- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- 2-637-798/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02101-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- Baltarusijos Respublikos įmonės „GlobalInžStroj“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „SKV-MD“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Baltarusijos Respublikos įmonės „GlobalInžStroj“ (OOO „??????????????“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Baltarusijos Respublikos įmonės „GlobalInžStroj“ ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SKV-MD“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Baltarusijos Respublikos įmonė „GlobalInžStroj“ (OOO „??????????????“) ieškinio pareiškime prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „SKV-MD“.Nurodė, jog atsakovė nevykdo savo prievolių, liko skolinga ieškovei 69 170 Eur sumą už atliktus darbus pagal 2014 m. rugsėjo 1 d. tarptautinę statybinės rangos sutartį Nr. 01/09/14. Ieškovės nuomone, atsakovė yra nemoki, pagal registro tvarkytojui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis atsakovė 2014 ir 2015 metais dirbo nuostolingai.Atsakovė UAB „SKV-MD“ atsiliepime prašė ieškinio pareiškimą atmesti. Paaiškino, jog pagal pasirašytą trišalę statybos rangos sutartį užsakovas (trečioji šalis) už darbus pervesdavo pinigus rangovui (atsakovei), o rangovas atsiskaitydavo su subrangovu (ieškove) tik visoms trims šalims pasirašius darbų priėmimo perdavimo aktus. Įsiskolinimo suma nepagrįsta, kadangi darbų priėmimo aktai nebuvo pasirašyti, t. y. šie darbai nebuvo atlikti, o už atliktus darbus buvo pilnai atsiskaityta. Pagal atsakovės sudarytą skolų suderinimo aktą ieškovei yra permokėta 5 989, 30 Eur suma. Papildomai nurodė, kad atsakovė moki ir sėkmingai veikianti, su kreditoriais atsiskaito, finansinė būklė ženkliai pagerėjo 2016 metais, vien tik iš Prancūzijos įmonės CECA ARKEMA grupė gaunamos pardavimo pajamos per metus sudaro apie 1 500 000 Eur.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „SKV-MD“.
Dėl ieškovės reikalavimo teisės į atsakovę pagrįstumo
Kadangi atsakovė neginčijo aplinkybės, kad su ieškove ją siejo prievoliniai santykiai, tai patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai (sutartys, darbų priėmimo – perdavimo aktai ir kt.), todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovė yra netinkamas subjektas, kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas sprendė, kad tiek šalių pateikti rašytiniai įrodymai, tiek paaiškinimai teismo posėdžio metu nėra pakankami tiksliai nustatyti prievolių apimtį. Tačiau, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tikslaus įsiskolinimo nustatymas yra teisiškai reikšmingas tik tuomet, kai įsiskolinimas gali lemti išvadą dėl įmonės mokumo / nemokumo. Šiuo atveju, teismo vertinimu, ieškovės nurodyta skola neturi esminės reikšmės vertinant atsakovės mokumą, todėl plačiau dėl jos nepasisakė.
Dėl atsakovės mokumo vertinimo
Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovė vykdo veiklą; 2016 metais jos veiklos rezultatas yra 69 807 Eur pelnas.
Dėl pradelstų įsipareigojimų dydžio
Teismas pažymėjo, kad teisiškai reikšminga aplinkybė dėl bankroto bylos iškėlimo yra ne bendra suma mokėtina per vienerius metus, bet pradelsti įmonės įsipareigojimai. Kadangi, teismui iki teismo posėdžio, vykusio 2017 m. sausio 16 d., nepateikti įrodymai apie įsipareigojimų įvykdymą, todėl teismas 2016 m. gruodžio 31 d. dienai vykdytinų įsipareigojimų 35 493, 78 Eur dydį vertino kaip pradelstą. Teismas ieškovės reikalavimo nepriskyrė prie pradelstų mokėjimų, tačiau nurodė, jog, net ir laikant ieškovės reikalavimą atsakovei pagrįstu ir pradelstu (bendra pradelstų įsipareigojimų suma sudarytų 104 663, 83 Eur), jis nebūtų teisiškai reikšmingas dėl žemiau nurodomų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl įmonės turto vertės.
Teismas, įvertinęs įrodymų visetą apie pradelstus įsipareigojimus (35 493, 78 Eur, priskaičiuojant ieškovo reikalavimą 104 663, 83 Eur) ir įmonės turto santykį, sprendė, kad vien ilgalaikio turto (44 634 Eur), turimų atsargų (91 704 Eur), išankstinių apmokėjimų (152 745 Eur), pirkėjų įsiskolinimo (107 415 Eur) vertės pakanka išvadai apie sąlygų bankroto bylai iškelti nebuvimą. Sprendžiant dėl kito trumpalaikio turto realumo, teismas iš dalies sutiko su ieškovės argumentais, kad kyla abejonių dėl jos galimybės atgauti skolas iš didžiųjų debitorių UAB „Dareka“, UAB „Carbonarius“, UAB „BS Turtas“, kadangi pagal Juridinių asmenų registro duomenimis visos minėtos įmonės veikia nuostolingai, tačiau, kita vertus, patirti nuostoliai nesuponuoja vienareikšmės išvados apie įmonės negebėjimą vykdyti įsipareigojimus. Pažymėjo ir tai, kad gautinos 751 026, 55 Eur sumos yra iš suteiktų paskolų, kurių terminai gali būti pratęsiami, atidedami ir pan. Taigi, teismas neturėjo pagrindo objektyviai išvadai, kad per vienerius metus bus gauta 751 026, 55 Eur suma iš suteiktų paskolų, nes šios sumos gali būti gautos ir po vienerių metų, priklausomai nuo šalių susitarimų. Tačiau, kaip minėta, net ir negavus nurodytų sumų, atsakovo kito turto vertės pakanka išvadai, kad pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Teismas padarė išvadą, jog nutarties priėmimo dienai UAB „SKV-MD“ turtinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būklės. Nors bendrovė ir susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ji nėra nemoki, veiklą vykdo ir iš jos gauna pajamas, atsiskaito su kreditoriais bei atlieka einamuosius mokėjimus, todėl pagrindo bankroto bylos iškėlimui nėra (t. III, b. l. 44–47).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ieškovė Baltarusijos Respublikos įmonė „GlobalInžStroj“ (OOO „??????????????“) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškinio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „SKV-MD“.Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino atsakovės balanse įrašyto turto ir jo vertės realumo, neanalizavo bylos duomenų ir nevertino rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų, nepagrįstai neskyrė audito ir ekspertizės, neišreikalavo iš atsakovės visų dokumentų, teismas vadovavosi tik atsakovės pateiktu 2016 m balansu, todėl yra pagrindai skundžiamą nutartį panaikinti absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais. Teigia, jog realiai atsakovė yra nemoki ir nepagrįstai ginčija skolos ieškovei faktą. Tai, kad ieškovės reikalavimas yra ginčijamas, nesudaro teismui teisėto pagrindo nespręsti dėl įmonės nemokumo būklės. Pažymi, jog pagal 2014 m. ir 2015 m. balanso duomenis atsakovė yra akivaizdžiai nemoki, o 2016 m. balanso duomenys nepatikimi; ieškovė, sudarydama 2016 m. balansą atsakovės, kaip debitorės, į jį neįtraukė. Mano, kad atsakovė pateikė tikrovės neatitinkantį balansą. Atkreipia dėmesį į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenis, iš kurių matyti, jog atsakovė 2016-06-16 – 2017-01-18 laikotarpiu neįstengė skolų padengti, o pagal „Creditinfo“ duomenis atsakovė priskirtina bankroto rizikos klasei. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti visi duomenys, nurodyti ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 3 dalyje ir teismas šių dokumentų iš atsakovės neišsireikalavo. Papildomai nurodė, jog atsakovės nurodytos debitorės UAB „BS TURTAS“, UAB „Dareka“, UAB „Carbonarus“ yra itin aukšto kreditingumo rizikos lygio, dalyvauja teisminiuose ginčuose, jų turtui pritaikyti areštai, su šiomis įmonėmis yra susijęs buvęs atsakovės vadovas S. B. (S. B.). (t. III, b. l. 65–76).Atsakovė UAB „SKV-MD“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.Teigia, kad skundžiama nutartis yra motyvuota ir pagrįsta, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra. Apeliantė reiškia nepagrįstas pretenzijas, įrodymų, patvirtinančių atsakovės nemokumą nepateikė, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prašymų dėl ekspertizės ir / ar audito skyrimo nepateikė. Viešais skelbimais duomenimis vadovautis negalima. Teisminiai procesai yra užbaigti, įsiskolinimas VSDFV padengtas. Ieškovas skolą įrodinėja 2014 ir 2015 m. sąskaitomis faktūromis už neva neatliktus darbus, todėl apeliantės buhalterinės apskaitos dokumentuose ši skolos suma taip pat turi atsispindėti, tačiau teismui šie įrodymai nepateikti (t. III, b. l. 82–84).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl skundžiamos nutarties motyvų
Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte, o teismo nutartį – CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl, kai teismo nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo egzistavimą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui yra nurodęs, kad teismo sprendimo motyvų nepakankamumas per se negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui – kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas, dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).Apeliantas teigia, kad: a) pirmosios instancijos teismas netyrė ir netikrino atsakovės 2016 m. balanse įrašyto turto ir jo vertės realumo, b) nevertino ieškovo rašytinių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų, c) neskyrė audito ar ekspertizės. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas jiems gauti turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, ir tik tada spręsti apie atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-938/2012). Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi buvo priimtas ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, atsakovei nustatytas terminas atsiliepimui į pareiškimą pateikti bei pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, taip pat paskirtas bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka (t. I, b. l. 112–113). Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, prie kurio pridėjo skolų suderinimo aktą, 2016 m. balansą, debitorių ir kreditorių sąrašą, išrašą iš banko sąskaitos už 2016-01-01 – 2016-11-03 bei kt. dokumentus (t. I, b. l. 130–132). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo pratęsti pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmai ir nustatytas terminas atsakovei pateikti papildomus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus dėl esminių pokyčių 2016 m. balanse (t. I, b. l. 176–178). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą UAB „SKV-MD“ (t. II, b. l. 21–24); 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį ir civilinę bylą paskyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas užtikrino viešąjį interesą ir buvo aktyvus.Kadangi ieškovė pirmosios instancijos teismui nebuvo suformulavusi prašymo skirti byloje ekspertizę arba auditą, apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje neskyrė audito ir / ar ekspertizės. Akcentuotina, jog teismo pareiga būti aktyviam bankroto bylose nereiškia jo pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1466-464/2015).Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik tik atsakovės pateiktu 2016 m balansu, taip pat atmestinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Atsižvelgiant į minėtą įmonės apskaitos dokumentus pasirašiusių asmenų atsakomybės reglamentavimą bei į tai, jog 2016 m. rugsėjo 30 d. balanse bei 2016 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje, pasirašytuose vyr. buhalterės A. D., yra pateikiami duomenys apie UAB „SKV-MD“ turtą ir įsipareigojimus bei pelną (nuostolius), vertintina, jog tai yra naujausi finansiniai duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas vertino ne tik atsakovės 2016 m. balanso duomenis, bet ir 2014–2015 m. balansų duomenis bei buvo įpareigojęs atsakovę pateikti rašytinius įrodymus ir paaiškinimus dėl esminių pozityvių pokyčių 2016 m. balanse, be to teismo posėdžio metu buvo išklausytos abi ginčo šalys. Taigi, pirmosios instancijos teismas vertino abiejų šalių pateiktus paaiškinimus bei rašytinius įrodymus ir skundžiamojoje nutartyje išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl atsakovės mokumo.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, atmeta apelianto argumentus, susijusius su skundžiamosios nutarties panaikinimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl turi galimybę ir privalo pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus; pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus, nes pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas procesiniam sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo bei neteisingai išspręsta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo / nepagrįstumo
Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: a) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, b) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismas įmonės nemokumo klausimą sprendžia pagal aktualius įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, vadovaudamasis kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią turimo turto vertę.Iš atsakovės balanso už 2014 finansinius metus nustatyta, jog UAB „SKV-MD“ turtas iš viso sudarė 3 759 336 Lt sumą, o įsipareigojimai – 3 877 219 Lt, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 566 686 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos bei trumpalaikiai įsipareigojimai – 3 310 533 Lt (t. I, b. l. 92). Taigi, formaliai vertinat šio balanso duomenis, atsakovė 2014 m. buvo nemoki, nes jos trumpalaikiai įsipareigojimai (3 310 533 Lt) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (3 759 336 Lt). Iš atsakovės balanso už 2015 finansinius metus nustatyta, jog UAB „SKV-MD“ turtas iš viso sudarė 1 251 082 Eur sumą, o įsipareigojimai – 1 425 154 Eur, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 231 549 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos bei trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 193 605 Eur (t. I, b. l. 92). Taigi, formaliai vertinat šio balanso duomenis, atsakovė 2015 m. buvo nemoki, nes jos trumpalaikiai įsipareigojimai (1 251 082 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (1 193 605 Eur). Viešai skelbiamais duomenimis UAB „SKV-MD“ balansas už 2016 finansinius metus Juridinių asmenų tvarkytojui nepateiktas. Iš atsakovės teismui pateikto aktualaus 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso, už ataskaitinį 2016-01-01 – 2016-09-30 laikotarpį, nustatyta, jog UAB „SKV-MD“ turtas iš viso sudarė 1 162 533 Eur sumą, o įsipareigojimai – 1 266 798 Eur, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 206 449 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos bei trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 060 349 Eur (t. I, b. l. 92). Taigi, formaliai vertinat šio balanso duomenis, atsakovė ir 2016 m. buvo nemoki, nes jos trumpalaikiai įsipareigojimai (1 060 349 Eur) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (1 193 605 Eur ). Klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl mokumo / nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamojoje byloje turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagrindinį įmonės turtą sudaro 1 117 899 Eur vertės trumpalaikis turtas, iš kurio atsargos – 91 704 Eur, išankstiniai apmokėjimai – 152 745 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 858 442 Eur (pirkėjų įsiskolinimas – 107 415 Eur, kitos gautinos sumos – 751 027 Eur). Pagal pateiktą balansą sudarytą 2016 m. rugsėjo 30 dienai, pardavimo pajamos sudarė 319 992 Eur (t. I, b. l. 137). Pateiktas įmonės banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. (t. I, b. l. 147-162) patvirtina apie reguliariai gaunamas lėšas, ir mokėjimų vykdymą. Įmonės banko sąskaitos išrašo duomenimis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 3 d. atsakovė gavo 346 179, 11 Eur įplaukų (t. I, b. l. 147–162). Pirmosios instancijos teisme atsakovė paaiškino, jog suteikė paskolas gamybinėms kompanijoms, kurios tiekia atsakovei medžio anglį ir tokiu būdu yra vystoma prekyba anglimi į užsienio valstybes. Taigi, atsakovės veikla susijusi su bendradarbiavimu su kitais juridiniais asmenimis, kurie yra jos debitoriai. 2016 m. gruodžio 31 d. dienai vykdytinų įsipareigojimų dydis yra 35 493, 78 Eur (t. II, b. l. 4). Taigi, šie įrodymai patvirtina, jog UAB „SKV-MD“ veiklą vykdo, gauna pajamas bei pagal galimybes vykdo finansinius įsipareigojimus. Priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.).Viešųjų registrų duomenimis atsakovė registruotino nekilnojamo turto neturi, nuosavybės teise transporto priemonių neturi. Viešųjų registrų duomenimis turto areštų UAB „SKV-MD“ neįregistruota. Atsakovė nuo 2017-02-17 iki 2017-03-01 turėjo VSDFV 154,75 Eur socialinio draudimo skolą. Atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016). Analizuojant VSDFV skolų dinamiką matyti, kad UAB „SKV-MD“ įsiskolinimai VSDFV nėra dideli ir jie yra padengiami.Iš atsakovės teismui pateikto kreditorių ir debitorių sąrašo nustatyta, kad kreditorių finansiniai reikalavimai 2016 m. rugsėjo 3 d. sudarė 1 245 967,23 Eur sumą, iš jų pradelsti – 73 787,49 Eur (t. I, b. l. 143–146). Taigi, nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovės pradelsti kreditoriams finansiniai reikalavimai sudaro iš viso 73 942,24 Eur (73 787,49 Eur + 154,75 Eur), neskaičiuojant apeliantės reiškiamo 69 170 Eur reikalavimo, kuris, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra ginčytinas, todėl negali būti pridedamas prie bendros kreditoriams pradelstų finansinių reikalavimų sumos. Taip pat iš atsakovės teismui pateikto kreditorių ir debitorių sąrašo nustatyta, kad debitorių finansiniai reikalavimai 2016 m. rugsėjo 3 d. sudarė 1 009 481,92 Eur, iš jų pradelsti – 792 086,43 Eur (t. I, b. l. 143–146). Teismų praktikoje išaiškinta, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Nagrinėjamu atveju didelė dalis atsakovės debitorių (pagal suteiktas paskolas, paskaičiuotas palūkanas) yra užsienio juridiniai asmenys (Baltarusijos ir Prancūzijos), todėl skolų išieškojimas iš šių įmonių yra apsunkintas. Apeliaciniam teismui nėra pateikta duomenų apie atsakovės atgautas iš didžiausių Lietuvos juridinių asmenų debitorių skolas (jų dalis) ir / ar įrodymų, jog yra imtasi veiksmų, susijusių su realiu skolų atgavimu (pvz., raštu kreiptasi dėl pradelstų įsipareigojimų įvykdymo, kreiptasi į teismą dėl skolų priteisimo ir pan.) (CPK 178 str.). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis UAB „SKV-MD“ nėra užvedusi bylų dėl skolų priteisimo. Nesant byloje jokių įrodymų, pagrindžiančių esamų debitorių skolų realų išsiieškojimą ir jų grąžinimą įmonei, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovė faktiškai 792 086,43 Eur pradelsta debitorių suma nedisponuoja ir nedisponuos ateityje. Priešingų įrodymų atsakovė nepateikė (CPK 178 str.). Apeliantas pateikė teismui informaciją apie antstolių vykdomą 7 220,02 Eur dydžio išieškojimą iš UAB „SKV-MD“ išieškotojos UAB „Stolvika“ naudai (t. III, b. l. 58). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismų informacinėje sistemoje LITEKO skelbiamus duomenis nustatė(CPK 179 str. 3 d.), kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas (ir įsiteisėjęs) 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymas išieškoti iš skolininkės UAB „SKV-MD“ kreditorės UAB „Stolvika“ naudai: 6 836,50 Eur skolos, 237,12 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-11-02) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 40 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2016 m. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-11492-155/2016 buvo nutraukta, kadangi ieškovė UAB „Verslo taktika“ ieškinio atsakovei atsisakė. 2017 m. civilinių bylų, išskyrus nagrinėjamą, atsakovei UAB „SKV-MD“ nėra iškelta. Iš kreditorių ir debitorių sąrašo nustatyta, jog į šį sąrašą nėra įtrauktas 7 220,02 Eur dydžio pradelstas įsipareigojimas kreditorei UAB „Stolvika“ ir atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie atsiskaitymą su kreditore UAB „Stolvika“ (CPK 178 str.), todėl ši suma pridedama prie bendros atsakovės pradelstų kreditoriams finansinių reikalavimų sumos, kuri sudaro iš viso 81 162,26 Eur.Apeliacinės instancijos teismas, apibendrinęs išdėstytą, sprendžia iš visos atsakovės 2016 m. balanse nurodytos 1 162 533 Eur turto masės minusuojamos pradelstos 792 086,43 Eur dydžio debitorių skolos. Atsižvelgus į tai, kad UAB „SKV-MD“ turtas sudaro 370 446,57 Eur (1 162 533 Eur – 792 086,43 Eur) sumą, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 81 162,26 Eur (73 787,49 Eur + 154,75 Eur + 7 220,02 Eur) sumą, konstatuotina, jog UAB „SKV-MD“ trumpalaikiai įsipareigojimai neviršija pusės jos turto vertės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (lot. k. paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas nėra išnaudojęs visų savo pažeistų teisių gynimo būdų.Bankroto procedūra gali būti pradedama tik tokiai įmonei, kuri akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o teismui sprendžiant dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas realibitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, jog įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-185-2010, 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2602/2011). Apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl UAB „SKV-MD“ mokumo (CPK 178 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002).Pažymėtina ir tai, jog atveju, jei atsakovės laikini finansiniai sunkumai tęsiasi, ji gali pasinaudoti Įmonių restruktūrizavimo įstatyme reglamentuojamomis procedūromis, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 1 str. 2 d., 2 str.3 d.). Konstatuotina, jog atsakovė UAB „SKV-MD“ nėra nemoki ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies prasme, kadangi: a) jos trumpalaikiai įsipareigojimai neviršija pusės jos turto vertės, b) veiklą tęsia bei gauna pajamas, c) pagal savo finansines galimybes skolas kreditoriams dengia ir turi daug debitorių, d) nėra viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, e) apeliantas pageidauja naudotis ultima ratio gynybos priemone ir savo pažeistų teisių kitais būdais negina.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, o poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog atsakovė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais bei nepaneigė teismo išvados dėl įmonės mokumo, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliacinį skundą gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (A. A. v. Bulgaria, no. 51343/99, judgment of 15 February 2007; kt.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.