Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Vaibutas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bendrovės turtas 2022-12-31 sudarė 3 593 007 Eur (ilgalaikis turtas – 2 201 163 Eur, t.t. finansinis turtas – 1 079 142 Eur; trumpalaikis turtas – 1 391 844 Eur, iš jo atsargos – 1 275 726 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 116 118 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 2 146 535 Eur. Bendrovė neatsakė į ieškovo 2023-09-08 prašymą pateikti dokumentus (sąskaitų išrašus, kasos knygos kopiją, debitorių ir kreditorių sąrašus, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, finansinės atskaitomybės už paskutinį ataskaitinį laikotarpį kopiją) bei paaiškinimą dėl susidariusio įsiskolinimo Fondo biudžetui. Nuo 2023-09-25 per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti, pati atsakovė paskutinį kartą į Fondo biudžetą 2023-12-06 sumokėjo 121,93 Eur. Atsakovė nėra sumokėjusi VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už 2023 m. rugpjūčio–spalio mėn. 2023-12-28 duomenimis, UAB „Vaibutas“ yra 12 apdraustųjų. 2023-12-06 įspėjimas dėl bankroto bylos iškėlimo Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje (EDAS) perskaitytas 2023-12-08. Daro išvada, kad atsakovė nemoki ir kad jai keltina bankroto byla.

Atkreipia dėmesį, kad skirtas parduoti nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), balanse apskaitytas kaip įmonės trumpalaikis turtas, pirktos prekės, skirtos perparduoti (l. l .4. eilutė), jo bendra balansinė vertė 602 732, 94 Eur. Bendrai prekių, skirtų perparduoti, vertė yra 1 003 677 Eur. Tačiau pagal 2022-08-10 UAB „Ober-Haus“ atliktą nekilnojamojo turto vertinimą (naujas ir aktualus vertinimas yra atliekamas), nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 1 040 000 Eur. Rinkos vertės ir balansinės vertės skirtumas ženkliai pagerintų įmonės finansinę padėtį. Pažymi, kad vien šio turto pardavimas rinkos kaina leistų padengti ir ilgalaikius, ir trumpalaikius įsipareigojimus tiekėjams. Be to, atlikus kitų parduoti skirtų prekių vertinimą, labai tikėtina, kad turtas bus didesnės vertės nei jis buvo įsigytas, todėl įmonės bendra turto vertė dar labiau padidėtų.

Esminis mokumui vertinti kriterijus – viso turto ir visų įsipareigojimų santykis yra 3 023 130 Eur prieš 1 826 386 Eur, todėl atsakovė yra moki. Nurodo, kad nuomojasi turtą (biuro patalpas) savo veiklai vykdyti ir moka visas išlaidas susijusias su tokio turto išlaikymu. Taip pat atsakovė nuomoja savo turtą (transporto priemones) iš kurio gauna pinigines lėšas, atsakovė taip pat vykdo transporto priemonių remonto paslaugas. Šios aplinkybės patvirtina, jog įmonė vykdo veiklą ir planuoja ją vykdyti, įmonėje dirba darbuotojai. Be to, įmonė planuoja papildomą veiklą susijusią su nekilnojamuoju turtu, atsiskaitinėja su kreditoriais, kurių reikalavimai nėra ginčijami teisme ir nuolatos mažina įsiskolinimą, be to, atsakovė turi pakankamai turto visiems savo įsipareigojimams padengti, nes turto yra net ženkliai daugiau nei visi įsipareigojimai. Todėl atsakovei negali būti keliama bankroto byla, nes tam nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo, o ieškovės pareiškiamas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Sutinka, kad įmonė 2023 metų pabaigoje ir šių metu pradžioje susiduria su apyvartinių lėšų trūkumų, kuris išbalansuoja įmonės veiklą, todėl jos subalansavimui reikalingos įstatyme nustatytos priemonės, įmonė rengiasi restruktūrizavimo proceso pradžiai.

2024-02-12 prieš teismo posėdį gautas atsakovės prašymas atidėti teismo posėdį, nes kreipėsi į kreditorius dėl finansinės pagalbos ir atsakymų laukia iki 2024-02-26, atidėjus teismo posėdį iki 2024-03-04 atsakovė suspės parengti restruktūrizavimo plano projektą, kuriame atsispindės esama įmonės finansinė padėtis bei ateities perspektyvos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atidėti teismo posėdį netenkintinas.

JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos. Nustatyta, kad atsakovė siuntas kreditoriams siuntė paštu tik 2024-02-09, duomenų apie įteikimą nėra, taip pat nėra duomenų, koks buvo nustatytas terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti. Prašymui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo keliami papildomi reikalavimai – turėtų būti pateikti ne tik JANĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodyti dokumentai, bet ir papildomai pridėtas restruktūrizavimo plano projektas ir juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui; einamųjų mokėjimų, kuriuos juridinis asmuo turi mokėti kiekvieną kalendorinį mėnesį, sąrašas, nurodant konkrečią didžiausią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams mokėti, ir pagrindimo dokumentai; nuo teismo sprendimo iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos mokėjimų kreditoriams sąrašas, jeigu juridinis asmuo prašo netaikyti visų ar dalies šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatų; informacija apie numatomą tarpinį finansavimą, nurodant numatomų gauti paskolų dydį, sąlygas, įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus finansavimo šaltinius iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo; jeigu prašoma paskirti nemokumo administratorių, siūlomo nemokumo administratoriaus vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, jo eilės numeris Nemokumo administratorių sąraše, duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti) ir nemokumo administratoriaus sutikimas-deklaracija; esminių sutarčių sąrašas ir šių sutarčių priskyrimo esminėms įrodymai – dokumentai, duomenys, kita informacija (JANĮ 17 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju tokie dokumentai nepridėti. Įstatymas nenumato galimybės atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad juridinis asmuo galbūt planuoja kreiptis su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą. Kartu nagrinėjamos bylos tik tada, kai teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui (JANĮ 15 straipsnio 3 dalis).

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).

Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia parodo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

Iš atsakovės teismui pateiktų ir Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovė UAB „Vaibutas“ įregistruota 2007-08-09. Iš atsakovės pateiktų jos finansinės atskaitomybės dokumentų – 2023-12-31 preliminaraus balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos nustatyta, kad atsakovės turtas sudarė 3 023 130 Eur (ilgalaikis turtas – 1 987 741 Eur, trumpalaikis turtas – 1 035 389 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 1 826 386 Eur (po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 463 562 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 947 938 Eur), nuosavas kapitalas siekė 1 196 744 Eur, grynasis pelnas – 9 196 Eur, pardavimo pajamos – 377 373 Eur.

2022-08-10 atsakovės užsakymu UAB „Ober-Haus“ atliko nekilnojamojo turto vertinimą ir nustatė, kad turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 040 000 Eur (civilinė byla Nr. eB2-504-513/2023, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovei 237 860 Eur skolinga dukterinė įmonė UAB „Memel Logistics“, atsakovė 2023-04-19 pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo savo skolininkei, tačiau 2024-01-30 įsiteisėjo 2023-12-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartis restruktūrizavimo bylą nutraukti nepateikus restruktūrizavimo planą (CPK 179 straipsnio 3 dalis, civilinė byla Nr. eB2-552-796/2023).

Iš atsakovės pateikto 2023-12-31 kreditorių sąrašo nustatyta, kad atsakovės pradelstų įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro 226 542,27 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, iki 2024-02-12 atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 6 470,63 Eur, įmonėje dirba 12 darbuotojų; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, atsakovė 2024-02-12 valstybės biudžetui skolinga 57 327,46 Eur. Iš antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (6 815,38 Eur), A. G. autotransporto įmonei (722 750,86 Eur), UAB „Ratuva“ (174 240 Eur), VMI (43 806,44 Eur), UAB „Krone Scanbalt“ (35 868,31 Eur). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad teisme nagrinėjama viena civilinė byla, kuriose atsakovei pateiktas 9 589,67 Eur ieškinys (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių atsakovės finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų nustatyta, kad 2023-12-31 atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos neviršijo jos turimo turto vertės, atsakovės turimas turtas yra pakankamas jos turimiems pradelstiems finansiniams įsipareigojimams kreditoriams padengti, atsakovė vykdo savo veiklą, įmonė, 2022 finansiniais metais įmonė buvo patyrusi 132 778 Eur grynąjį nuostolį, 2023 metais uždirbo 9 196 Eur grynąjį pelną, atsakovės įsiskolinimas valstybės ir privalomojo socialinio draudimo biudžetui palyginti su atsakovės turimo turto verte nėra didelis.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad atsakovės atveju JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų nemokumo pagrindų nenustatyta. Atsakovė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, kurie šioje proceso stadijoje nevertintini kaip sisteminis atsakovės nemokumas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, bankroto bylą atsakovei atsisakytina iškelti (JANĮ 21 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vaibutas“ atmesti.

Nutartį per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.