Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucijos) vyriausiosios tyrėjos 2024 m. spalio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12594-2024 (ROIK: 24250237401) V. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 489 straipsnio 2 dalį 80 Eur bauda už tai, kad ji 2024 m. liepos 25 d., 12.20 val., ateidama į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nesilaikė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini), galiojusio nuo 2024 m. liepos 18 d. 14.11 val. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. 23.59 val., kuriuo ji įpareigota nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nesiartinti 100 m atstumu prie pavojų patiriančio asmens – V. T., nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. atstovas advokatas Mindaugas Martinaitis apskundė teismui.

2. Skundžiamu 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimu Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. atstovo advokato M. Martinaičio skundą tenkino. Panaikino Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12594-2024 (ROIK: 24250237401) ir, vadovaudamasis ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatomis, administracinio nusižengimo teiseną V. P. nutraukė, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo požymių. Teismas priteisė V. P. iš valstybės 1 000 Eur patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, pavedė teismo sprendimą dėl atstovavimo išlaidų vykdyti Institucijai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

9. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad V. P. veikoje yra nustatyti tik objektyvieji ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, tačiau nėra būtinojo šio nusižengimo sudėties požymio – kaltės (tiesioginės tyčios), todėl Institucijos 2024 m. spalio 9 d. nutarimą panaikino ir, vadovaudamasis ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatomis, V. P. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį nutraukė. Aukštesniojo teismo vertinimu V. P. 2024 m. liepos 25 d. padaryta veika turi ne tik visus objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, kuriuos patikimai patvirtina bylos medžiaga.

12. Šioje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad 2024 m. liepos 25 d. galiojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Orderis), kuriuo pavojų keliančiam asmeniui V. P. nuo 2024 m. liepos 18 d. 14.11 val. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. 23.59 val. buvo nurodyta nesilankyti pavojų patiriančio asmens V. T. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav., nesiartinti 100 metrų atstumu prie pavojų patiriančio asmens V. T. ir kartu su ja gyvenančio vaiko D. T., nebendrauti, neieškoti ryšių su pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiu vaiku. Šiame Orderyje, be kita ko, yra nurodyta, kad nesilaikant apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų, gresia atsakomybė, nustatyta ANK 489 straipsnio 2 dalyje. Taip pat šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad V. P., galiojant Orderiui, 2024 m. liepos 25 d., 12.20 val., atėjo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav.

13. Nors V. T. atstovas advokatas skunde dėl Institucijos 2024 m. spalio 9 d. nutarimo plačiai argumentavo, kad 2024 m. liepos 25 d. V. P. nebuvo žinoma apie jai, kaip pavojų keliančiam asmeniui, skirtą Orderį, tačiau iš bylos medžiagos aiškiai matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. liepos 23 d. priėmė nutartį dėl V. P. skundo, kuriuo ji prašė Orderį panaikinti, tačiau skundas buvo atmestas ir paliktas galioti jai 2024 m. liepos 18 d. skirtas Orderis. Minėta teismo nutartis laikantis ANK 573 straipsnio reikalavimų buvo išsiųsta V. P. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kurį ji buvo nurodžiusi savo 2024 m. liepos 18 d. skunde teismui, o šis el. paštas Administracinių nusižengimų registre yra rodomas, kaip gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų). Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdyje V. P. patvirtino, kad nors turi ir kitą elektroninį paštą, tačiau šiuo elektroniniu paštu kartais taip pat naudojasi, jį patikrina. Tai reiškia, kad V. P. apie minėtą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį, taip pat ir apie Orderį (jo turinį, nustatytus įpareigojimus), buvo tinkamai ir laikantis ANK 573 straipsnio reikalavimų informuota. Todėl apygardos teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad jai inkriminuoto nusižengimo padarymo dieną (2024 m. liepos 25 d.) V. P. neabejotinai žinojo, kad galioja 2024 m. liepos 18 d. jai išduotas Orderis, už kurio įpareigojimų nesilaikymą jai gresia ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė. Kaip jau minėta, šioje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad V. P., galiojant Orderiui, 2024 m. liepos 25 d., 12.20 val., atėjo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav.

14. Vis dėlto apylinkės teismas konstatavo, kad šioje byloje yra nustatyti tik objektyvieji ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių subjektyviąją šio nusižengimo sudėties pusę, t. y., kad V. P. tyčia nuvyko į pavojų patiriančio asmens V. T. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., tokiais savo veiksmais siekdama pažeisti jai skirtus įpareigojimus. Apylinkės teismo vertinimu, iš skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nurodytų aplinkybių ir teismo posėdyje duotų parodymų matyti, jog ji adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nuvyko paprašyta sūnaus padėti surašyti pareiškimą dėl vagystės, žinodama, jog V. T. (pavojų patiriantis asmuo) nuo 2024 m. liepos 19 d. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. nebegyvena. Šią svarbią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti dokumentai – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, jog 2024 m. liepos 19 d. V. T. kartu su sūnumi išsikėlė iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir raktus saugojimui paliko savo advokatei. Iš bylos medžiagos matyti, jog sodyba (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. po V. P. sūnaus mirties pagal jo testamentą atiteko V. P., jos kitam sūnui ir mažamečiam anūkui, taigi ji buvo šio turto bendrasavininkė. V. P. atvyko į šią sodybą ne savo iniciatyva, o būdama pakviesta kaip bendrasavininkė ir artimas asmuo dalyvauti policijos pareigūnams tiriant turto vagystės iš šios sodybos pranešimą, ji atvyko sodyboje jau esant policijos pareigūnams ir kartu su jais išvyko iš jos. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymų asmeniui suteiktas teises rūpintis savo turto apsauga bei faktą, kad asmenų, kurių apsaugai V. P. buvo išduotas Orderis, nebegyvenančių ir nesančių šioje sodyboje, teisių pažeisti šiuo atvykimo V. P. niekaip negalėjo, pripažintina, kad nors V. P. formaliai atliko ANK 489 straipsnio 2 dalyje uždraustus veiksmus, jos tyčinė kaltė tokiu būdu pažeisti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimus neįrodyta, todėl nėra pagrindo vertinti šio nusižengimo padarymo aplinkybių formaliai. Apygardos teismas negali sutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

15. Apygardos teismas akcentuoja, jog, kaip jau minėta, ANK 489 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, tai reiškia, kad administracinė atsakomybė asmenims kyla nuo pažeidimo padarymo momento. Bylos medžiaga patvirtina, kad V. P., galiojant Orderiui, 2024 m. liepos 25 d., 12.20 val., atėjo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav., taip nesilaikydama Orderio įpareigojimų. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1–4 punktuose yra aiškiai įtvirtinta, kad skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento įpareigojamas: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas; nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu; nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus; nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais. Sistemiškai aiškinant aptartą teisinį reglamentavimą ir įvertinus teismų formuojamą praktiką bylose dėl apsaugos nuo smurto orderių skyrimo, yra akivaizdu, jog aplinkybė, ar V. P. jai inkriminuoto nusižengimo padarymo metu buvo V. T. gyvenamosios vietos (sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav.), bendrasavininkė, ar ne, aptariamu atveju neturi esminės reikšmės kvalifikuojant jos veiką pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį, kadangi smurto artimoje aplinkoje patiriančio asmens (šiuo atveju – V. T.) gerovė ir interesai visada turi prioritetą prieš smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens (šiuo atveju – V. P.) interesus, nors ir galbūt susijusius su jos teise į nuosavybę. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su V. P., kaip galimos būsto (sodybos) bendrasavininkės, turtiniais interesais, šioje administracinio nusižengimo byloje jos kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą negali pašalinti.

16. Nors apylinkės teismas nurodė, kad V. P. į sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav., atvyko ne savo iniciatyva, o pakviesta sūnaus, siekiant padėti jam parašyti pareiškimą policijai dėl vagystės, dalyvaujant policijos pareigūnams, kartu su jais išvyko iš sodybos, tačiau šios aplinkybės yra įprastai gyvenimiškos, todėl taip pat negali būti laikomos šalinančiomis V. P. administracinę atsakomybę nesilaikius formalaus tuo metu galiojusio Orderio įpareigojimo nesilankyti pavojų patiriančio asmens V. T. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav.

17. ANK 16 straipsnio „Būtinasis reikalingumas“ 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.??? ???Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020).

18. Administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. atstovas advokatas atsiliepime į apeliacinį skundą plačiai dėsto, jog V. P. 2024 m. liepos 25 d. atvyko sodybon adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav., dėl būtinojo reikalingumo, aiškintis dėl galbūt padarytų nusikalstamų veikų, vagystės. Tačiau išanalizavus šio procesinio sprendimo 17 punkte aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl ANK 16 straipsnio nuostatų taikymo, yra akivaizdu, jog šioje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad V. P. inkriminuotas nusižengimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog 2024 m. liepos 25 d., 12.20 val. minėtoje sodyboje jau buvo V. P. sūnus K. T., dėl galimos vagystės jau buvo kreiptasi pagalbos į teisėsaugos institucijas, į įvykio vietą jau buvo atvykę du policijos pareigūnai, kurie tuo metu atliko pirminius tyrimo veiksmus, todėl tokioje situacijoje vien V. P. suaugusio, vidutinio amžiaus, sūnaus kvietimas atvykti padėti jam surašyti pareiškimą policijai niekaip negali suponuoti išvados, kad buvo susidariusi būtinojo reikalingumo situacija, dėl kurios administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atsirastų pateisinama būtinybė pažeisti Orderio įpareigojimus esant ANK 16 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumai.

19. Nors skundžiamame nutarime, V. P. atstovo advokato skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo ir atsiliepime į apeliacinį skundą yra akcentuojama, kad 2024 m. liepos 25 d. V. P. žinojo, kad V. T. nuo 2024 m. liepos 19 d. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono sav., nebegyveno, o tai patvirtino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, jog 2024 m. liepos 19 d. V. T. kartu su sūnumi išsikėlė iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir raktus saugojimui paliko savo advokatei, tačiau šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad V. T. nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą būtent (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., kartu su ja buvo ir (duomenys neskelbtini) amžiaus sūnus D. T., kuris taip pat buvo nurodytas Orderyje kaip gyvenantis kartu su pavojų patiriančiu asmeniu. Todėl yra akivaizdu, kad 2024 m. liepos 25 d. tebegaliojo Orderis, V. T. tuo metu tebebuvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., o tai reiškia, kad tą dieną V. P. neturėjo teisės pažeisti Orderio įpareigojimų ir lankytis V. T. gyvenamojoje vietoje, tai daryti jai buvo uždrausta iki pat Orderio galiojimo pabaigos – 2024 m. rugpjūčio 1 d. 23.59 val. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, kuriems yra skirtas apsaugos nuo smurto orderis, šio orderio galiojimo metu (nepasibaigus jo galiojimo laikui ar jo nepanaikinus) nenumato jokių išimčių, kurioms atsiradus būtų galima nesilaikyti orderyje nurodytų įpareigojimų. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 8 straipsnio 7 punkte, bet kita ko, yra nurodyta, kad smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo, nesilaikęs jam nustatytų apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

20. Aptartos aplinkybės apygardos teismui leidžia daryti išvadą, kad 2024 m. liepos 25 d. V. P. žinojo apie jai skirtą ir tuo metu galiojusį Orderį, jo turinį (jai taikomus įpareigojimus, gresiančią administracinę atsakomybę už įpareigojimų nesilaikymą), tačiau tyčia atvyko į (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., taip nesilaikydama Orderio įpareigojimų, todėl Institucija 2024 m. spalio 9 d. nutarimu pagrįstai patraukė ją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį.

21. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas, kuriuo V. P. vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatomis buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikinamas ir paliekamas galioti Institucijos 2024 m. spalio 9 d. nutarimas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

22. Pažymėtina, kad šiuo procesiniu sprendimu skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra visiškai panaikinamas, todėl automatiškai panaikinama ir jo dalis dėl 1 000 Eur patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti priteisimo V. P. iš valstybės. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. atstovas advokatas M. Martinaitis vadovaudamasis ANK 666 straipsnio nuostatomis prašė V. P. iš Institucijos priteisti 600 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinės instancijos teisme jai suteiktas įvairaus pobūdžio teisines paslaugas, tačiau, kaip jau minėta, šiuo procesiniu sprendimu skundžiamas nutarimas, kuriuo V. P. administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, yra naikinamas ir paliekamas galioti Institucijos 2024 m. spalio 9 d. nutarimas be pakeitimų, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti minėtų atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. spalio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-12594-2024 (ROIK: 24250237401).

Nutartis neskundžiama.