Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas pateiktu skundu skundžia antstolio A. L. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0159/25/19352, prašydamas: „1. panaikinti Antstolio 2025-05-14 Nr. S-25-159-23671 Lydraštyje nurodytus dokumentus: 1) Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2) Vykdymo išlaidų apskaičiavimą. 2. Pareikalauti iš VMI prie FM pateikti dokumentų kopijas, kurių pagrindu įvykdytos išskaitos ir siųstų man, A. Č., pranešimų kopijas apie reikalaujamas įmokas.“ (tekstas netaisytas). Taip pat pareiškėjas prašo priteisti žalą iš antstolio A. L., antstolio padėjėjo A. A., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir VMI viršininkės.

Skunde nurodo, kad 2025-05-21 pareiškėjas gavo iš antstolio dokumentus, kurių pagrindu antstolis neteisėtai vykdė išskaitas iš jo gaunamų pajamų – daugkartines išskaitas Mokesčių inspekcijos prašymu dėl neteisėtų žemės mokesčių (nekilnojamojo turto), kuris net nėra registruotas Registrų centro duomenų bazėje. Antstolis pažeidė CPK: pradėdamas išieškojimą nekvietė jo atvykti į kontorą, nesupažindino su vykdomąja byla, nesiūlė susimokėti dar nepradėjus išmokų, o pradėjo išieškojimus nepranešus, nesudarė galimybės apskųsti antstolio veiksmus, sudaryti taikos sutartį bei kitas CPK nustatytas teises. Antstolis, pažeisdamas CPK, vykdė neteisėtą pinigų pasisavinimą, sukčiavimą, nuskurdinimą ir smurtą (b. l. 1-2).

Suinteresuotas asmuo antstolis A. L. 2025-06-04 patvarkymu Nr. S-25-159-29827 atsisakė tenkinti skundą, nurodydamas, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra LR CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. 2025-05-12 antstolio kontorai pateiktas vykdyti VMI prie LR finansų ministerijos 2025-04-24 Sprendimas išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23.31- 08) 483-63061, kuris, nenustačius jokių kliūčių priimti vykdyti, 2025-05-14 patvarkymu priimtas vykdyti. Minėtas sprendimas nebuvo apskųstas, todėl laikytina, jog jis įsiteisėjęs ir visais atvejais privalo būti vykdomas. Vykdomojoje byloje Nr. 0159/25/19352 iš pareiškėjo yra išieškomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtos baudos, todėl papildomai raginti (siųsti raginimo) pareiškėjo LR CPK nustatyta tvarka nereikėjo ir antstolis iš karto galėjo pradėti priverstinio vykdymo veiksmus. Patikrinus pareiškėjo turtinę padėtį 2025-05-23 buvo pradėtas priverstinis skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas. Papildomai pažymėtina, jog civilinės bylos dėl antstolio veiksmų teisėtumo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl jose gali būti ginčijamas tam tikrų antstolio procesinių veiksmų ar neveikimo teisėtumas, tačiau tokio pobūdžio bylose negali būti keliamas reikalavimas dėl žalos priteisimo. Pareiškėjo skundas yra grindžiamas išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio teiginiais ir samprotavimais bei yra visiškai teisiškai nepagrįstas ir todėl netenkintinas (b. l. 11-12).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir pritaria antstolio patvarkyme netenkinti skundo išdėstytiems argumentams.

Skundas netenkintinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/25/19352 dėl 131 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. Č. išieškotojos VMI naudai pagal 2025-04-24 VMI išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)483-63061. 2025-05-14 patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis priėmė minėtą vykdomąjį dokumentą vykdymui ir taip pat priėmė Vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Minėti dokumentai buvo išsiųsti pareiškėjui 2025-05-14. 2025-05-23 antstolis surašė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-159-26789 ir Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-25-159-26790, pastarąjį išsiuntė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui dėl išskaitymų iš A. Č. gaunamų išmokų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji dokumentai yra išvardyti CPK 587 straipsnyje, kurio 6 punkte yra nustatyta, kad vykdomieji dokumentai yra institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek – kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką nustato CPK 650-654 straipsniai.

CPK 651 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pagal šią įstatymo normą antstolis, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra išvardytos kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 str. reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino ir kt. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta 651 straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Tik tokiu atveju, jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas gražinimo priežastis (CPK 651 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kliūčių, priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą antstolis nenustatė. CPK 661 straipsnyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdo išieškojimą pagal 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 483-63061, kuriuo nuspręsta išieškoti į valstybės biudžetą iš A. Č. 131 Eur skolą už laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad protokole turi būti nurodyta, kad kokio dydžio piniginė bauda paskirta, per kiek laiko ir kokiu būdu ją sumokėti, išaiškinamos pasekmės jei bauda nebus sumokėta laiku. ANK 675 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Kaip nurodyta minėtame sprendime, baudų sumokėjimo terminas – 2025-03-16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas, gavęs administracinių nusižengimų protokolus, buvo informuotas kokie baudų dydžiai jam paskirti, per kiek laiko sumokėti baudą, todėl antstolis pagrįstai pradėjo priverstinį išieškojimą kartu ir apskaičiuodamas susidariusias vykdymo išlaidas, nesiųsdamas skolininkui raginimo įvykdyti sprendimą. Tuo pačiu pagrindu ir pareiškėjo argumentai, kad antstolis nesupažindino su byla, nesiūlė pasiūlymo susimokėti skolą dar nepradėjus priverstinio išieškojimo yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, kad antstolis neleido susipažinti su vykdomąja byla ir nebuvo galima apskųsti antstolio veiksmų. Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0159/25/19352 matyti, kad joje nėra jokių pareiškėjo prašymų dėl susipažinimo su vykdomosios bylos medžiaga. Be to, pareiškėjui siųsti antstolio Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir Vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra skundžiami, juose išaiškinta apskundimo tvarka, kuo ir pasinaudojo pareiškėjas pateikdamas šį skundą. Atsižvelgiant į išdėstytą matyti, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių skunde nurodytas aplinkybes, todėl skundas laikytinas nepagrįstu.

Taip pat pareiškėjas skundu prašo priteisti žalą: iš antstolio kontoros ir antstolio 500000 (penkis šimtus tūkstančių) Eur už įvykdytą daugkartinį smurtą, nuskurdinimą, sukčiavimą, sveikatos atiminėjimą; iš antstolio padėjėjo A. A. 10000 (dešimt tūkstančių) Eur; iš VMI prie FM – 1000000 (vieną milijoną) Eur už vykdomą susidorojimą, daugiametį nuskurdinimą sveikatos atėmimą, atsisakymą grąžinti permokas; iš VMI prie FM viršininkės asmeniškai 30000 (trisdešimt tūkstančių) Eur. CPK 442 straipsnis reglamentuoja kokios bylos gali būti nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Todėl, pareiškėjui, siekiant prisiteisti turtinę ar neturtinę žalą, jo teisės galėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį, atitinkantį įstatymo keliamus reikalavimus, ginčo teisenos tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad antstolis A. L. savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, 2025-05-14 Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-159-23601 ir 2025-05-14 Vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti, todėl pareiškėjo A. Č. skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 513 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti A. Č. skundą.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.