Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-02-15 · Civilinė byla Nr. e2S-395-562/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-15
Bylos Nr.
e2S-395-562/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12879-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Atsakovas
A. G., L. G.
Ieškovas
savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-395-562/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12879-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties bei 2022 m. gruodžio 12 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams L. G., A. G. ir A. G. dėl skolos už būsto nuomą priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, patikslintu ieškiniu prašydama: priteisti solidariai iš atsakovų 1 155,71 Eur skolą už būsto nuomą ieškovo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ naudai; iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš buto, ieškovo valdomo patikėjimo teise ir esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; priteisti ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. 2022 m. gruodžio 7 d. teisme gautas šalių pareiškimas dėl taikos sutarties sudarymo. Taikos sutartyje šalys nurodė, jog atsakovai L. G. ir A. G. pripažįsta, kad už būsto (duomenys neskelbtini), nuomą sutarties pasirašymo dienai yra skolingi ieškovei 1 458,44 Eur, kuriuos įsipareigoja per šešis mėnesius nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos solidariai sumokėti kiekvieną mėnesį mokant po 243,07 Eur, tuo tarpu ieškovė atsisako reikalavimo dėl atsakovų iškeldinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, nutraukė civilinę bylą bei priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovų L. G. ir A. G. lygiomis dalimis 510 Eur t. y. po 255 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

4. 2022 m. gruodžio 12 d. pirmosios instancijos, atsižvelgdamas į patikslintą 2022 m. gruodžio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymą Nr. APD-2022-13541, teismas priėmė papildomą nutartį, kuria pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant Lietuvos valstybei iš atsakovų L. G. ir A. G. vietoje 510 Eur – 375 Eur, t. y. po 187,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atsakovas A. G. pateikė atskiruosius skundus, kuriais prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17511-1159/2022, dalyje, kuria iš atsakovų valstybės naudai buvo priteista po 255 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei panaikinti teismo 2022 m. gruodžio 12 d. priimtą papildomą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17511-1159/2022, kuria iš atsakovų valstybės naudai buvo priteista po 187,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atskirieji skundai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Nurodo, kad šalių pasirašytos taikos sutarties 7 punktas numato, kad šalys viena kitai bylinėjimosi išlaidų neatlygina. Valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos už L. G. teiktą antrinę teisinę pagalbą laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, tačiau pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. spalio 6 d. sprendimą L. G. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų yra atleista 100 procentų.

5.2. Pažymi, jog CPK 94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamoje byloje šalys sudarė taikos sutartį faktiškai nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės. Šia sutartimi šalys susitarė dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Šalys greitai ir ekonomiškai išsprendė tarp jų iškilusį ginčą, nedidindamos bylinėjimosi išlaidų. Toks šalių elgesys laikytinas sąžiningu ir rūpestingu ir gali būti pagrindu atleidžiant šalis nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo.

5.3. Akcentuoja, jog bylinėjimosi išlaidos skirstomos tarp ieškovo ir atsakovo, todėl visai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu valstybės patirtos išlaidos už vienam atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą priteistos iš kito atsakovo.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, bei 2022 m. gruodžio 12 d. papildomos nutarties, kuria pakeista 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo

8. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės – pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 7 ir 8 punktais šalys susitarė, jog: „7. Šalys sutaria, jog po Taikos sutarties pasirašymo bylinėjimosi išlaidų viena kitai neatlygina.“; „8. Šalys sutaria, kad bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis), jei jos turi būti atlyginamos, lygiomis dalimis apmoka atsakovai L. G. ir A. G.“. Byloje taip pat nustatyta, jog 2022 m. spalio 6 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus skyriaus sprendimu atsakovė L. G. buvo atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų, mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas nutartimi patvirtinęs šalių sudarytą taikos sutartį, išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą bei priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovų L. G. ir A. G. lygiomis dalimis 510 Eur, t. y. po 255 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teisme 2022 m. gruodžio 8 d. buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. pažyma Nr. APD-2022-13541. Atsižvelgiant į pažymoje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 12 d. priėmė papildomą nutartį, kuria pakeitė 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisė Lietuvos valstybei iš atsakovų vietoje 510 Eur – 375 Eur, t. y. po 187,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

9. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog nors sudarydamos taikos sutartį, šios sutarties 7 punkte šalys ir susitarė, jog viena kitai neatlygina patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau nei ieškovė, nei atsakovai, sudarydami taikos sutartį, negalėjo išspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi jų nepatyrė. Šalims sudarius taikos sutartį, teismas valstybės patirtas išlaidas paskirsto atsižvelgiant į CPK 94, 96 ir 99 straipsniuose įtvirtintas nuostatas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.

10. Atitinkamai, vertinant šios bylos kontekstą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėtas bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias normas, dėl to nepagrįstai priteisė iš atsakovų valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas iš esmės nemotyvavo, kokiu pagrindu būtent taip paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kaip jau minėta, atsakovė L. G. buvo atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų, mokėjimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad duomenys apie atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą buvo pateikti dar iki 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, priėmimo. CPK 96 straipsnio 1 dalyje (kuri taikytina sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 99 str. 2 d.)) nustatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atitinkamai, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti ir iš atsakovės, nes ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

11. Sprendžiant dėl atsakovo A. G., kuriam valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba teikta nebuvo, apeliacinės instancijos teismas vertina tai, jog šalys išsprendė ginčą taikos sutartimi dėl ieškovės atsakovams pareikštų ir neišnagrinėtų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog taikos sutartis atitinka šalių valią, šią sutartį patvirtino ir bylą nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai teismas byloje nepriima sprendimo iš esmės, reglamentuotas CPK 94 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).

13. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).

14. Nagrinėjamu atveju tokia situacija (teismui nepriėmus byloje sprendimo iš esmės) susiklostė teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog tiek ieškovės, tiek atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamas nagrinėjamame ginče, byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų veikę prieš greitą bylos išnagrinėjimą, priešingai, vien taikos sutarties sudarymas suponuoja, jog abi šalys siekė kuo greičiau užbaigti ginčą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalys, atlikdamos procesinius veiksmus, veikė apdariai ir rūpestingai – tinkamai ir laiku teikė procesinius dokumentus, teikė įrodymus, dalyvavo parengiamuosiuose posėdžiuose, nepraleidinėjo šių posėdžių, neturint pateisinamų priežasčių. Atsižvelgiant į tai, abiejų šalių procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas – šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas. Kadangi abiejų šalių procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas, jų bylinėjimosi išlaidų nesąlygojo netinkamas priešingos šalies procesinis elgesys byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą šiuo atveju iš atsakovų yra nepriteistinos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

15. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nutardamas priteisti iš atsakovų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Teismas neįvertino tokių reikšmingų svarstomu klausimu aplinkybių: 1) kad byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į CPK 94 straipsnio nuostatas; 2) kad atsakovė L. G. 2022 m. spalio 6 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Vilniaus skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų, mokėjimo; 3) kad šalių procesinis elgesys laikomas tinkamu, šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir atliko procesines pareigas.

16. Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, netinkamai taikė procesines teisės normas ir dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręstas aptariamas klausimas. Įvertinus aplinkybes dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (antrinės teisinės pagalbos išlaidos), tai, kad šalys sudarė taikos sutartį, kurioje išsprendė visus byloje keliamus klausimus, taip pat aplinkybę, kad atsakovė visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o šalių procesinis elgesys laikytinas tinkamu, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CPK 94 bei 96 straipsniais, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 375 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šalių nėra priteisiamos.

Dėl bylos baigties

17. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakius, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutartys yra nepagrįstos, todėl atsakovo A. G. atskirieji skundai tenkinti – naikintina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties dalis, kuria iš atsakovų valstybės naudai buvo priteista po 255 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei naikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. papildoma nutartis pilna apimti ir klausimas išspręstinas iš esmės – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atsakovo A. G. atskiruosius skundus tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties dalį, kuria priteista Lietuvos valstybei iš atsakovų L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 510 Eur, t. y. po 255 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. papildomą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rosita Patackienė