- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-1727-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09802-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.8.2Viešoji sutartis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „B2Kapital“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės L. K. 1 514,54 Eur pagal sutartį likusių kredito mokėjimų, 1 316,18 Eur palūkanų, 254,76 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. vasario 26 d. pradinė kreditorė UAB ,,IPF Digital Lietuva“ ir atsakovė L. K. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei suteiktas 1 608,64 Eur kreditas, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje sulygtas įmokas. Atsakovei netinkamai vykdant sutartį UAB ,,IPF Digital Lietuva“ nutraukė kredito sutartį ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus dėl sutartyje sulygtų sumų sumokėjimo. 2017 m. spalio 31 d. UAB ,,IPF Digital Lietuva“ ir ieškovė UAB ,,B2Kapital“ sudarė tęstinių reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 27 d. UAB ,,IPF Digital Lietuva“ perleido visus reikalavimus ieškovei atsakovės atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės L. K. ieškovės UAB „B2Kapital“, naudai 1 514,54 Eur likusių kredito mokėjimų, 130,67 Eur pelno palūkanų, 148,07 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (1 793,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 40,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; likusią ieškinio dalį atmetė; taip pat priteisė valstybės naudai iš atsakovės L. K. 5,37 Eur pašto išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 26 d. pradinė kreditorė UAB ,,IPF Digital Lietuva“ ir atsakovė sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei suteiktas 1 608,64 Eur kreditas, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius bei kitas sutartyje sulygtas įmokas. Teismas sprendė, jog šios sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis). 2017 m. spalio 31 d. pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimo teisių pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. rugsėjo 27 d. priedą, pirminė kreditorė UAB ,,IPF Digital Lietuva“ ieškovei perleido visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu. 2018 m. rugsėjo 27 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo perleidimą paprastuoju paštu.
5. Teismas nurodė, kad, nagrinėjamu atveju, susiklosčius sutartiniams teisiniams santykiams, atsakovė turėjo pareigą grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka. Nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove. Kadangi atsakovė nesilaikė sutartyje šalių suderintos kredito mokesčio mokėjimo tvarkos, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 514,54 Eur pagrindinės skolos teismas pripažino pagrįstu ir tenkintinu.
6. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktu išaiškinimu, sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 130,67 Eur palūkanų (65,83+64,84), skaičiuojamų nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. iki sutarties nutraukimo – 2018 m. rugsėjo 26 d., taikant 51,78 proc. palūkanų normą. Palūkanos po sutarties nutraukimo ieškovei nepriteistinos.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 254,76 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2020 m. balandžio 1 d., skaičiuojamų nuo 2 830 Eur sumos, taikant 0,05 proc. delspinigių normą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1 316,18 Eur palūkanų buvo netenkintas ir palūkanos priteistos tik iki sutarties nutraukimo, teismas sprendė, kad atitinkamai delspinigiai taip pat turi būti mažinami bei ieškovei iš atsakovės priteisė 148,07 Eur delspinigių ((1 514,54+130,67)x0,05%x180).
8. Taip pat nurodė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 793,28 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog buvo tenkinta 58,11 procentų ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteisė 40,67 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) UAB „B2Kapital“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo įpareigojant ieškovę pašalinti trūkumus ar patikslinti ieškinį atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo taisyklę.
11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas sprendimą už akių grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktais išaiškinimais. Ieškinys teismui buvo pateiktas iki minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, todėl ieškovė teikdama ieškinį negalėjo atsižvelgti į naujai suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę ir prašyti taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę – priteisti sutartyje ar įstatymo nustatyto dydžio kompensuojamąsias palūkanas iki visiško paskolos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.
11.2. Apeliantei nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti CPK 141 straipsnyje įtvirtinta teise iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą atsižvelgdama į minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės UAB „B2Kapital“ ieškinys atsakovei L. K. dėl skolos, pagrįstumo ir teisėtumo.
5. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra galutinės, neskundžiamos ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 362 straipsnio 1 dalis). Taigi kasacinio teismo išaiškinimai dėl įstatymų bei kitų teisės aktų taikymo ir aiškinimo yra privalomi bendrosios kompetencijos teismams nuo jų priėmimo dienos, nepriklausomai nuo teisinių santykių atsiradimo ar ieškinio teismui pateikimo metu galiojusių išaiškinimų; išaiškintos normas taikytinos taip, kaip jos turėjo būti suprantamos nuo įsigaliojimo momento.
6. Tokiu atveju, Lietuvos Auks?c?iausiojo Teismo Civiliniu? bylu? skyriaus is?ple?stinei teise?ju? kolegijai 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civiline?je byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitus ankstesnę praktiką, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių pagrįstai vadovavosi aktualiu išaiškinimu, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl jis negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, nes tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu.
8. Apeliantės nurodytas argumentas, kad jai nebuvo sudaryta galimybė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką yra nepagrįsti, kadangi kasacinio teismo nutartis, kuria vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių išsprendė šalių ginčą, priimta 2020 m. gegužės 25 d., t.y. iki ginčijamo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. liepos 21 d.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė po kasacinio teismo išaiškinimo būtų teikusi pareiškimą dėl ieškinio pagrindo arba dalyko keitimo, o teismas būtų atsakęs jį priimti. Dėl šios priežasties nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnio nuostatas.
9. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog aplinkybė, kad ieškovas ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu. Šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės tai, kad tiek ankstesnėje byloje pareikštas, tiek vėliau reiškiamas reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016).
10. Apeliantė nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, jog ginčijamu teismo sprendimu už akių būtų apribota jos teisė CPK nustatyta tvarka ir sąlygomis reikšti naują ieškinį, kuriame, atsižvelgiant į naujausią kasacinio teismo praktiką būtų formuluojamas naujas ieškinio pagrindas ir/ar dalykas.
11. Ieškinio pagrindas arba dalykas gali būti keičiamas tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).
12. Šiuo atveju grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, siekiant ieškovei sudaryti galimybę pateikti pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ar dalyko keitimo, kuomet pati ieškovė CPK 141 straipsnio nustatyta tvarka tokio pareiškimo nebuvo teikusi, neatitiktų CPK 141 straipsnio tikslų bei sudarytų prielaidas pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), juo labiau, kad apeliantė nenurodė jokių argumentų, jog sprendimo už akių priėmimas apribotų jos teisę pateikti naują ieškinį dėl civilinės atsakomybės skolininkui taikymo.
13. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus, pagrįstai vadovavosi naujausia teismų praktika ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti arba naikinti.
7. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, netenkinamas ir apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės 2020 m. liepos 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.