Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui S. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu gyveno Anglijoje, susilaukė sūnaus. Turi dar du sūnus, kurie šiuo metu gyvena Anglijoje pas gimines, skiria lėšų ir jų išlaikymui. Ji su sūnumi J. J. grįžo į Lietuvą 2019 m. rugsėjo mėn. Sūnus nekalba. Jam pradėjus lankyti darželį, auklėtojos atkreipė dėmesį, kad vaikas yra keistokas, jam reikia daugiau dėmesio ir pagalbos. Prasidėjus karantinui, negalėjo pateikti pas gydytojus, todėl tik po karantino vaikui buvo nustatyta autizmo diagnozė. Sūnui šiuo metu 7 metai, jis lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Vaikas mokykloje nevalgo, turi įdėti maisto. Naudoja sauskelnes. Sūnus pradėjo lankyti baseiną, lanko užsiėmimus (duomenys neskelbtini) (48 val. skiriamos nemokamai), taip pat planuoja lankyti delfinų terapiją. Ji šiuo metu nedirba. Prieš tai dirbo vaistinėje, tačiau buvo priversta atsisakyti darbo tiek dėl savo sveikatos (turi klausos negalią), tiek dėl pakeisto darbo grafiko, nes nebegalėjo derinti darbo ir sūnaus priežiūros. Jai iki 2024-04-24 yra nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, gauna netekto darbingumo pensiją, taip pat šiuo metu dar gauna ir nedarbo draudimo išmoką. Jai nuosavybės teise priklauso butas, kur su sūnumi ir gyvena. Įsigijo automobilį, kadangi sūnų reikia visur nuvežti. Yra paėmusi paskolą, kadangi grįžus gyventi į Lietuvą, reikėjo pagerinti butą (pirko baldus, buitinę techniką). Nuo grįžimo į Lietuvą, atsakovas išlaikymo sūnui neteikė. Kol dar gyveno kartu, atsakovas dirbo fabrike, gaudavo 350 svarų atlyginimą per savaitę. Jos žiniomis atsakovas turi dar vieną sūnų, kuriam 15 metų.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, apie teismo posėdį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė raštu pateiktą išvadą ir su visais ieškovės reikalavimais sutiko, kadangi tai atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog bylos šalys nebuvo sudarę santuokos, tačiau turi nepilnametį sūnų J. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė pareiškė reikalavimus dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ja ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo sūnui priteisimo iš tėvo.

Ieškovė prašo sūnaus J. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo nepareiškė. Kadangi ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra bei, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovės išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus, šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.168, 3.169 straipsniai).

Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje 3K-3-278/2010 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su šalių sūnumi gyvena jai nuosavybė teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini); jos vardu yra registruota transporto priemonė Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna nedarbo draudimo išmoką (už 2023 m. rugsėjo mėn. jos dydis sudarė 301,88 Eur). Prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau darbo užmokestis buvo minimalus/artimas minimaliam. Ieškovė turi klausos negalią, yra tik iš dalies darbinga – iki 2024-04-24 nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, gauna 278,92 Eur netekto darbingumo pensiją. Taip pat ieškovė gauna 34,89 Eur vienišo asmens išmoką, 136,22 Eur išmoką vaikui, 279,30 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją. J. J. yra paskirta ir mokama 368 Eur šalpos neįgalumo pensija. Be to, ieškovė gauna 176,40 Eur vaiko išlaikymo išmoką (88,20 Eur × 2) už K. K. ir D. K.. Taigi šiuo metu ieškovės mėnesio pajamos, įskaitant ir vaikams mokamas išmokas, yra apie 1575 Eur.

Ieškovė turi įsipareigojimų kreditoriams ir įsipareigojimų dengimui nurodė skirianti apie 400 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovė patiria išlaidų, susijusių su būsto išlaikymu, reikalingos lėšos būtinųjų poreikių tenkinimu (maistas, rūbai, avalynė, buities prekės, transporto išlaidos ir kt.).

Bylos duomenimis, atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Jis Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, Lietuvoje nedirba. Atsakovas yra darbingo amžiaus. Nors atsakovas jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas nepateikė, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Ieškovės teigimu, atsakovas dirba užsienyje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos problemų, priešingai nei ieškovė. Ieškovės teigimu, atsakovas turi dar vieną nepilnametį sūnų, tačiau ieškovė taip pat turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos irgi privalo išlaikyti.

Iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovė viena rūpinasi bylos šalių nepilnamečiu sūnumi, atsakovas iš esmės nedalyvauja sūnaus gyvenime, juo nesidomi. Šalių sūnui J. J. (duomenys neskelbtini) sukaks 7 metai. Berniukas mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, pirmoje klasėje, pradėjo lankyti baseiną. J. J. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, jam diagnozuotas vaikystės autizmas, mišrūs specifiniai raidos sutrikimai ir organizmo funkcijų sutrikimas, nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Ieškovė nurodė, kad sūnui reikalingos sauskelnės, taip pat specialios ugdymo, lavinimo priemonės. Vaikas lanko užsiėmimus (duomenys neskelbtini), 48 val. skiriamos nemokamai, bet jų nepakanka. Neabejotina, kad vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, higienos ir kiti buities reikmenys, vaistai, ugdymo ir mokymo priemonės.

Nuo 2023-01-01 minimali mėnesinė alga yra 840 Eur neatskaičius mokesčių arba apytiksliai 633 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovė pateikė į bylą vaiko išlaikymui reikalingos sumos paskaičiavimą, kuriame nurodė, kad būtinos išlaidos per mėnesį sudaro 970 Eur; posėdžio metu nurodė šiuo metu išleidžianti apie 400 Eur per mėnesį. Nors ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog sūnaus išlaikymui reikia išleisti apie 1660 Eur, ar pateiktoje lentelėje nurodyta 970 Eur suma kelia abejonių dėl tokių išlaidų realumo, ypač įvertinus ieškovės gaunamų pajamų dydį, kita vertus, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad šalių sūnus yra neįgalus, vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis, specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ieškovė taip pat yra tik iš dalies darbinga, be to, jai vienai tenka neįgalaus sūnaus priežiūra. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės galimybės derinti darbą ir vaiko priežiūrą yra ribotos, skirtingai nei atsakovo, kuris apskritai yra nusišalinęs tiek nuo vaiko priežiūros, tiek nuo išlaikymo pareigos. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma viršija pusės minimalios mėnesinės algos dydį, tačiau įvertinus būtinuosius ir specialiuosius vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių ir būtinumo proporcingumą, vaiko amžių ir sveikatos būklę, į tai, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri teikia kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, taip pat atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovės pateiktą išvadą, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui J. J. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-03-14 iki 2023-03-14. Ieškovė nurodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėn. kai ji su sūnumi grįžo į Lietuvą, atsakovas sūnui išlaikymo neteikė.

Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios atsakovas nevykdė pareigos teikti sūnui išlaikymą. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, juo labiau, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo šalių gyvenimo skyrium iki ieškovei kreipiantis į teismą jis vykdė tėviškas pareigas ir teikė sūnui bent kokio dydžio išlaikymą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, nurodyta kasacinio teismo praktika, už laikotarpį nuo 2020-03-14 iki 2023-03-14 iš atsakovo priteistinas išlaikymo vaikui įsiskolinimas, skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį, kas iš viso sudaro 10800 Eur (36 mėn. × 300 Eur).

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023-01-30 sprendimu suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Be to, ieškovė už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis, už turtinius reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo mokėtinas 351 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis). Tenkinus ieškinį ir ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteistina 460 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 366,56 Eur. Patenkinus ieškinį, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove S. G..

Priteisti iš atsakovo S. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2023-03-21 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. G..

Priteisti iš atsakovo S. J. 10800 Eur dydžio nepilnamečio vaiko J. J. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-03-14 iki 2023-03-14.

Priteisti iš atsakovo S. J. 460 Eur žyminio mokesčio ir 366,56 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, priteistas sumas sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, žyminio mokesčio įmokos kodas 5661, įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.