Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. D., jo atstovui advokatui R. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TS Projects“ atstovei direktorei L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei UAB „TS Projects“ dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi atsakovė UAB „TS Projects“ laiku neatliko projektavimo darbų, nesutvarkė statybą leidžiančių dokumentų, ieškovas nurodo buvęs priverstas nugriauti minėtą pastatą, kurio vertė 6608,25 Eur. Be to, jis buvo sumokėjęs 72,40 Eur už minėto objekto kainos nustatymą, 417,02 Eur - AB LESTO už elektros tinklo privedimą prie jau dabar nugriauto pastato. Visas šias išlaidas, t.y. 8255,67 Eur, įskaitant negrąžintą avansą, ieškovas vertina kaip savo nuostolius, nes pastatas nugriautas dėl atsakovės kaltės ir prašo juos atlyginti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.658 straipsnio 2 dalimi, numatančio, kad jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Šalims pasirašius 2014-12-09 papildomą susitarimą, jos kartu pakeitė ir visos pagrindinės projektavimo darbų rangos sutarties objektą, o kartu ir įvykdymo terminus. Šiuo papildomu susitarimu buvo sutarta atlikti žemės sklypo užstatymo ribos keitimą, kadangi šis keitimas buvo reikalingas pradinės sutarties objektui įgyvendinimui. Pats ieškovas, pasirašydamas šį susitarimą, sutiko, kad pagrindinės sutarties dalyko nebus galima įgyvendinti, neatlikus šių žemės sklypo rodiklių keitimo.

Sprendžiant klausimą, koks šiuo atveju buvo šalių sudarytos projektavimo darbų rangos sutarties objektas ir kokius įsipareigojimus buvo prisiėmusi atsakovė, akivaizdu, jog tiek pradinė sutartis, tiek jos priedai turi būti vertinami kaip visuma. Atsakovė buvo įsipareigojusi parengti techninį projektą, kartu atliekant žemės sklypo užstatymo teritorijos ribų korekciją. Tik įvykdžius abu šiuos veiksmus, ieškovas būtų gavęs rezultatą, kurio jis tikėjosi iš sutarties įvykdymo. Kadangi pats ieškovas sutiko, jog jo siekiamam rezultatui pasiekti reikalinga tiek atlikti žemės sklypo užstatymo ribų korekciją, tiek parengti techninį projektą, sprendžiant klausimą, kas atsakingas dėl to, kad sutartis vis dėl to nebuvo įvykdyta iki galo, svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių taip įvyko.

Nepaisant to, kad dar 2014-12-09 papildomu susitarimu šalys susitarė, jog sutartis bus tęsiama, numatė papildomą sutarties dalyką, ieškovas pats po 10 dienų nusprendė atsisakyti atsakovės paslaugų.

Ieškovui 2014-12-09 papildomu susitarimu patvirtinus, jog šalys viena kitai jokių pretenzijų neturi, jis turėtų pagrįsti, kokie jau po 2014-12-09 atlikti atsakovės veiksmai ar neveikimas rodo atsakovės netinkamą sutarties vykdymą. Atsakovė nurodo nepažeidusi sutarties terminų, o sutartis nebuvo įgyvendinta dėl to, kad pats ieškovas nusprendė ją nutraukti.

Ieškovas atskirai pasisako dėl 2014-12-19 sutarties Nr. SN-22, kuria nutraukta projektavimo darbų rangos sutartis, 1.2 punkto. Ties juo jis padarė įrašą, jis su juo nesutinka. Todėl jei ieškovas nesutiko su šiuo punktu, tai šalims neradus sutarimo dėl šio punkto pašalinimo ar pakeitimo, darytina išvada, kad šalys nesusitarė ir šis susitarimas neatitinka šalių valios, o tai reiškia, kad šis susitarimas negalioja ir projektavimo rangos darbų sutartis ir toliau galioja. Taip pat nurodo, kad jei ieškovas pažymėjo punktą, su kuriuo nesutinka, leidžia manyti, kad jis įdėmiai susipažino su šios sutarties turiniu, jis jam yra suprantamas ir kiti šios 2014-12-19 sutarties Nr. SN-22 punktai ieškovui yra tinkami, su jais sutinka - priešingu atveju jis būtų apie tai pažymėjęs lygiai taip pat, kaip tai padarė prie minėto 1.2 punkto. 2014-12-19 sutarties Nr. SN-22 1.3 punkte nurodoma, kad šalys viena kitai pretenzijų dėl sutarties nutraukimo neturi. Ieškovas, nutraukiant projektavimo rangos darbų sutartį, jokių pretenzijų atsakovei neturėjo ir tai patvirtino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, šalys 2013-03-21 pasirašė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. PD-390 su priedais Nr. 1 (projektavimo techninė užduotis) ir Nr. 2 (paslaugų turinys ir įkainiai), pagal kurią atsakovė įsipareigojo parengti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), techninį projektą per 4 - 5 mėnesius nuo reikalingų dokumentų gavimo dienos. Sutarties 3.1 p. buvo numatyta darbų kaina - 5500 Lt su PVM, numatant darbų apmokėjimą trimis etapais: pirmas -1000 Lt avansą sumokėti per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo, antras - 2000 Lt sumokėti parengus techninį projektą, trečias - likusi užsakymo suma.

Ieškovas nurodo sutarties pasirašymo dieną sumokėjęs atsakovei 1000 Lt avansą, 2013-07-11 - 1200 Lt, 2013-07-17 - 800 Lt, 2014-02-20 dar 1000 Lt, t.y. iš viso 4000 Lt (1158,40 Eur), atsakovė neneigia gavusi šias lėšas. Nurodo, kad statybų leidimas buvo panaikintas dėl netikslaus projekto, o atsakovė, pažadėjusi perdaryti projektą ir išimti naują statybos leidimą, savo įsipareigojimų laiku atlikti projektavimo darbus ir sutvarkyti statybą leidžiančius dokumentus, nevykdė, todėl jo iniciatyva 2014-12-19 sutartimi Nr. SN-22 buvo nutraukta 2013-03-21 sutartis. Joje ieškovas ties 1.2 p. pažymėjo, kad nesutinka, jog 4000 Lt abiejų šalių bendru susitarimu lieka vykdytojui už atliktus darbus.

Ieškovas nurodo dėl atsakovės kaltės patyręs nuostolius: turėjo nugriauti 6608,25 Eur vertės pastatą, mokėjo 72,40 Eur už minėto objekto kainos nustatymą, 417,02 Eur - AB LESTO už elektros tinklo privedimą prie jau dabar nugriauto pastato, t.y. 8255,67 Eur, įskaitant negrąžintą avansą. Šiuos nuostolius reikalauja atlyginti, vadovaujantis CK 6.658 straipsnio 2 dalimi.

Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246 - 6.249 str.).

Šalių 2013-03-21 pasirašytos Projektavimo darbų rangos sutarties I priede 6.1. p. buvo nurodyta, kad ieškovas įsipareigoja pateikti reikalingą dokumentaciją objekto dokumentacijai paruošti: žemės sklypo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, įmoką už statybą leidžiantį dokumentą, detalųjį planą ir kadastrinių matavimų bylą.

Atsakovė parengė objekto techninį projektą, ieškovui 2014-02-20 buvo išduotas statybos leidimas. Tačiau jis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-03-06 įsakymu Nr. AV-461 buvo panaikintas, pačiam ieškovui prašant.

Aplinkybė, kad ieškovo atsakovei pateiktas žemės sklypo planas prieštarauja žemės sklypo detaliojo plano sprendiniams, atsakovei tapo žinoma tik tada, kai ieškovas 2014-02-21 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašydamas panaikinti jam 2012-12-07 surašytą reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nes jis gavo statybos leidimą Nr. LNS-34-140220-00103, tačiau institucija, patikrinusi statybos leidimą, nustatė, jog statinio projekte suprojektuota gyvenamo namo statybos vieta ne visai atitinka detaliojo plano sprendinius, t.y. gyvenamasis namas suprojektuotas kiek arčiau žemės sklypo ribos, nei numatyta detaliajame plane. Todėl ieškovui buvo pasiūlyta prašyti pačiam panaikinti statybos leidimą, išvengiant ginčo proceso. Atsakovei apie surašytą ieškovui savavališkos statybos aktą nebuvo žinoma. Ieškovas neneigia šių aplinkybių.

Iš įsiteisėjusio (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014-09-16 sprendimo akivaizdu, kad ieškovas A. D. per 1 metų laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigotas parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus, o to neįvykdžius – likviduoti savavališkos statybos darinius, nustatytus 2012-11-07 savavališkos statybos akte-nugriauti pagalbinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r.

Atsakovė 2014-05-07 informavo ieškovą pastebėjusi, kad detaliajame plane formuojamu sklypu numatoma sklypo riba neatitinka įregistruotų sklypo ribų. Taip pat 2014-10-10 raštu informavo ieškovą, kad negalima parengti pagal 2013-03-21 projektavimo sutartį gyvenamojo namo projekto savavališkos statybos įregistravimui, nes 2006-12-27 G. M. paslaugų įmonė suformavo sklypo planą, neatitinkantį šio sklypo detalaus plano sprendinių, todėl paprašė patikslinti žemės sklypo plano ribas arba detaliųjų planą bei pateikti nurodytus dokumentus.

Atsakovė teisingai pažymi, kad ieškovas neįrodinėja tos aplinkybės, jog atsakovės parengto projekto sprendiniai prieštaravo jo paties pateiktų dokumentų turiniui ar kad techninis projektas nebuvo tiksliai parengtas atsižvelgiant į paties ieškovo pateiktus dokumentus - griežtai laikantis ieškovo pateikto žemės sklypo plano.

Iš 2014-11-07 G. M. paslaugų įmonės Kadastrinių matavimų aiškinamojo rašto matyti, kad 2004 m. kovo mėn. A. D. šioje įmonėje užsakė žemės sklypo topografinę nuotrauką. 2004 m. balandžio mėn. atlikus minėto sklypo matavimus nustatyta, kad dalis gyvenamo namo patenka už sklypo ribų, todėl A. D. buvo informuotas apie susidariusią situaciją. Topografinė nuotrauka buvo skirta detaliojo plano ruošimui. Detaliojo plano tikslas buvo laisvos valstybinės žemės prijungimas prie žemės sklypo ir padalinimas į tris naujus sklypus. Detalųjį planą ruošė Z. K. projektavimo įmonė. 2006 m. spalio mėn. ieškovas A. D. užsakė paruošti 5 žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas, vadovaujantis detaliojo plano sprendiniais. Ruošiant kadastrinių matavimų bylas, nustatyta, kad VĮ Registrų centras 2006-11-22 įregistruotas UAB „Vakarų matininkai“ matuotas gretimas sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) uždengė detaliojo plano sprendiniais suformuotus A. D. naujuosius sklypus. A. D., (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyrius ir Z. K. projektavimo įmonė buvo informuoti apie susidariusią situaciją. Bendru sutarimu priimtas sprendimas ruošti suprojektuotų sklypų kadastrinių matavimų bylas, atsižvelgiant į gretimo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) posūkio taškų koordinates. 2006-12-27 buvo parengtos ir pateiktos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui 5 sklypų bylos, tame tarpe ir žemės sklypo, o Z. K. projektavimo įmonė įsipareigojo koreguoti ir suderinti detaliojo plano sprendinius. Apie tai ieškovas buvo informuotas.

Ieškovas A. D. neįrodė, kad informavo atsakovę apie tai, jog detaliojo plano sprendiniai neatitinka žemės sklypo duomenų ir pateikė žinomai neatitinkantį detaliojo plano žemės sklypo planą, pagal kurį atsakovė parengė techninį projektą, taip gaunant statybos leidimą.

Akivaizdu, jog dėl to, kad buvo panaikintas statybos leidimas, išaiškėjus, jog pastato statybos vieta neatitinka detaliojo plano sprendinių, šalys 2014-12-09 sudarė Papildomą susitarimą prie Projektavimo darbų rangos sutarties Nr. PD-390, kuriuo susitarė įtraukti į jau turimą sutartį žemės sklypo užstatymo zonos ribos pakeitimo techninį projektą, jį pateikti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos NSK. Šalys susitarė projektavimo darbų kainą – 1500 Lt, o 1.4 p. patvirtino, kad viena kitai pretenzijų neturi.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, t.y. vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. ir kt. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-288/2009; 2010-11-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Kai šalis sieja tęstiniai sutartiniai santykiai, atsirandantys ne vieno, o kelių susitarimų pagrindu, svarbu nustatyti šių susitarimų tarpusavio ryšį, sudarymo aplinkybes ir vykdymo praktiką, kad būtų galima spręsti šalių ginčą dėl tam tikrų sąlygų reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2010).

Darytina išvada, kad šiuo susitarimu šalys kartu pakeitė ir visos pagrindinės projektavimo darbų rangos sutarties objektą, o kartu ir įvykdymo terminus. Juo buvo susitarta atlikti žemės sklypo užstatymo ribos keitimą, kadangi šis keitimas buvo reikalingas pradinės sutarties objektui įgyvendinimui, todėl galutinis šalių susitarimas buvo ne ieškovo nurodomas sutarties objektas - projekto parengimas pagal pradinę projektavimo darbų rangos sutartį, o parengimas techninio projekto, kartu atliekant žemės sklypo užstatymo teritorijos ribų korekciją.

Šis susitarimas nėra ginčijamas ir galioja šalims.

CK 6.206 straipsnis reglamentuoja, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.

Ieškovas Papildomo susitarimo 1.4 p. patvirtino, kad šalys viena kitai minėtu momentu jokių pretenzijų neturi, vadinasi patvirtino, jog atsakovė sutartį vykdo tinkamai. Tačiau po 10 dienų savo iniciatyva ją nutraukė, nenurodydamas objektyvių aplinkybių. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad iš jo buvo reikalaujama tik mokėti, o darbai nevykdomi. Šis argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.

Vertinant visas nurodytas aplinkybes, liudytojų O. J. ir D. Š. parodymus, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų - sutarties netinkamo vykdymo ar neįvykdymo. Atsakovė parengė pagal ieškovo pateiktus dokumentus techninį projektą ir buvo gautas statybos leidimas. Sutartis iki galo nebuvo įvykdyta dėl paties ieškovo netinkamų veiksmų: savalaikio reikiamos informacijos ir dokumentų kitai sutarties šaliai nesuteikimo, nuslėpimo, o vėliau – sudarius naują susitarimą, jo greitu nutraukimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tiek atsakovės įrodinėtinos jos civilinę atsakomybę šalinančios CK 6.256 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, tiek ir ieškovo įrodinėtini nuostoliai ir priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlygos, teisiškai reikšmingos yra tik tada, kai ieškovas įrodo sutarties neįvykdymo faktą, t.y., atsakovės neteisėtus veiksmus kaip vieną iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius sutarties neįvykdymo ieškovo įrodinėjami nuostoliai ir priežastinis ryšys yra tik tariami, objektyviai nesusiję su sutartimi ir teismas savo procesiniame sprendime dėl jų gali nepasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atsakovė nėra atsakinga už ieškovo nurodomus nuostolius. Nenustačius atsakovės neteistų veiksmų, t.y. netinkamo šalių sutarties vykdymo ar nevykdymo, konstatuotina, kad nėra būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas.

Iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos, kadangi jis atleistas nuo jų.

Taip pat iš ieškovo nepriteistinos atsakovės naudai 121 Eur teisinės pagalbos surašant atsiliepimą į ieškinį išlaidos. Šias teisines paslaugas suteikė UAB „Almontus“, t.y. ne advokatas ar advokato padėjėjas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015). Nors cituojamoje byloje buvo sprendžiama dėl atstovavimo fiziniam asmeniui, o nagrinėjamoje byloje – dėl atstovavimo juridiniam asmeniui, tačiau kasacinis teismas remiasi pirmiau nurodytu išaiškinimu, nes CPK įtvirtintas atstovavimo reglamentavimas šiai bylai aktualiu aspektu yra analogiškas. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 taip pat yra išaiškinta ir tai, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „TS Projects“, juridinio asmens kodas 300021780.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.