Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-05-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-309-1122/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-27
Bylos Nr.
A20.-309-1122/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00347-2022-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. N. A. A., R. A. H. A.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos
Administracinė skundo bylaNr. A20.-309-1122/2022
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00347-2022-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.9.13; 21.10.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,

sekretoriaujant Karolinai Šlapšinskienei, vertėjaujant Ibrahim Stalin Naoum (nuotoliniu būdu),

dalyvaujant pareiškėjai R. N. A. A., pagal įstatymą atstovaujančiai ir pareiškėjus R. A. H. A. - M. ir A. A. H. A. - M. (nuotoliniu būdu),

jų įgaliotam atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui (nuotoliniu būdu),

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Rytai Kudžmienei (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. N. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), R. A. H. A. - M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A. H. A. - M., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamų advokato Pauliaus Vinklerio, apgyvendintų Vilniaus Pabėgėlių priėmimo centre, Vilniuje, A. Jaroševičiaus g. 10B, (toliau – ir pareiškėjai) skundus dėl atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, MD) 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22S60512 ir 2022 m. sausio 27 d. sprendimų Nr. 22S61636, Nr. 22S61632.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 22S60512 ir 2022 m. sausio 27 d. sprendimais Nr. 22S61636, Nr. 22S61632 nusprendė įleisti R. N. A. A., R. A. H. A. - M. ir A. A. H. A. - M. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties ir apgyvendinti šiuos asmenis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šių sprendimų priėmimo dienos.

Šalies argumentai

Pareiškėjai R. N. A. A., R. A. H. A. - M. ir A. A. H. A. - M., atstovaujami advokato Pauliaus Vinklerio, pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundus, kuriais prašo panaikinti atsakovo 2022 m. sausio 24 d. ir 2022 m. sausio 27 d. sprendimų dalis dėl R. N. A. A., R. A. H. A. - M. ir A. A. H. A. - M. laikino apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjams alternatyvią sulaikymui priemonę — apgyvendinti juos netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skundai grindžiami tuo, kad šiuo metu pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, jie bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, advokato manymu, šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsieniečius Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tokiu atveju būtų užtikrintas pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jiems laisvai judėti.

Teisme gautas atsakovo Migracijos departamento atsiliepimas į skundus, kuriame prašoma juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodoma, jog pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 21M39396, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėto sprendimo pareiškėjai dar nėra apskundę, tačiau Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo nėra ir įsiteisėjęs. Pažymima, kad pareiškėjai MIGRIS buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 16 d., galutinis sprendimas dėl jų dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

Teigiama, kad ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Apklausos metu teigė, kad 2015 m. pareiškėjos R. N. A. A. sutuoktinis su sūnumi prašė suteikti prieglobstį Švedijoje. Ten asmuo sprendimo nesulaukė, nes sutuoktinė labai prašė sugrįžti į Iraką, kadangi jai su likusiais vaikais buvo labai sunku gyventi. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėja R. N. A. A. nebendradarbiavo – teikė klaidingą informaciją per apklausą, teigdama, kad po beveik 20 m. yra grasinama dėl vyro buvusio darbo, yra abejotinas ir nepatikimas asmuo, nepateikė jokių jos teiginį pagrindžiančių įrodymų, siekiant galimai išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos kirtimą ir sulaikymą. Iš šių aplinkybių visumos daroma prielaida, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra asmens tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti asmeniui prieglobstį, vengdama grąžinimo, užsienietė su šeima gali pasislėpti. Taigi, buvo konstatuota, kad pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjai gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus apgyvendinti pareiškėjus laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Pažymima, kad ginčijami sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremti ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjų veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl jie yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Nors pareiškėjai skunduose nurodo, kad jų atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, atsiliepime nurodoma, kad šie skundų teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti bei prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjai kelia grėsmę viešajai tvarkai, vadovaujantis UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalimi ir 113 straipsnio 4 dalies 5 punktu, būtų pagrindas juos sulaikyti. Aplinkybė, kad nėra sprendžiama dėl pareiškėjų sulaikymo, tik patvirtina, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino aplinkybę dėl grėsmės viešajai tvarkai buvimo (nebuvimo). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemone, kadangi pareiškėjai nėra sulaikyti. Visų antra, pagal UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalį, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjų atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymima, kad pareiškėjai prašymo suteikti prieglobstį metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Be to, pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Taip pat pareiškėjų kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika (prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą). Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties.

Daroma išvada, kad Migracijos departamentas ginčijamus sprendimus priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Pareiškėjai nėra sulaikyti, jie yra apgyvendinti, tik nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Pažymima, kad netaikant šio apribojimo, pareiškėjai gali pasislėpti, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę ir jo prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. N. A. A. nurodė, kad prašo laisvės, atvyko ieškoti saugumo, nori gyventi saugiai Lietuvoje. Vaikai vis klausia, kodėl jie yra šioje vietoje ir kodėl yra sulaikyti. Iš Irako legaliu būdu atvyko į Baltarusiją, o iš Baltarusijos per miškus kirto sieną ir atvyko į Lietuvą, kadangi neturi kitų pasirinkimų, kaip tik atvykti čia nelegaliu būdu, labai sunku gauti vizą. Į Baltarusiją atvyko su turistine viza ir girdėjo, kad Lietuvoje gali gyventi saugiai ir ramiai. Jų šalyje vyksta karas, nuo kurio jie pabėgo, todėl atvyko į Lietuvą ieškoti saugumo ir ramybės. Jos sesuo gyvena Švedijoje. Vyras 2015 m. taip pat buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio Švedijoje, bet grįžo, nes jai ten (Irake) labai sunku gyventi buvo, todėl jis turėjo grįžti į savo kilmės šalį. Vyras grįžo iš Švedijos nesulaukęs jokio sprendimo dėl prieglobsčio. Lietuvoje ieško tik saugumo, nori čia dirbti, vaikus išmokyti lietuvių kalbos. Visi jų asmens dokumentai yra pas pareigūnus, Lietuvoje. Ji pati baigusi 6 klases, neturi jokios profesijos, bet gali lankyti kažkokius kursus. Moka tik arabų kalbą. Lėšų pragyvenimui neturi, bet gali dirbti. Vienas sūnus nelanko mokyklos, nes jam virš 18 metų, kiti vaikai lanko. Buvo nėščia ir turi dar vieną mergaitę, ji gimė penktadienį. Vyras yra kartu Lietuvoje. Viskas gerai pačiame centre, tik nori laisvės. Iš MD negavo jokių sprendimų dėl prieglobsčio, nieko nežino, bet jei toks priimtas, su juo nesutinka ir ketina jį skųsti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų įgaliotas atstovas advokatas P. Vinkleris prašė skundą tenkinti. Palaikė tuos argumentus ir motyvus, išdėstytus skunde. Valstybės sprendimas juos sulaikyti nėra teisingas ir nėra individualizuotas. Šiuo atveju tai moteris, užsirišusi skarytę, ir du nepilnamečiai vaikai, jie nekelia jokios grėsmės. Teismas suėmimo bylose, atsakydamas apriboti asmens laisvę, svarsto tam tikras indikacijas, kurių pagrindinė – sunki nusikalstama veika, o tai, kad asmenys perėjo sieną ir pasiprašė prieglobsčio, tokį elgesį valstybė pripažįsta teisėtu. Todėl nepagrįsta, neprotinga ir neteisinga apriboti jų judėjimo laisvę, nėra jokių nei teisinių, nei moralinių indikacijų tokiam valstybės sprendimui. Judėjimo laisvė yra būtina žmogui, o ypač nepilnamečiui, mažamečiui. Kybartų užsieniečių apgyvendinimo centras jau pats kreipėsi į teismus ir paleidžia ten laikomus asmenis, o ten gyvena jauni vyrai, nepaisant to jie turi judėjimo laisvę. Teisminėje praktikoje taip pat daugėja tokių pavyzdžių, kai teismai tiek 1-osios instancijos, tiek apeliacinės duoda asmenims laisvę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-1886-629/2022).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė paaiškino, kad MD sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo yra priimtas 2021 m. lapkričio 8 d., dėl supažindinimo neaišku, ar buvo tiesiog neįkelta, ar dar jų nesupažindino. Dėl to gali būti, kad sprendimas nėra apskųstas teismui. Arba nesupažindinti, arba neužsakytos teisinės paslaugos. Taip ilgai užtruko dėl didelės gausos, be to, jie buvo perkelti iš vienos gyvenamosios vietos į kitą ir tikrai galėjo būti tam tikrų nesusipratimų. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi pareiškėjai sukelia nelegalios migracijos grėsmę, todėl siekiant kontroliuoti jų buvimą Lietuvos Respublikoje, kol nebus priimtas galutinis sprendimas, jų buvimas turi būti kontroliuojamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai atvyko į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis kartu su kitais asmenimis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos sieną. Pareiškėjai MIGRIS sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugpjūčio 16 d. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 21M39396 nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nusprendė išsiųsti minėtus asmenis iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką. Kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, su šiuo sprendimu pareiškėjai nebuvo supažindinti, tačiau išreiškė nesutikimą su sprendimu, todėl jis dar nėra įsiteisėjęs, t. y. galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjų atžvilgiu dar nėra priimtas.

Be to, Migracijos departamentas priėmė 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 22S60512 ir 2022 m. sausio 27 d. sprendimus Nr. 22S61636, Nr. 22S61632 įleisti R. N. A. A., R. A. H. A. - M. ir A. A. H. A. - M. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jų užregistravimo MIGRIS sistemoje nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šių sprendimų priėmimo dienos. Minėti sprendimai pareiškėjų atžvilgiu priimti remiantis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. UTPĮ 5 straipsnio 6 dalis numato, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Motyvuojamoji dalis

UTPĮ 140⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ekstraordinarinis užsieniečių teisinės padėties reguliavimas, kuris šiuo metu yra taikomas dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl užsieniečių masinio antplūdžio. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kitos šio įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Migracijos departamentas priimdamas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

UTPĮ 113 straipsnio 5 dalyje yra apibrėžtos aplinkybės, kurias būtina įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Tarp jų numatyta pareiga vertinti, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 punktas).

Nagrinėjamu atveju skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad pareiškėja R. N. A. A. su šeima į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Apklausos metu teigė, kad 2015 m. jos vyras su sūnumi prašė suteikti prieglobstį Švedijoje, tačiau sprendimo nesulaukė, nes ji labai prašė sugrįžti į Iraką, kadangi jai su likusiais vaikais buvo labai sunku gyventi. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėja nebendradarbiavo – teikė klaidingą informaciją per apklausą teigdama, jog po beveik 20 metų yra grasinama dėl vyro buvusio darbo, yra abejotinas ir nepatikimas asmuo – nepateikė jokių jos teiginį pagrindžiančių įrodymų, siekiant galimai išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos kirtimą ir sulaikymą. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdama grąžinimo, ji su šeima gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Nepilnamečių pareiškėjų R. A. H. A. - M. ir A. A. H. A. - M. atžvilgiu sprendimai yra priimti pagal priimtą sprendimą jų motinai, pareiškėjai R. N. A. A., ir yra analogiški.

Atsiliepime atsakovas pridūrė, kad buvo konstatuota, jog pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Tai, kad yra reali ir pagrįsta galimybė pareiškėjams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, suponuoja tai, jog pareiškėjai prašymo suteikti prieglobstį metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną, jų kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika (prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą).

MD teismui pateikti dokumentai patvirtina nurodytas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. N. A. A. be to, kad prašo laisvės, Lietuvoje ieško saugumo ir ramybės nuo karo jų kilmės šalyje, ketina čia įsikurti (dirbti, vaikai – mokytis), nurodė, jog apgyvendinimo sąlygomis nesiskundžia, į Lietuvą atvyko nelegaliu būdu (per miškus kirto sieną) iš Baltarusijos, į kurią atvyko su turistine viza, neturėjo kitų pasirinkimų, nes labai sunku gauti vizą Lietuvoje. Jos sesuo gyvena Švedijoje, o vyras 2015 m. taip pat buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio Švedijoje, bet grįžo nesulaukęs sprendimo, nes jai ten (Irake) labai sunku gyventi buvo. Ji 6 klasių išsilavinimo, neturi jokios profesijos, moka tik arabų kalbą, lėšų pragyvenimui neturi, nepilnamečiai vaikai lanko mokyklą.

Įvertinus tai, bei susipažinus su bylos medžiaga, spręstina, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, logiškai paaiškinti nelegalaus atvykimo priežasčių negalėjo, prieglobsčio pasiprašė tik būdami sulaikyti, neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu visa apimtimi nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekiančiais nustatyti jų tapatybę, pilietybę bei išspręsti prašymą dėl prieglobsčio, be to, pareiškėjos R. N. A. A. sesuo gyvena Švedijoje, o jos vyras 2015 m. taip pat prašė prieglobsčio šioje šalyje, t. y. turi socialinių ryšių bent vienoje užsienio valstybėje.

Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymus, 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 21M39396, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams R. N. A. A., R. A. H. A. - M. ir A. A. H. A. - M. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Tačiau minėtas Migracijos departamento sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, pareiškėjai ketina jį skųsti. Šiuo atveju atsižvelgtina dar ir į tai, kad pagal UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalį užsieniečiai apgyvendinami nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje iš esmės nustatė tik galimybę apgyvendinti užsieniečius be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tik išimtiniais atvejais gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai galima daryti išvadą, kad egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad pareiškėjai gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas pareiškėjus apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas nenustatė, kad šiuo atveju pareiškėjų apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises. Pareiškėjos vaikai, nors ir būdami pažeidžiami asmenys, turi visas teises gauti medicinos, socialines, švietimo, maitinimo ar kitas paslaugas, psichologinę pagalbą. Jei tokių paslaugų teikimas apgyvendinimo vietoje nėra įmanomas, užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu turėtų būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos ir paslaugas gauti kitoje vietoje, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad dabartinėmis apgyvendinimo sąlygomis nesiskundžia.

Teismas, įvertinęs skundų argumentus ir pareiškėjos teiginius teismo posėdžio metu, sutinka, kad užsieniečių laisvės suvaržymas yra jų gyvenimo būdą apsunkinanti priemonė, tačiau taikoma remiantis įstatymu, teisingai ir pagrįstai pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teisės normų reikalavimus. Šiuo atveju nustatyta, kad yra pagrindas manyti, jog užsieniečiams pritaikius švelnesnę priemonę, jie gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4459-815/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4344-442/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-261/2021). Skunduose nurodyti teiginiai, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią priemonę, be to, kaip matyti, jie nepasitvirtino. Pareiškėja ir jos vaikai yra šeima, asmenys, be kita ko, susiję stipriais saitais, priklausomi vieni nuo kitų. Dėl to teismas pripažįsta, kad tiek tėvų, tiek vaikų atžvilgiu priimti analogiški sprendimai yra pateisinami, keisti juos vaikų atžvilgiu nevertinant sąsajų su tėvais, tuo ignoruojant socialinį šeimos statusą, būtų neteisinga.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuotina, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. 22S60512 ir 2022 m. sausio 27 d. sprendimai Nr. 22S61636, Nr. 22S61632 yra teisėti ir teisingi, todėl skundai atmestini, o minėti sprendimai paliktini galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjų R. N. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), R. A. H. A. - M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A. H. A. - M., gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamų advokato Pauliaus Vinklerio, skundus atmesti ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 22S60512 ir 2022 m. sausio 27 d. sprendimus Nr. 22S61636, Nr. 22S61632 palikti nepakeistus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė