- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- 1-915-951/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02218-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- E. Ž.
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Ž. 2019 m. sausio 15 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie atliekų konteinerių panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją E. S., o būtent: sudavė vieną kartą ranka nukentėjusiajai E. S. į galvos sritį, po to tampydama už plaukų pargriovė ant žemės ir suimdama rankomis už kaklo ją smaugė, tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kaklo poodines kraujosruvas.
E. Ž. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir paaiškino, kad sausio 15 d. apie 18.30 val. ėjo į dušą, užtruko apie 30 minučių. J. P. ją matė, kaip ėjo į dušą, šnektelėjo. Išeidama iš dušo, sutiko S. S.. Grįžus į kambarį, paskambino S. D., paklausė, ką veikia, paprašė nusileisti į apačią jį pasitikti. Kadangi jos plaukai dar buvo drėgni, ji paprašė, kad jis užkiltų į viršų. Išėjo iš buto, pasitiko jį koridoriuje. Tą vakarą orientavosi pagal laiką, nes mažasis sūnus sirgo, žiūrėjo, kad spėtų išeiti iš dušo iki 19 val., nes reikėjo jam sugirdyti vaistus. Daugiau suaugusių asmenų namie nebuvo. Jos įvykio dieną prie konteinerio nebuvo, nemušė nukentėjusiosios, neturėjo nei tikslo, nei motyvo. Nukentėjusiąją žino iš matymo, žino, kad ji gyvena kitoje laiptinėje. Jokių santykių tarp jų nėra, nebendrauja. Nukentėjusioji yra ją apkaltinusi, kad apstumdė jos vaiką, tačiau tai yra neteisybė. Ji iškvietė policiją, buvo teismas, gavo įspėjimą, tai vyko 2018 m. lapkričio mėnesį. Nežino, kodėl nukentėjusioji pasakoja tokias aplinkybes, gal jos nemėgsta, nepatinka jai. Nežino, kodėl nukentėjusioji ją kaltina. Neturi priežasties meluoti teismui. Gal ji nori iš jos pasipelnyti, žino, kad pareikštas civilinis ieškinys. Civilinis ieškinys nėra pagrįstas. Tą dieną nukentėjusiosios visai nematė. Tą pačią dieną ją pareigūnai išsivežė, o 16 dieną ją paleido iš areštinės. Nebuvo pas nukentėjusiąją, nesiaiškino. Pareigūnai pasakė, kad buvo konfliktas su E. S., sakė jiems, kad nebuvo jokio konflikto, jai buvo šokas. Buvo blaivi. Kai vyko pas tyrėją, ji rodė konteinerių nuotraukas. Viename namo gale yra konteineriai, taip pat konteineriai yra prie jos laiptinės. Nuotraukos buvo tolimesnių konteinerių, kurie yra prie E. S. laiptinės. Ji į tą pusę net nevaikšto, šiukšles neša į konteinerius, esančius prie jos laiptinės. Sausio mėnesį nešiojo paltus, žieminės striukės neturi.
Nukentėjusioji E. S. teisme parodė, kad sausio 15 dieną išnešė šiukšles. Kai priėjo prie konteinerio, iš nugaros pajuto smūgį į galvą, pataikė į pakaušį, trenkė su ranka. Po smūgio griebė už plaukų, pradėjo ją tampyti. Parkrito ant žemės, nes neišlaikė pusiausvyros, pamatė, kad tai E. Ž. . Tada E. Ž. pradėjo ją smaugti, vieną kartą griebė už kaklo, patraukė rankas, po to vėl griebė už kaklo, pradėjo temti akyse ir ji prarado sąmonę. Prieš suduodama smūgį, E. Ž. nieko nesakė, kai tąsė už plaukų, pradėjo keikti, vadino „invalide“, „kliše“. Ji pradėjo klykti, nes išsigando. Prie konteinerio buvo viena. Konteineriai yra prie jos laiptinės. Nematė, kad ateina kaltinamoji. Ji atėjo nuo gatvės pusės. Aplink kitų žmonių nematė. Po to priėjo kaimynas J. K., padaužė jai per veidą ir ji atsigavo. Paklausė, ar jai blogai, ji pradėjo vemti, kaimynas iškvietė greitąją. Ji ir J. K. gyvena toje pačioje laiptinėje. J. K. jai nieko nepasakojo, kad ką nors būtų matęs. Po įvykio jis sakė, kad matė, kaip E. Ž. nuėjo nuo jos, nes su ja prasilenkė. Po įvykio ji nebuvo grįžusi namo, greitoji nuo laiptinės ją išvežė į ligoninę. Į įvykio vietą buvo atvykęs vienas pareigūnų ekipažas. Buvo vienas pareigūnas, po to atėjo dar vienas pareigūnas. Jiems pasakė, kad jai trenkė į galvą, iš karto įvardino asmenį. Yra tikra, kad būtent kaltinamoji ją sumušė. Neklausė, ar kas iš kaimynų matė įvykį. Kaimynai sakė, kad matė, kaip atvyko pareigūnai. Tie patys pareigūnai nuėjo pas kaltinamąją. Pareigūnai buvo prie jos, o kai ją išvežė į ligoninę, jie nuėjo pas E. Ž. . Nepamena, ką kaltinamoji vilkėjo tą dieną. Turėjo vilkėti striukę, nes buvo žiema. Neprisimena, kokios spalvos striukė. Vaikšto su mažu vaiku, ji yra puolusi ir ant jos vaiko, jį stūmė. Sukonfliktavo, keikė ją, po to pastūmė jos vaiką. Daugiau konfliktų su E. Ž. nebuvo. Nežino, kas tarp jų vyksta. Viskas prasidėjo nuo to, kai su vaiku ėjo į darželį, ir E. Ž. prisikabino prie jos, po to pastūmė jos vaiką. E. Ž. i nepatiko, kad ji juokėsi. Gal E. Ž. i nepatiko teismo sprendimas, gal dėl to jai kerštavo. Gruodžio mėnesį buvo priimtas sprendimas, nuo gruodžio mėnesio nebendravo, tik vieną kartą į ją su vaiku per langą metė stiklainį, bet nepataikė. Šiai dienai su kaltinamąja nėra jokių santykių, nesikalba. Tą dieną iki įvykio su kaltinamąja susitikusi nebuvo. Paskutinį kartą buvo sutikusi ją teismo salėje. Palaiko civilinį ieškinį. Dėl šio įvykio ligoninėje negulėjo, buvo išleista gydytis į namus, vaistų nevartojo, bet savaitę laiko ant kaklo buvo kraujosruvos. Kitų sveikatos problemų nebuvo, tik apsivėmė dėl galvos sutrenkimo. Ją tyrė, ar nėra galvos sutrenkimo. E. Ž. ją įžeidė, bijo vaikščioti vakarais. Bijo, kad vėl nebūtų užpulta. Neturi priežasčių iš kaltinamosios pelnytis, niekas taip nesielgia, be reikalo kitų nekaltina. Nežino, kur gyvena S. S., jį mato pirmą kartą.
Liudytoja J. P. teisme parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją pažįsta, su abejomis bendrauja mažai. Jau daug laiko praėjo, nelabai prisimena, prašo vadovautis jos pirminiais parodymais. Įvykis buvo sausio ar vasario mėnesį, nepamena dienos, grįžo iš kaimo, išėjo į pirmą butą pas D.. Pagamino valgyti ir išėjo namo. Kiek girdėjo, įvyko muštynės, kurių nematė. Jos tuo metu nebuvo, tai nieko apie muštynes nežino. Muštynių dienos neprisimena. Ryte buvo atėjusi į bendrabutį ir išvyko į kaimą. Visada ateina apie 8 val. ryto, tą rytą į mašiną susidėjo daiktus, užtruko apie 30 min. ir išvažiavo į kaimą. Grįžo vakare, apie 17-18 val. Grįžusi užtruko irgi apie pusvalandį. Tą dieną nematė nei kaltinamosios, nei nukentėjusiosios. Jai E. S. pasakojo, kad ją sumušė kaimynė, įvardino E. Ž. . Su E. S. nebendrauja, tik pasisveikina. Apie muštynes ji pasakė po apklausų pas tyrėją, gal praėjus porai mėnesių po įvykio. Sakė, kad muštynės buvo lauke. Nepasakojo, ką jai padarė. E. Ž. nekalba, nebendrauja, nes su ja neįmanoma bendrauti, ji isterikuoja. Nežino, kokie E. S. ir E. Ž. santykiai. E. S. neminėjo, kaip ją sumušė. Susitiko prie parduotuvės ir pasakė, kad lauke įvyko muštynės. Dėdė jai nieko nepasakojo, nes jis neišeina iš kambario. Ji į dušą bendrabutyje nevaikšto, nes turi savo butą. Tą dieną su kaltinamąja neprasilenkė, nebuvo pokalbio dėl vandens. P. E. kartais groja muzika, bet triukšmo nėra girdėjusi. Policija į tą kiemą atvažiuoja pastoviai, bet nežino, kas kviečia. Buvo atvažiavusi „TV pagalba“. Gal buvo ta pati diena, neprisimena, buvo šeštadienis. Parvežė klozetą, pamatė E. Ž. su žurnalistais. Žurnalistai ją pakalbino. „TV pagalba“ buvo atvažiavusi pas E. Ž. ir E. S. , ją apklausė kaip kaimynę. Klausė, kaip bendrauja su E. Ž. . Pasakė, kad nebebendrauja. Apie muštynes jos niekas neklausė. Nežino, dėl kokio įvykio buvo atvykusi „TV pagalba“. G. jos neklausė, ar buvo sutikusi E. Ž. . Paklausė, ar bendrauja su E. Ž. , tai pasakė, kad nebendrauja, nes su ja neįmanoma bendrauti. Kol bendravo, matydavo, kad ji eina į dušą. Ji tame name negyvena. Tą dieną nematė kaltinamosios, einančios į dušą. Neturi priežasčių meluoti teismui. Su E. Ž. nekonfliktuoja. Nesakė „TV pagalbai“, kad matė E. Ž. . Paklausė apie tai, ar jos bendrauja, yra tuo įsitikinusi.
Liudytojas J. K. teisme parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją pažįsta. Nelabai sueina su kaltinamąja, ją žino iš matymo, gyvena už sienos. Yra nukentėjusiosios kaimynas, bendrauja draugiškai. Su kaltinamąja ryšių nepalaiko, nėra susipykę, tiesiog nebendrauja. Viskas vyko sausio mėnesį, buvo vakaras, tamsu. D. B. ateina pas E. S. į svečius. D. B. jam pasakė, kad eitų prie konteinerių. Tuo metu D. buvo su mažu vaiku, per langą pamatė, kas vyksta. D. pasakė jam eiti pasižiūrėti, kas vyksta prie konteinerio, ar jos ten mušasi. Nematė, kaip įvyko muštynės. Negali pasakyti, kiek žingsnių yra nuo konteinerio iki namo. Triukšmo prie konteinerio negirdėjo, muštynių nematė. Jis per langą nežiūrėjo, bet iš karto išėjo į lauką. Po pasakymo eiti pažiūrėti, išėjo po 5 minučių. Pasiėmė šiukšles ir išėjo. Nuėjo link konteinerių, o E. Ž. ėjo nuo konteinerių prie keliuko. E. Ž. atėjo nuo konteinerio pusės. Su E. Ž. prasilenkė prie įvažiavimo, apie 10 metrų atstumu nuo konteinerio. Nematė, kad E. Ž. būtų sužalota. Prasilenkdami nebendravo. Ar E. Ž. praėjo nesuveltais plaukais, nepastebėjo. Vieta prie konteinerių nebuvo apšviesta. Jis per langą nežiūrėjo, nuėjo prie konteinerių. Buvo antrame aukšte. Konteineris buvo kitame kieme. Per langą aiškiai matosi konteineriai. Medžiai, krūmai tos vietos neužstoja. E. Ž. įprastai neša šiukšles į kitus konteinerius. E. S. neša šiukšles į tą konteinerį. E. Ž. vilkėjo juodą striukę ar paltą. Prie konteinerių pamatė gulinčią E. S. . E. S. vilkėjo striukę, buvo šlapi, suvelti plaukai, purvini rūbai. Tą vakarą buvo šlapia, pasnigę, E. S. ten paslysti negalėjo. E. S. gulėjo prieš konteinerį, ten, kur atsidaro. Žiūrint per langą, ta vieta matytųsi. Einant nuo namų, konteineris E. S. užstojo. Per langą nesimatytų, bet kai ateini, matosi. Ten yra takas, gali bet kas praeiti. Atėjęs sudavė E. S. i per veidą, nes norėjo ją pažadinti, bandė kelti. E. S. prabudo, jai pradėjo suktis galva, pradėjo vemti. Iš E. S. paėmė telefoną, skambino greitajai, policijai, telefonas buvo D.. Kai paskambino greitajai, policijai, pasakė ne savo vardą, nes bijojo, kad jo kuo nors neapkaltintų, išgalvojo vardą ir pavardę. Klausė E. S. , kas nutiko, tai pasakė, kad nieko neprisimena, tik pamena, jog ją E. Ž. tąsė už plaukų. Klausė, kodėl įvyko konfliktas, bet ji nieko nepasakė. Kol atvyko greitoji, policija, buvo lauke kartu su E. S. . Daugiau niekas prie konteinerio atėjęs nebuvo, per langą niekas nematė. Nežino, kas muštynių metu buvo padaryta E. S. i. Ligoninėje jai švietė galvą, buvo nubrozdinimų. Policija priėjo prie jų, viską papasakojo, po to nuėjo pas E. Ž. . E. Ž. buvo namie, pareigūnai ją lyg rado. Atvyko greitoji ir abu išvažiavo į ligoninę. Nežino, ar E. Ž. turi vaiką. Kai laukė greitosios, policijos, buvo prie laiptinės. Laukė kartu su E. S. , nes bijojo, kad jai nepasidarytų blogai. Girdėjo, ką E. S. pasakojo pareigūnams. Pasakė, kad ją sumušė E. Ž. . Iš ligoninės grįžo tiesiai namo, E. S. nuėjo miegoti. Jam nerodė, kokie sužalojimai padaryti E. S. i. Matė tik šlapius plaukus. Matė smaugimo žymes ant kaklo. Būnant prie laiptinės, jai ant kaklo matėsi žymės. Klausė, iš kur žymė. E. S. pasakė, kad ją smaugė. Įvykio dieną iki muštynių nukentėjusiosios nematė. Neturi priežasčių apkalbėti kaltinamąją. P. E. ne visada atvyksta pareigūnai dėl triukšmo. Būna, kad ir pas jį policija atvažiuoja. Vieną kartą triukšmas buvo pas E. Ž. , vaikas šaukė, kad mama nemuštų. J. P. nepažįsta, žino kaip kaimynę iš matymo. Tos dienos vakarą jos nematė. Apie „TV pagalba“ žino. Dienos neprisimena, bet žino, kad „TV pagalba“ buvo atvykusi iki įvykio. Buvo incidentas su E. S. vaiku. Vedė vaiką į darželį, E. Ž. prisikabino, pradėjo grasinti E. S. i ir jos vaikui. Tada jis ėjo kartu su E. S. . E. Ž. pradėjo puldinėti, bet pasakė, kad iškvies policiją, E. Ž. pabėgo. Gal E. S. išsikvietė „TV pagalbą“, tiksliai nežino. Per televiziją tą laidą matė. Buvo atvažiavęs Ž., bet neprisimena, ką kalbėjo. Klausimai buvo susiję su E. S. ir E. Ž. . Kvietė dėl vaiko užkabinimo, kad neleidžia ramiai praeiti, kabinėjasi. Yra tikras, kad ši laida buvo filmuota iki įvykio. Jam atrodo, kad dar kartą buvo atvykusi „TV pagalba“, bet jo nebuvo.
Liudytojas D. B. teisme parodė, kad buvo pas E. S. svečiuose, ji paprašė jo prižiūrėti vaiką, kol ji išneš šiukšles. Išgirdo triukšmą, per langą pamatė, kad kažkas ją tampo. Išgirdo, kaip E. S. suklykė. Lango viršus buvo atidarytas. Klyksmą pažino iš balso. Atidarė langą ir pamatė, kad E. S. tampo, tuomet nubėgo kviesti kaimyno. Neperspėjo, kad nustotų, nes kvies policiją. Jis į lauką nebėgo, nes negalėjo palikti vaiko. K. buvo šiek tiek išgėręs, dėl to jam vaiko nepaliko. Manė, kad K. galės suteikti E. S. i kažkokią pagalbą. Paprašė J. K., kad nueitų pasižiūrėti. P. E. buvo jo telefonas. E. S. norėjo kažkam paskambinti, dėl to pasiėmė jo telefoną. Ji buvo apie 100 metrų atstumu nuo jo. Ten plastikiniai konteineriai, priklausantys jų namui. Nematė, kas ją tampė. Kaimynas J. K. nubėgo pažiūrėti, iškvietė greitąją, policiją. Prie kito namo buvo du žmonės, kažkas buvo prie laiptinės. Kai E. S. tampė, daugiau šalia žmonių nebuvo. Kai pamatė, kad ją tampo, išbėgo pas kaimyną, kad nubėgtų pažiūrėti. Kai grįžo prie lango, nebematė, kad E. S. kas nors tampytų. Tuo metu ji su J. ėjo prie laiptinės, kai J. kvietė greitąją, kaimynai ėjo į laiptinę. J. sakė, kad kaltinamoji tampė E. S. . Kaltinamosios nepažįsta, žino tik iš matymo, nes gyvena kitoje laiptinėje. Grįžusi iš ligoninės E. S. rodė žymes ant kaklo, buvo raudona. E. S. galvoja, kad kaltinamoji kerštauja už „TV pagalbos“ iškvietimą. Kaltinamoji pasakė, kad E. S. girtuokliauja, neprižiūri vaiko, buvo įtraukta į rizikos šeimų grupę. Kaltinamoji jam nuolat kviečia policiją, nors žiūri tik televizorių. Kiek tikrino, policija nerado jokio triukšmo. Jie kaltinamajai kliūna, tik nežino, kodėl. Kitiems kaimynams nekliūna, atsiliepia gražiai. E. S. nepasakojo, kaip ją tampė, tik pasakė, kad ją užpuolė. E. S. įvardino, kad ją tampė kaltinamoji. Ji gyvena antrame aukšte, E. S. irgi gyvena tame pačiame aukšte. Tiksliai matė, kad E. S. buvo stumdoma, ją pažino iš balso. Jis buvo namie. Greitoji E. S. išvežė į ligoninę nuo laiptinės. Jis į apačią nenusileido, nes buvo su vaiku. Matė, kaip ją parvedė prie laiptinės. J. sakė, kad prasilenkė su kaltinamąja. Patikslino, ar tikrai, jam J. patvirtino.
Liudytoja Ž. M. teisme parodė, kad pagal salėje esančius žmones įvykį šiek tiek prisimena. Gavo pranešimą, kad sumušta moteris. Atvykus nukentėjusioji buvo ant laiptų, paklausė, kas nutiko. Jau buvo iškviesta greitoji. Pasakojo, kad ją prie konteinerio sumušė. Greitoji išsivežė į ligoninę. Pasakė, kas ją sumušė, kur gyvena. Užlipo pas kaltinamąją, durų niekas neatidarė. Už kaltinamosios durų stovėjo porą minučių, tada pamatė, kaip kaltinamoji išeina iš dušo, ją nusivežė į komisariatą. Kaltinamoji sakė, kad tikrai nukentėjusiosios nesumušė, ką tik išėjo iš dušo, tarp jų vyksta konfliktas. Nepamena, kiek laiko praėjo nuo iškvietimo iki atvykimo. Važiavo kaip į B kategorijos įvykį. Nukentėjusioji sėdėjo ant laiptų, iš laiptinės išėjo kaimynas. Kaimynas sakė, kad sumušė jo kaimynę, daugiau neprisimena. Negali pasakyti, ar kaimynas pasakė, kas ją sumušė. Nukentėjusioji iš karto nurodė, kas ją sumušė. Sumušimo žymių nematė, nes buvo tamsu. Nukentėjusioji buvo užsiėmusi už veido. Nepamena, ar kaltinamosios namuose buvo vaikų, kitų žmonių. Kaltinamoji kaltės nepripažino. Vežėsi ją į komisariatą aiškintis aplinkybes. Tuo metu lietus nelijo, bet oro neprisimena. Nepamena, kaip nukentėjusioji buvo apsirengusi, ar plaukai buvo suvelti. Nepamena, ką nurodė tarnybiniame pranešime. Galima remtis tarnybiniu pranešimu, nurodė tai, ką pasakojo nukentėjusioji.
Liudytojas O. Š. teisme parodė, kad tikslaus laiko ir datos neprisimena. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės. Atvyko į iškvietimą, ant laiptų rado moterį, aiškino, kad ją užpuolė kaimynė iš gretimos laiptinės. Dar šalia buvo vyriškis, kuris patvirtino, jog nukentėjusioji buvo užpulta. Kai nukentėjusioji išvyko su greitąja, ėjo ieškoti kaltinamosios. Durų niekas neatidarė. Po kurio laiko ji išėjo iš dušo. Aiškino, kad niekur nebuvo, tad tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi pristatė į komisariatą. Nuėjo iki namų, kad apsirengtų, tuomet vyko į komisariatą. Akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiosios nematė. Ji sakė, kad lyg buvo netekusi sąmonės, buvo smaugiama. Nepamena, ar šalia buvęs vyras matė užpuolimą. Neprisimena, ar greitai sureagavo į iškvietimą, buvo B kategorijos iškvietimas. Ilgai su nukentėjusiąja nekalbėjo, nes atvyko greitoji. Gal 10-15 minučių bendravo su nukentėjusiąja. Per tą laiką kaltinamoji galėjo nueiti į dušą. Kai skambinama į BPC, praeina 7-10 minučių, kol jie gauna iškvietimą. Per 20 minučių turi sureaguoti į tokios kategorijos iškvietimą. Neprisimena, ar pas kaltinamąją buvo vaikų, kitų asmenų. Matėsi tik rankos ir veidas, sužalojimų nematė. Buvo gal pavasaris, galėjo būti sausio mėn. Neprisimena, ar ant nukentėjusiosios matėsi žymių, ar rūbai buvo purvini, šlapi. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi. Neprisimena, kad pas kaltinamąją namie būtų buvę vaikai. Kažkokia kalba gal buvo, kad reikia pasirūpinti vaikais. Jei buvo vaikai, tai buvo kas jais pasirūpina, nes taip vaikų namie nepalieka. Smurto artimoje aplinkoje atveju daromas vaizdo ir garso įrašas. Kitu atveju, jei reikia, fiksuoja. Šiai dienai visi pareigūnai turi kameras, įrašai saugomi trumpą laiką. Įvykio metu kameros neturėjo, tai įvykis fiksuojamas nebuvo.
Liudytoja L. U. teisme parodė, kad kaltinamąją, nukentėjusiąją pažįsta, yra kaimynės. Nėra nei su viena susipykusi. Nežino, kodėl yra kviečiama. Nieko negirdėjo apie konfliktą prie konteinerio, 2019-01-15 tuo adresu negyveno. Nesivelia į intrigas, nieko negirdėjo apie įvykusį konfliktą. Su nukentėjusiąja bendrauja. Su kaltinamąja taip pat bendrauja. Jos nesutaria ir tiek, bet nesigilina. Per televizorių rodė, kad jos nesutaria. Nukentėjusioji nepasakojo, kad ją sumušė. Kaltinamoji nepasakojo, kad ji kaltinama sumušimu. Per televizijos laidą „TV pagalba“ rodė, kad tarp jų vyksta konfliktas, neprisimena konflikto priežasties. Su kitais kaimynais apie nukentėjusiosios sužalojimus nekalbėjo. Jos butas yra šalia E. S. buto. Sausio 15 dieną gyveno (duomenys neskelbtini). Negali tiksliai pasakyti kada iš ten išsikėlė, į (duomenys neskelbtini) gatvę atsikraustė prieš 4-5 mėnesius.
Liudytojas S. O. teisme parodė, kad nukentėjusioji gyvena jo laiptinėje. Kaltinamosios nepažįsta. Gyvena (duomenys neskelbtini). Yra matęs, kad kaltinamoji gyvena pirmoje laiptinėje. Nežino, kodėl yra kviečiamas. Per „TV pagalba“ matė, kad vyksta konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios. Nebendrauja nei su viena iš jų. Sunkiai vaikšto, nueina iki parduotuvės ir viskas. Jį įkišo į bylą. Kaltinamoji daro nesąmones, sužinojo jo pavardę ir įkišo į bylą. Iš televizijos žino, kad jos susipyko. Jam tokie dalykai neaktualūs. Su kaltinamąja nesisveikina. Su L. nebendrauja, ji gyvena antrame aukšte, tik pasisveikina. Vasarą tame bendrabutyje ji net negyveno. Su nukentėjusiąja nebendrauja. Nukentėjusioji ruošėsi važiuoti į teismą, tai jį kartu paėmė, nes jam sunku vaikščioti.
Liudytojas S. D. teisme parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją pažįsta iš matymo, nei su viena nėra susipykęs. Žino, kodėl yra kviečiamas. Dienos neprisimena. Išėjo į laiptinę, matė, kaip E. Ž. išsiveda pareigūnai. Buvo (duomenys neskelbtini) namo antrame aukšte. Ten gyvena E. Ž. . Ji gyvena viena, nežino, ar turi vaikų. Pamatė, kaip pareigūnai ją išsiveda. Nežino, kaip ji buvo apsirengusi, buvo tamsu. Pasisveikino su ja, klausė, kas nutiko, bet nieko nesakė. Kas nutiko, vėliau nesužinojo, nesidomėjo. Pareigūnai ją išsivedė nuo laiptinės durų į lauką. Kitą dieną kalbėjo su E. Ž. , sakė, kad įvyko konfliktas, bet detalių nežino. Žino, kad buvo kivirčas, bet daugiau nesidomėjo. Nepastebėjo, ar E. Ž. plaukai buvo šlapi. Ėjo pas draugą, kuris gyvena penktame aukšte. Neprisimena, ar buvo susitaręs susitikti su E. Ž. .
Liudytojas S. S. teisme parodė, kad matė, kaip iš kažkur parėjo E. Ž., po to nuėjo į dušą. Jis vaikščiojo koridoriuje su stimuliatoriumi. Po to atvažiavo policija. Nežino, iš kur E. Ž. parėjo, ji vilkėjo tamsius rūbus. Negali pasakyti, ar vilkėjo laukinius rūbus. Jam ji visada vienoda, negali pasakyti, ar atrodė kitaip nei visada. Kai tik parėjo, tuoj pat nuėjo į dušą, po 10-15 minučių nuo parėjimo. Matė ją grįžtančią iš dušo, nežino po kurio laiko. Gal 10 minučių užtruko duše. Jis pusę valandos vaikšto koridoriuje. Pareigūnai atvyko, kai E. Ž. jau buvo grįžusi iš dušo. Kai vaikščiojo, su ja nekalbėjo, ji net nesisveikina. Santykiai neutralūs, nesipyksta, bet ir draugai nėra. E. S. žino iš matymo, su ja irgi nebendrauja, jokie santykiai nesieja. E. Ž. turi du sūnus ir dar draugas buvo. Nežino, koks draugas, pirmą kartą jį matė. Draugą pamatė, kai atvyko policija. Nematė momento, kaip atėjo draugas. E. Ž. vienas vaikas mažas, kitas sūnus didelis. Mažąjį vaiką tą dieną matė. Vaikai koridoriuje laksto, niekas jų ten neprižiūri. Kai atvyko policija, vaikas buvo koridoriuje. Nežino, ar vaikas buvo sergantis. Kai ji grįžo iš dušo, už 10-15 minučių atvyko policija. Jis ne visada būna bendrabutyje. Nieko negirdėjo, kodėl tą dieną atvyko policija. Po to sužinojo, kad susimušė, vyksta byla. Nežino, kur jos susimušė. Kai E. Ž. išvežė policija, su jos vaiku, berods, pasiliko draugas, lyg girdėjo, kad jis sakė, jog pasiliks su vaiku. Pas juos nėra kaimyno B.. Jis ir nukentėjusioji gyvena tame pačiame name, tik skirtingose laiptinėse. Nukentėjusioji, jos svečiai eina per kitą laiptinę.
Motyvuojamoji dalis
Be nukentėjusiosios, liudytojų parodymų E. Ž. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Iš 2019-01-15 E. S. protokolo – pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog ją 2019-01-15 apie 19 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, prie atliekų konteinerių sumušė kaimynė E. Ž. (1 t., b. l. 26-28).
Iš 2019-01-15 – 2019-01-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota, jog įvykio vieta yra prie šiukšlių konteinerių, esančių netoli (duomenys neskelbtini) namo, Š. (1 t., b. l. 32-36).
2019-01-15 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės Ž. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. sausio 15 d. apie 19.21 val. iš Šiaulių apskrities budėtojo buvo gautas pranešimas, jog prie konteinerių, (duomenys neskelbtini), guli sumušta moteris. Praneša namo gyventojas, kuris ją rado. Nuvykus minėtu adresu, apie 19.22 val. (duomenys neskelbtini) pasitiko nukentėjusi moteris E. S., kartu su ja buvo draugas J. K.. E. S. parodė, kad dėl neaiškių priežasčių (duomenys neskelbtini) namo esančio šiukšlių konteinerio prieš 20 minučių ją sumušė kaimynė E. Ž. (abi moterys buvo blaivios). E. S. teigė, kad ją smaugė, trenkė kelis smūgius kumščiu per galvą, ji kelias minutes buvo praradusi sąmonę, dėl sumušimo patyrė fizinį skausmą. Atvykęs GMP ekipažas po apžiūros E. S. išsivežė į ligoninę. Nuėjus pas E. Ž., ji teigė, kad jokio konflikto su E. S. neturėjo, jos nebuvo sutikusi, yra ką tik išėjusi iš dušo (1 t., b. l. 7).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019-01-15 19.21 val. gautas pranešimas, jog prie konteinerių guli sumušta apie 20 metų moteris E. S.. Moteris GMP ekipažo nuvežta į Respublikinę Šiaulių ligoninę, iš kur dėl galvos sumušimo, kaklo nubrozdinimo išleista gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 9-13).
Bendrojo pagalbos centro pranešime nurodyta, kad 2019 m. sausio 15 d. 19.17 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas skambinusiojo pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kūno sužalojimo adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16).
Iš 2019-02-05 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad pateiktame garso įraše, gautame iš Bendrojo pagalbos centro, užfiksuota, jog pranešėjas, prisistatęs M. Ž., praneša, kad ėjo išmesti šiukšles ir rado sumuštą, be sąmonės prie konteinerių nukritusią kaimynę, moteriai truputį sudavė per veidą, ji atsigavo, moteris sumušta, bet jis nežino, kas ir kada moterį sumušė (1 t., b. l. 17-18).
Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje esančių duomenų matoma, kad užfiksuota, jog E. S. buvo užpulta, sumušta, skauda galvą, pykina, buvo trumpam be sąmonės, nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas. Šioje kortelėje taip pat užfiksuota, kad greitoji medicinos pagalba gavo iškvietimą 19.21 val., o į įvykio vietą atvyko 19.27 val., išvyko 19.32 val. (1 t., b. l. 22-23).
Iš 2019-03-22 vykusios akistatos tarp E. S. ir E. Ž. protokolo matyti, kad akistatos metu abi pasiliko prie savo parodymų (1 t., b. l. 52-55).
Iš 2019-01-16 specialisto išvados Nr. G 84/2019(04) matyti, kad E. S. padaryti sužalojimai: kaklo poodinės kraujosruvos. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginiais trauminiais poveikiais. E. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 70).
Iš 2019-03-22 akistatos protokolo matyti, jog akistatos tarp J. K. ir E. Ž. metu proceso dalyviai pasiliko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 111-112).
Iš 2019-04-09 akistatos protokolo matyti, kad akistatos su E. Ž. metu liudytoja J. P. parodė, jog E. Ž. ji matė tik dienos metu, tiksliai laiko nepasakys, daugiau jos sutikusi nebuvo. Kada ji tiksliai išėjo iš dėdės, nepasakys, gali būti apie 19 val., bet nei duše, nei tualete, nei virtuvėje nebuvo, su E. Ž. nekalbėjo. Buvo toks atvejis, kai ėjo koridoriumi ir matė E. Ž., stovinčią su žurnalistu, jie ją sustabdė, žurnalistas kažką paklausė apie E. Ž., ko klausė, nepamena, klausė, ar jos sutaria, ji atsakė, kad E. Ž. su niekuo nesutaria (2 t., b. l. 35-38).
Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nagrinėjant bylą teisme, E. Ž. savo kaltės dėl veikos pagal LR BK 140 str. 1 d. nepripažino ir aiškino, kad ji 2019-01-15 apie 18.30 val. ėjo į dušą, ten užtruko apie 30 minučių, J. P. matė ją, einančią į dušą, o išeidama ji sutiko S. S., aiškino, kad grįžusi į kambarį ji paskambino S. D. ir paprašė, kad jis ateitų pas ją, pasitiko jį koridoriuje. Taip pat teigė, kad įvykio dieną ji lauke prie konteinerių nebuvo, nukentėjusiosios nematė ir nemušė. Tačiau teismas tokius kaltinamosios paaiškinimus atmeta ir vertina juos kaip pasirinktą gynybinę poziciją siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokius kaltinamosios paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Nukentėjusioji E. S., būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad E. Ž. ją užpuolė iš nugaros, sudavė smūgį į galvą, pradėjo tampyti už plaukų, keikti, vadino „invalide“, „kliše“, ji pradėjo klykti, nes išsigando, o jai nugriuvus ant žemės, pradėjo ją smaugti, jai pradėjo temti akyse ir ji prarado sąmonę. Nukentėjusioji nurodė, kad aiškiai matė ir suvokė, kad ją užpuolė būtent E. Ž.. Tokius parodymus nukentėjusioji užtvirtino ir 2019-03-22 ikiteisminio tyrimo metu vykusios akistatos tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios metu. Be to, iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir 2019-01-15 E. S. protokole-pareiškime. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiosios parodymais, kurie viso tyrimo metu buvo nuoseklūs, visa apimtimi ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, tokius jos duotus parodymus teisme patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytoju apklaustas D. B. nurodė, kad būdamas pas E. S. namuose, išgirdo triukšmą, išgirdo, kaip E. S. suklykė, klyksmą pažino iš balso, per langą pamatė, kad kažkas ją tampo, atidarė langą ir pamatė, kad tampoma E. S. , tuomet nubėgo kviesti kaimyno J. K., kad šis nubėgtų pažiūrėti, kas ten vyksta. Analogiškai įvykio aplinkybes aiškino ir liudytoju teisme apklaustas J. K.. Šis nurodė, kad kaimynas D. B. paprašė jo pagalbos nueiti pažiūrėti, kas vyksta lauke prie konteinerių, ar jos ten mušasi, eidamas link tos vietos, apie 10 metrų atstumu nuo konteinerių, jis prasilenkė su kaltinamąja E. Ž., o atėjęs prie konteinerių rado purviną ir susivėlusią gulinčią E. S., kitų asmenų šalia nematė, iškart po įvykio ant nukentėjusiosios kaklo matė smaugimo žymes, atėjęs sudavė E. S. i per veidą, nes norėjo ją pažadinti, bandė kelti, kai E. S. prabudo, jai pradėjo suktis galva, pradėjo vemti, iš E. S. paėmė telefoną, skambino greitajai, policijai. Liudytojas taip pat tvirtino, kad nukentėjusioji E. S., atgavusi sąmonę, jam iš karto nurodė, jog ją užpuolė būtent kaltinamoji E. Ž.. Tą patį ji patvirtino ir atvykusiems policijos pareigūnams. Pažymėtina ir tai, kad, kaip teisme nurodė liudytojas J. K., per langą, pro kurį žiūrėjo D. B., aiškiai matosi įvykio vieta – konteineriai, medžiai ar krūmai tos vietos neužstoja. Kas patvirtina aplinkybę, jog D. B. per langą tikrai galėjo matyti patį įvykį. Pastebėtina ir tai, kad J. K. analogiškas aplinkybes nurodė ir skambindamas į bendrąjį pagalbos centrą kviesti E. S. pagalbą (1 t., b. l. 17-18). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai teigė, jog ir jiems atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji nuosekliai nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes, kad ją sumušė prie konteinerio, pasakė, kas ją sumušė, kur kaltinamoji gyvena. Liudytojai Ž. M. ir O. Š. taip pat patvirtino, kad jiems atvykus į įvykio vietą, kartu su nukentėjusiąja buvo ir jos kaimynas, kuris teigė, jog nukentėjusioji buvo užpulta. O. Š. teismui taip pat pažymėjo, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, ji sakė, jog lyg buvo netekusi sąmonės, buvo smaugiama. Kas reiškia, kad nukentėjusiosios ir visų liudytojų teisme nurodytos aplinkybės visiškai sutampa. Dar daugiau, analogiškas aplinkybes liudytojai nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Todėl tokie jų parodymai vertinami kaip nuoseklūs, patikimi, objektyvūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, jais teismas remiasi visa apimtimi.
Be to, aplinkybę, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina ir byloje esanti 2019-01-16 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. S. padaryti sužalojimai - kaklo poodinės kraujosruvos - galimai padaryti įvykio metu nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Netikėti specialisto išvada teismas neturi jokio pagrindo. Išvadą surašė specialistas, turintis reikiamų žinių, 3 metų ekspertinio darbo stažą. Be to, šis specialistas specialisto išvadą teikė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ir melagingų paaiškinimų davimą pagal LR BK 235 str. nuostatas. Dar daugiau, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad specialistas galėtų būti šališkas ar kitaip suinteresuotas bylos baigtimi. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus specialisto kompetenciją, tai, kad nenustatyta jokių prieštaravimų tarp specialisto išvados ir aukščiau paminėtų nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų, teismas remiasi specialisto išvada visa apimtimi.
Kaip nurodyta, kaltinamoji savo kaltę neigė keldama versiją, kad nusikaltimo nepadarė, nes nusikalstamos veikos padarymo metu buvo duše, tačiau teismas pripažįsta, jog šią kaltinamosios iškeltą gynybinę poziciją paneigia teisme apklaustų liudytojų parodymai. Kaip jau paminėta, tiek nukentėjusioji E. S., tiek liudytojas J. K. patvirtino teismui, kad E. Ž. įvykio metu buvo lauke prie konteinerių. Nors kaltinamoji E. Ž. aiškino, kad eidama į dušą prasilenkė su J. P., tačiau pastaroji, apklausta liudytoja teisme, nurodė, kad ji į dušą bendrabutyje nevaikšto, turi savo butą, po įvykio su kaltinamąja neprasilenkė, nesikalbėjo, nematė kaltinamosios, einančios į dušą, nebuvo pokalbio dėl vandens, neturi priežasčių meluoti teismui. Taip pat tvirtino, kad tą dieną nematė nei kaltinamosios, nei nukentėjusiosios, vėliau jai E. S. pasakojo, jog ją sumušė kaimynė, įvardino E. Ž. . Tapačias aplinkybes liudytoja J. P. nurodė ir akistatos su E. Ž. metu. Įvertinus liudytojos J. P. parodymų nuoseklumą, teismas neturi pagrindo jais abejoti.
Bylos duomenys liudija ir tai, kad 2019-01-15 19.17 val. buvo gautas pranešimas į bendrąjį pagalbos centrą, o iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad pranešimas apie įvykį užfiksuotas 2019-01-15 19.21 val., tapatus laikas dėl gauto pranešimo nurodytas ir patrulės Ž. M. tarnybiniame pranešime. Taip pat iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje esančių duomenų matoma, kad greitoji medicinos pagalba iškvietimą gavo 19.21 val., į įvykio vietą atvyko 19.27 val., o išvyko 19.32 val. Pažymėtina ir tai, jog teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas O. Š. nurodė, kad kai asmuo paskambina į bendrąjį pagalbos centrą, praeina apie 7-10 minučių, kol pareigūnai gauna iškvietimą, į gautą iškvietimą turi sureaguoti per 20 minučių, be to, šis liudytojas nurodė, kad atvykę į įvykio vietą, apie 10 minučių bendravo su nukentėjusiąja, tada ėjo ieškoti kaltinamosios. Taigi, šie byloje esantys duomenys parodo, kad liudytojas J. K., pamatęs gulinčią nukentėjusiąją, jai atgavus sąmonę, 19.17 val. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, greitoji medicinos pagalba atvyko 19.21 val., išvyko 19.27 val., o šiai išvykus, policijos pareigūnai nuėjo ieškoti kaltinamosios. Kas reiškia, kad nuo E. S. sužalojimo iki to momento, kai policijos pareigūnai nuėjo ieškoti kaltinamosios, praėjo pakankamas laiko tarpas, kad kaltinamoji po įvykio spėtų išsimaudyti duše. Šiuo atveju itin svarbūs yra ir liudytojo S. S. teisme duoti parodymai, iš kurių matyti, kad jis vaikščiojo koridoriuje su stimuliatoriumi, kai pamatė iš kažkur pareinančią E. Ž., kai tik parėjo, ji tuoj pat nuėjo į dušą, matė ją grįžtančią iš dušo, ji duše užtruko gal 10 minučių. Visos šios nurodytos aplinkybės parodo, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki tol, kol policijos pareigūnai atvyko pas kaltinamąją, praėjo pakankamas laiko tarpas, per kurį kaltinamoji galėjo nueiti į dušą. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad liudytojais teisme apklausti policijos pareigūnai Ž. M. ir O. Š. teismui patvirtino, kad jiems užlipus pas kaltinamąją, durų niekas neatidarė, už kaltinamosios durų stovėjo porą minučių, tada pamatė, kaip kaltinamoji išeina iš dušo, ją nusivežė į komisariatą. Tokių duomenų visumos analizė nors ir patvirtina kaltinamosios paaiškinimus apie tai, kad ji buvo duše, tačiau paneigia jos iškeltą versiją, kad iki dušo niekur išėjusi nebuvo ir nukentėjusiosios nesužalojo.
Nukentėjusiosios, liudytojų parodymų ir rašytinės bylos medžiagos analizė leidžia teismui nustatyti nuoseklią ir logišką įvykių seką, iš kurios matoma, kad E. Ž. įvykio metu buvo lauke prie konteinerių, smurtavo prieš nukentėjusiąją, po to ėjo į namus, kur netoli įvykio vietos prasilenkė su J. K., tuomet ją, einančią namo koridoriumi, pamatė S. S., parėjusi į namus, E. Ž. iš karto nuėjo į dušą, o grįžtančią iš dušo ją jau pasitiko atvykę policijos pareigūnai. Dar daugiau, nors kaltinamoji teigė, kad jai po dušo grįžus į kambarį, paskambino S. D., paklausė, ką veikia, paprašė nusileisti į apačią jį pasitikti, bet kadangi jos plaukai dar buvo drėgni, ji paprašė, kad jis užkiltų į viršų, išėjo iš buto, pasitiko jį koridoriuje, tačiau tokie kaltinamosios paaiškinimai taip pat atmetami, nes juos paneigia liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kurie, kaip minėta, tvirtino teismui, jog užlipus pas kaltinamąją, durų niekas neatidarė, už kaltinamosios durų stovėjo porą minučių, tada pamatė, kaip kaltinamoji išeina iš dušo, ir ją nusivežė į komisariatą. Paminėtina ir tai, kad kaltinamosios paaiškinimus paneigė ir pats liudytojas S. D.. Pastarasis teismui nurodė, kad ėjo pas draugą, kuris gyvena penktame aukšte, ir pamatė, kaip policijos pareigūnai nuo laiptinės durų į lauką išsivedė E. Ž..
Nors kaltinamoji teigė, kad neturėjo nei tikslo nei motyvo užpulti nukentėjusiąją, tačiau, analizuojant byloje apklaustų asmenų parodymus, matyti, kad E. Ž. ir E. S. nesutaria. Iš byloje esančio E. Ž. išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir pririmtus sprendimus matyti, kad kaltinamajai 2018-12-05 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad ji viešoje vietoje konfliktavo su E. S. mažametės V. S. akivaizdoje. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, dėl šio administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, 2019 m. sausio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimu E. Ž. skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Be to, iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad kilusiems konfliktams išspręsti šalys net buvo kreipusios į žiniasklaidą. Nukentėjusioji, teismui duodama parodymus, įvardino, kad E. Ž. nepatiko teismo sprendimas, kuriuo ji buvo nubausta pagal Administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį, gal dėl to jai kerštavo, be to, po teismo priimto nutarimo kaltinamoji vieną kartą į ją su vaiku per langą metė stiklainį, bet nepataikė. Tokios aplinkybės rodo, kad tarp E. Ž. ir E. S. vyrauja įtempti, nekaimyniški santykiai, ir priešingai nei nurodė kaltinamoji, atskleidžia jos turėtą tikslą smurtauti E. S. atžvilgiu.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, susiedamas juos į visumą, teismas konstatuoja, kad E. Ž., veikdama tiesiogine tyčia, smurtaudama prieš nukentėjusiąją E. S., tuo nukentėjusiajai padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamosios E. Ž. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.).
Skirdamas kaltinamajai E. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
E. Ž., veikdama tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.), nusikalstamą veiką padarė būdama neteista (1 t., b. l. 170), bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 176-179), nedirbanti (1 t., b. l. 180), registruota darbo biržoje (1 t., b. l. 181). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas E. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką skiria sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su įpareigojimais, kurie padėtų kaltinamajai tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas E. Ž. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019-01-15 19.30 val. iki 2019-01-16 13.25 val. (viena para).
E. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 64). Pagrįsdama neturtinės žalos dydį, nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl kaltinamosios užpuolimo jai pasidarė bloga, ji pradėjo vemti, buvo išvežta į ligoninę, ją tyrė dėl galvos sutrenkimo ir išleido gydytis ambulatoriškai, apie savaitę laiko ant jos kaklo buvo kraujosruvos, be to, nukentėjusioji pažymėjo, kad kaltinamoji E. Ž. savo veiksmais ją labai įžeidė, dėl įvykio ji bijo vaikščioti vakarais, nes bijo būti vėl užpulta.
Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnyje, pagal kurį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus: nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas žalos dydžio kriterijus turi būti išnagrinėtas, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais.
Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl to, kad neteisėti kaltinamosios veiksmai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiajai, jos psichinei sveikatai, emocinei būsenai, todėl nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai E. S. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamosios veiksmų pobūdį – įvykdytas nesunkus nusikaltimas kėsinantis į nukentėjusiosios sveikatą, panaudojus fizinį smurtą, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamoji E. Ž., suduodama vieną kartą ranka nukentėjusiajai E. S. į galvos sritį, po to tampydama už plaukų, pargriaudama ant žemės, suimdama rankomis už kaklo ir ją smaugdama, kėsinosi į E. S. gyvybiškai svarbius organus, kaltinamosios kaltę – tyčinę formą, taip pat įvertina nukentėjusiosios patirtus nepatogumus dėl vykimo į gydymo įstaigą, patirtus išgyvenimus, t. y., kaip nukentėjusioji nurodė, patyrė dvasinį sukrėtimą, bijo vaikščioti, kad nebūtų vėl užpulta. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas nukentėjusiosios E. S. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina visa apimtimi, priteisdamas iš kaltinamosios 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios naudai. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis nustatytas nepažeidžiant LR CK 6.250 straipsnio nuostatų, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams, yra adekvatus padarytai žalai bei nustatytas laikantis teismų praktikos analogiškose bylose. Kiti Lietuvos Respublikos teismai, vertindami nukentėjusiems padarytą neturtinę žalą dėl tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo, nustato iš esmės panašų neturtinės žalos dydį (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-309/2018, 2019 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-67-519/2019, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-182-350/2018 ir kt.). Analogiška praktika suformuota ir kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2014, 2K-270/2014, 2K-92/2014, 2K-347-976/2018.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 92,70 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajai E. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 79-84). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiosios E. S. sveikatai buvo padaryta E. Ž. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta 92,70 Eur suma priteistina iš E. Ž..
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-09-18 nutartimi E. Ž. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turtą, pinigines lėšas – 592,70 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant E. Ž. disponuoti iki 430 eurų suma, esančia šioje banko sąskaitoje, kiekvieną mėnesį (2 t., b. l. 169-170). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo nutarties priėmimo dienos (2019-09-18) iki bylos išnagrinėjimo teisme. Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 92,70 Eur turtinės žalos atlyginimo bei pilnai patenkino nukentėjusiosios E. S. ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlygino, priteisiant šią sumą iš kaltinamosios E. Ž., nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, nekeičiant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-09-18 nutartimi nustatytų sąlygų, o atlyginus civilinius ieškinius, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 5 punktu, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. S.; per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti E. Ž. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-01-15 19.30 val. iki 2019-01-16 13.25 val. (vieną parą).
E. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Nukentėjusiosios E. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš E. Ž. priteisti nukentėjusiajai E. S. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 92,70 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš E. Ž. civilinio ieškovo naudai priteisti 92,70 eurų.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-09-18 nutartimi E. Ž. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą, pinigines lėšas – 592,70 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, nekeičiant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-09-18 nutartimi nustatytų sąlygų, o atlyginus civilinius ieškinius, paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.