 2025 m. gegužės 23 d. priėmė nurodymą privestinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pagrindu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atliko išskaitymus iš apelianto gaunamų pajamų (pensijos), atsižvelgiant, kad vykdomajame dokumente nurodytas įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, antstolis pagrįstai, vadovaudamasis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, nustatęs, kad apeliantas gauna pajamų, iškarto pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Apeliantas nenurodė jokių argumentų dėl Vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytų vykdymo išlaidų sumų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pačių vykdymo išlaidų sumų pagrįstumo nepasisako. Apibendrinant pažymėtina, kad antstolis, atlikdamas vykdymo išlaidų apskaičiavimą, tinkamai taikė vykdymo proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti 2025 m. gegužės 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

30. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad apeliantui antstolis būtų neleidęs susipažinti su vykdomąją byla, ir, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, vykdomojoje byloje Nr. 0159/25/19352 nėra jokių pareiškėjo prašymų dėl susipažinimo su vykdomosios bylos medžiaga.

31. Taip pat nenustatyta, kad antstolis būtų apribojęs apeliantui galimybę skųsti antstolio vykdymo procese priimtus dokumentus. Antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra skundžiami, juose išaiškinta apskundimo tvarka, apeliantas šia teise pasinaudojo pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų.

32. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad jam nėra teikiama teisinės pagalba. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina apeliantui, kad antstolis neturi pareigos vykdymo procese skolininkui ar išieškotojui teikti teisinę pagalbą, todėl jei apeliantas mano, kad jam yra reikalinga tokia pagalba, jis gali kreiptis į Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba į savivaldybę pagal gyvenamąją vietą dėl pirminės teisinės pagalbos, arba kreiptis į teisines paslaugas teikiančius asmenis, pvz. advokatą/advokato padėjėją.

33. Apeliantas teigia, kad jam teismas neišsiuntė byloje gauto Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimas į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų byloje gautas 2025 m. birželio 20 d. Sutiktina su apeliantu, kad byloje nėra duomenų, kad teismas atsiliepimą būtų siuntęs pareiškėjui. Pažymėtina, kad bylas nagrinėjant CPK XXV skyriuje nustatyta tvarka nėra numatyta, jog į gautą suinteresuoto asmens atsiliepimą būtų teikiamas atsiliepimas, todėl tai, kad apeliantui pirmosios instancijos teismas neišsiuntė gauto suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos apelianto procesinės teisės, juo labiau, kad apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kuriame turėjo galimybę išdėstyti argumentus, susijusius ir su suinteresuoto asmens atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų išdėstytų aplinkybių.

34. Apeliantas skundu dėl antstolio veiksmų reikalavo priteisti žalą, kurią jo manymu padarė jam antstolis ir kiti skunde nurodyti asmenys. Apeliantui išaiškintina, kad, siekiant prisiteisti turtinę ar neturtinę žalą, jo teisės galėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį, atitinkantį įstatymo keliamus reikalavimus, ginčo teisenos tvarka. Šie argumentai pagrįstai buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje.

35. Apibendrinant kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, 2025 m. gegužės 14 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2025 m. gegužės 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas priimti pagrįstai, todėl pareiškėjo A. Č. skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 513 straipsnis).

36. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šioje proceso stadijoje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.