- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- eB2-504-513/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vaibutas“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Babruna“, uždarajai akcinei bendrovei „Ratuva“
- Kategorijos
- 3.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.78.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.3.2.1.2Įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų
- 3.4.3.2.1Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai
- 3.4.3.2.2.1Kreditoriaus (kreditorių) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo
- 3.4.3.2.3Kiti su pareiškimu iškelti bankroto bylą susiję klausimai
- 3.4.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. autotransporto įmonės pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaibutas“, tretiesiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Babruna“, uždarajai akcinei bendrovei „Ratuva“ dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
2023-03-09 nutartimi priimtas ieškovės A. G. autotransporto įmonės pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei. Pareiškime nurodo, kad yra atsakovės kreditorė, nes atsakovė turi prievolę grąžinti 1 184 934,51 Eur, bet nevykdo taikos sutarties – nuo 2022-10-30 neatliko nė vieno mokėjimo, nevykdo komercinės veiklos, dar turi 134 239,79 Eur skolą UAB „Babruna“ ir 174 240 Eur skolą UAB „Ratuva“, todėl, tikėtina, yra nemoki. Ieškovė sumokėjo 537 Eur žyminį mokestį ir 2 000 Eur avansą į Klaipėdos apygardos teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius nurodo, kad yra atsakovės UAB „Vaibutas“ kreditorius. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre 2023-03-09 esančiais duomenimis, UAB „Vaibutas“ įsiskolinimas Fondo biudžetui sudarė 6 764,53 Eur (6 603,26 Eur įmokos, 161,27 Eur delspinigiai). Atsakovė UAB „Vaibutas“ nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. Socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2023-03-09 duomenimis, UAB „Vaibutas“ yra 13 darbuotojų; 2021-12-31 turėjo turto už 3 060 488 Eur (ilgalaikis turtas – 1 778 958 Eur, finansinis turtas – 1 079 142 Eur; trumpalaikis turtas – 1 281 530 Eur, iš jo atsargos – 1 204 209 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 70 604 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 6 717 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 2 193 377 Eur. Nuo 2022-10-26 per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai nėra įvykdyti. Pati atsakovė paskutinį kartą į Fondo biudžetą 2022-09-20 sumokėjo 245,21 Eur.
Po bylos išnagrinėjimo ir likus 4,5 val. iki procesinio sprendimo paskelbimo trečiojo asmens VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktus dokumentus, Nr. Dok-6853, priimti atsisakytina.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Babruna“ nurodo, kad yra atsakovės kreditorė, – 2022-07-18 Utenos apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-4333-758/2022, kuris įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 8 d., yra priteista 141 821,05 Eur suma, tačiau atsakovė iki šiol mokėjimų neatliko.
Trečiasis asmuo „Ratuva“ nurodė, kad yra atsakovės kreditorė, – 2022-10-24 Utenos apylinkės teismo nutartimi konstatuota UAB „Vaibutas“ 174 240 Eur skola, teismas patvirtino taikos sutartį, atsakovė įsipareigojo 174 240 Eur skolą ieškovei sumokėti per 12 mėnesių ir mokėti po 14 520 Eur per mėnesį, taip pat sumokėti 9 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos, tačiau taikos sutartis nėra vykdoma, nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos mokėjimų neatliko.
Tretieji asmenys palaiko ieškovės prašymą.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Vaibutas“ nesutinka su pareiškimu dėl bankroto bylos, nes vykdo veiklą ir yra moki, tam tikru metu dėl susiklosčiusių aplinkybių susidūrė su apyvartinių lėšų trukumu, tačiau buvę trūkumai yra subalansuoti ir surasti šalis tenkinantys sprendimai. Nurodo savo finansinius rodiklius – įmonė 2022 metais turėjo turto, kurio vertė 2 909 574 Eur, o 2023-03-09 įmonė turėjo turto, kurio vertė 2 629 802 Eur. Įmonės per vienus metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2022-12-31 buvo 736 465 Eur, o 2023-03-09 – 474 854 Eur. Pradelstos skolos yra 201 698,35 Eur, iš jų 146 028,57 Eur skola ginčijama civilinėje byloje Nr. e2-495-538/2023, dėl 16 573,91 Eur skolos dalies yra pasiektas susitarimas atidėti mokėjimą, todėl tik 39 095,87 Eur yra pradelsta, tai sudaro 1,49 proc. nuo viso turto.
Nurodo, kad įmonės ilgalaikiai įsipareigojimai 2022-12-31 iki 2023-03-09 sumažėjo nuo l 478 004 Eur iki l 463 562 Eur, be to, yra sudaryti susitarimai su ilgalaikių paskolų kreditoriais, kad skolos bus grąžintos ir jie atsisakys reikalavimų, įsipareigojimai finansų įstaigoms yra vykdomi. Susitarus su kreditoriais ir padengus ilgalaikius įsipareigojimus iš įmonės turto, trumpalaikiai įsipareigojimai sudarys tik labai mažą dalį, tačiau ir jie bus padengti iš apyvartinių lėšų.
Nurodo, kad turi 960 133 Eur vertės skirtą perparduoti turtą, iš jo į balansą kaip skirtas perparduoti trumpalaikis įmonės turtas įrašytas pastatas (duomenys neskelbtini), jo balansinė vertė yra 602 732, 94 Eur, bet 2022-08-10 UAB „Ober-Haus“ atliko nekilnojamojo turto vertinimą ir nustatė, kad nekilnojamojo turto vertė yra 1 040 000 Eur. Įmonė esant poreikiui turtą parduos ir taip pagerins įmonės finansinę padėtį.
Atsakovė skaičiuoja, kad viso turto ir visų įsipareigojimų santykis yra 2 630 681 Eur prieš 1 938 416 Eur, todėl yra moki, o įvertinant turimo turto, skirto parduoti, realią rinkos vertę, viso turto vertė būtų 3 129 413,94 Eur prieš 1 938 416 Eur, t. y. 1 190 997, 94 Eur daugiau.
Vykdydama veiklą nuomojasi biuro patalpas, moka visas turto išlaikymo išlaidas, nuomoja turimas transporto priemones, teikia transporto priemonių remonto paslaugas.
Atsakovė neprašo iškelti restruktūrizavimo bylos, nes pavyko suderinti pozicijas su bankroto procesą inicijavusiais kreditoriais ir su dalimi kitų kreditorių, gerokai sumažinti jiems įsipareigojimus ir (arba) susitarti dėl sumažinimo perleidžiant turtą. Gerokai sumažėjo įmonės įsipareigojimai, sumažėjo ir turto dalies vertė, likusios skolos bus dengiamos iš įmonės apyvartinių lėšų, gaunamų iš transporto priemonių nuomos. Atsakovė iki teismo posėdžio žadėjo pateikti duomenis ir dokumentus apie tinkamą įsipareigojimų įvykdymą, tačiau jų nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad ieškovė netinkamai įgyvendino privalomą ikiteisminę nemokumo bylos iškėlimo procedūrą, todėl pareiškimas turėtų būti paliktas nenagrinėtas, o prie nepagrįstai pradėto proceso prisijungę tretieji asmenys neturėtų būti laikomi tinkamais proceso dalyviais. Pareiškime ieškovė nurodo, kad 2022-01-31 išsiuntė pranešimą dėl paskolos sutarčių nutraukimo. Pranešime, be kito ko, nurodyta, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi praneša, jog jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius gali kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. Atsakovė nebuvo įgijusi teisės teikti 2023-03-08 pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes nuo 2022-01-31 pranešimo buvo praėję 3 mėnesiai. Įvertinus tai, kad po 2022-01-31 pranešimo tarp šalių nebuvo sudarytas susitarimas dėl pagalbos ir pareiškimas dėl nemokumo proceso inicijavimo nebuvo pateiktas per 3 mėnesius, prieš teikdama 2023-03-08 pareiškimą teismui ieškovė turėjo dar kartą atsiųsti pranešimą atsakovei, kaip tai numato JANĮ 16 ir 9 straipsniai. Ieškovė nėra įgyvendinusi JANĮ nustatytos tvarkos, būtinos kreipiantis į teismą dėl nemokumo proceso atsakovei pradėjimo, ir tai sudaro pagrindą teismui palikti ieškovės pareiškimą nenagrinėtą.
Šalies argumentai
Ieškovė 2023-05-09 pateikė paaiškinimus raštu nurodydama, jog nesutinka, kad yra pažeidusi ikiteisminę bankroto bylos inicijavimo tvarką, nes 2022-10-24 Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-4275-277/2022 patvirtintą tarp šalių sudarytą taikos sutartį traktuoja kaip susitarimą dėl pagalbos, atitinkantį JANĮ 10 straipsnyje nurodytą sąvoką, – susitarimą dėl pagalbos sudaro juridinis asmuo ir kreditoriai, kurių civilines teises ir (ar) pareigas dėl jų suteikiamos pagalbos juridiniam asmeniui finansiniams sunkumams įveikti tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina šis susitarimas. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad skolininkė sumokės kreditorei 1 184 934,51 Eur skolą iki 2025-03-30 pagal suderintą skolos grąžinimo grafiką. Kreditorė sutiko pasirašyti šią taikos sutartį siekdama palengvinti su finansiniais sunkumais susidūrusios skolininkės naštą, suteikdama galimybę skolą grąžinti per 30 mėnesių. Atsakovė nevykdė susitarimo dėl pagalbos, todėl kreditorė nusprendė, vadovaujantis JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teikti teismui pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, nes nuo termino, skirto taikos sutartimi nustatytai prievolei įvykdyti, pabaigos (2023-02-28) nėra praėję 3 mėnesiai, JANĮ 9 straipsnyje numatyti tikslai yra pasiekti ir kreditorė turi teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.
Dėl kreditorės teisės pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo
Atsakovė teigia, kad ieškovė nesilaikė ikiteisminės tvarkos, todėl teismas turėtų atsisakyti nagrinėti pareiškimą. Ieškovė prieštarauja, nes atsakovei jau buvo suteiktas skolos mokėjimo atidėjimas, susitarta dėl pagalbos mokant įsiskolinimą, tačiau atsakovė įsipareigojimo nevykdė, ir 3 mėn. terminas kreiptis į teismą, skaičiuotinas nuo įsipareigojimo vykdymo dienos – 2023-02-28, nepraleistas.
JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškovė 2022-01-31 siuntė atsakovei pranešimą elektroniniu paštu info@vaibutas.lt, byloje nėra įrodymų, kad buvo gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą, todėl laikytina, kad pranešimas gautas 2022-02-08. Ieškovė pranešė dėl 2015-06-01 ir 2016-07-31 paskolos sutarčių nutraukimo, grąžinti 1 184 934,51 Eur paskolą ieškovė pareikalavo per 10 dienų nuo pranešimo gavimo, t. y. iki 2022-02-18 įskaitytinai. 2022-07-14 ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 2022-07-18 Utenos apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą, juo priteisė iš skolininkės UAB „Vaibutas“ kreditorės naudai 1 184 934,51 Eur skolą, 39 476,17 Eur palūkanas, 40 Eur kitas išlaidas, 2 587 Eur bylinėjimosi išlaidas ir aštuonių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 224 410,68 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2022-07-15 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Skolininkė pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo, todėl teismas pranešė kreditorei, kad ji turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Šalys bendradarbiavo, sudarė ir 2022-10-04 pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, 2022-10-24 nutartimi teismas panaikino teismo įsakymą, nutraukė bylą ir sutartį patvirtino. Taikos sutartimi šalys išdėstė 1 184 934,51 Eur skolos mokėjimą nuo 2022-10-30 iki 2025-03-30, mokant po 25 000 Eur (nuo 2023-10-30 – po 50 000 Eur) per mėnesį, susitarė dėl palūkanų mokėjimo kas mėnesį, numatė atsakovės prievolę per 30 dienų nuo areštų panaikinimo, bet ne vėliau kaip iki 2022-12-31 kreditorės A. G. autotransporto įmonės naudai įkeisti: administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 79,99 kv. m, administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 556,15 kv. m, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisę į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuomą. Nurodytas turtas buvo areštuotas, tačiau skolininkė įsipareigojo atsiskaityti su kitais kreditoriais, atlaisvinti turtą nuo suvaržymų, kad įkeistų ji sutartimi nustatytu terminu. Šalys susitarė, skolininkei daugiau kaip 30 dienų uždelsus įvykdyti bet kurią iš esminių taikos sutarties sąlygų kreditorė turi teisę reikalauti visos skolos sumos grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo nedelsiant ir kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios nesumokėtos skolos dalies ir 9 proc. (devynių procentų) dydžio metinių palūkanų nuo likusios nesumokėtos skolos išieškojimo. Nustatyta, kad byloje 2023-02-24 Utenos apylinkės teismo nutartimi išduotas vykdomasis raštas, teismas nustatė, jog skolininkė pripažino, kad neatliko nė vieno mokėjimo ir neįvykdė kitų sąlygų. Dėl šios nutarties pateiktą atskirąjį skundą Panevėžio apygardos teismas nagrinės 2023-06-04 byloje Nr. e2S-327-425/2023 (LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Teismo vertinimu, šalių taikos sutartis, sudaryta po 2022-01-31 įspėjimo dėl bankroto bylos galimo inicijavimo įteikimo, iš esmės yra kreditorės ir skolininkės sudarytas susitarimas dėl pagalbos, nustatyta, kad jo kreditorė nevykdė. Tačiau minėta aplinkybė neatleido ieškovės nuo pareigos įteikti atsakovei pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą. Nurodyti neįvykdytą neginčijamą prievolę, nustatyti terminą jai įvykdyti ir kt. nurodytu atveju nebuvo būtina (JANĮ 9 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Taikos sutartyje numatyto periodinio mokėjimo terminas ir faktas, kad mokėjimas nebuvo atliktas, negali būti siejamas su teisės pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pradžios skaičiavimo terminu. Taikos sutarties pažeidimo faktas yra pagrindas pradėti priverstinį vykdymo procesą ir šia teise ieškovė pasinaudojo.
Dėl to sutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškovei neatsirado teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bankroto bylos iškėlimo
Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).
Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia parodo finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
Iš atsakovės teismui pateiktų ir Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovė UAB „Vaibutas“ įregistruota 2007 m. rugpjūčio 9 d. Iš atsakovės pateiktų jos finansinės atskaitomybės dokumentų – 2023 m. kovo 9 d. preliminaraus balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos nustatyta, kad atsakovės turtas sudarė 2 629 802 Eur (ilgalaikis turtas – 1 474 487 Eur, trumpalaikis turtas – 1 155 315 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 1 940 737 Eur (po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 463 562 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 477 175 Eur), nuosavas kapitalas siekė 589 065 Eur, bendrasis pelnas – 10 838 Eur, nuostolis – 6 040 Eur, pardavimo pajamos – 12 838 Eur.
Atsakovė pateikė 395 345,08 Eur likutinės vertės ilgalaikio turto (iš jo 379 938,15 Eur likutinės vertės transporto priemonės) sąrašą, 362 897,06 Eur vertės trumpalaikio turto sąrašą, 602 732,94 Eur vertės parduoti skirto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sąrašą. 2022-08-10 atsakovės užsakymu UAB „Ober-Haus“ atliko nekilnojamojo turto vertinimą ir nustatė, kad turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 040 000 Eur. Atsakovei 237 860 Eur skolinga dukterinė įmonė UAB „Memel Logistics“, atsakovė 2023-04-19 pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo savo skolininkei (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Iš 2021 m. balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos duomenų matyti, kad 2021 m. atsakovės turto vertė sudarė 3 060 488 Eur (ilgalaikis turtas – 1 778 958 Eur, trumpalaikis turtas – 1 281 530 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 2 193 377 Eur (po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 1 591 691 Eur, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 601 686 Eur), nuosavas kapitalas sudarė 867 111 Eur, bendrasis pelnas – 122 615 Eur, pelnas – 88 167 Eur, pardavimo pajamos siekė 474 014 Eur.
Iš atsakovės pateikto 2023 m. vasario 28 d. kreditorių sąrašo nustatyta, kad atsakovės pradelstų įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro 1 507 655,70 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, iki 2023 m. gegužės 15 d. atsakovė skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturėjo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, atsakovė 2023 m. gegužės 15 d. valstybės biudžetui skolinga 27 521,09 Eur. Iš antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra vykdomas priverstinis skolų išieškojimas VMI, UAB „Autotrekas“, „Scania Finans Aktiebolag“ Lietuvos filialo ir „Circle K Lietuva“, UAB, naudai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismuose nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kuriose atsakovei pateikti turtiniai reikalavimai (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Atsakovė į bylą pateikė transporto priemonių nuomos sutartis, sudarytas su UAB „Memel Logistics“ laikotarpiu nuo 2018-06-18–2022-01-01, pagal sandorį veiklai nuomoja dalį aikštelės iš UAB Klaipėdos aerouosto, atsiskaito už elektros energiją.
Iš byloje esančių atsakovės finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. vasario 28 d. atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos neviršijo jos turimo turto vertės, atsakovės turimas turtas yra pakankamas jos turimiems pradelstiems finansiniams įsipareigojimams kreditoriams padengti, atsakovė vykdo savo veiklą, atsakovės įsiskolinimas valstybės biudžetui palyginti su atsakovės turimo turto verte nėra didelis.
Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad atsakovės atveju JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytų nemokumo pagrindų nenustatyta. Atsakovė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, kurie šioje proceso stadijoje nevertintini kaip sisteminis atsakovės nemokumas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, bankroto bylą atsakovei atsisakytina iškelti (JANĮ 21 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vaibutas“ atmesti.
Grąžinti ieškovei A. G. autotransporto įmonei 2023-03-27 mokėjimo nurodymu į Klaipėdos apygardos teismo sąskaitą sumokėtą 2 000 Eur avansą.
Grąžinti trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2023 m. gegužės 16 d. pateiktus dokumentus, Dok-6853.
Nutartį per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.