Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui L. L. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. P areiškėjas A. K. (toliau - pareiškėjas) patikslintu pareiškimu, prašė iškelti bankroto bylą, nemokumo administratoriumi skirti V. T., patvirtinti kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomas reikalingas lėšas – 800 Eur bei 200 Eur lėšų sumą bankroto administratoriui bankroto procedūroms atlikti nuo šios nutarties įsiteisėjimo iki nutarties patvirtinti mokumo planą įsiteisėjimo dienos.

2. Pareiškėjas nurodė ir paaiškino, kad jo skolos sudaro daugiau nei 27 607,43 Eur, t. y., viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 25 MMA sumą, turimo turto pareiškėjas neturi, todėl yra nemokus, apie savo nemokumą pranešė savo kreditoriui, šio įsiskolinimo mokėjimo terminai yra suėję, todėl turi būti pripažintas nemokiu ir jam keltina bankroto byla. Per paskutiniųjų trijų metų laikotarpį nebuvo sudaręs jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti nesąžiningais, ar kurių pasėkoje atsirado skola ir jis kaip fizinis asmuo tapo nemokus, t. y.: VĮ Registrų centras duomenimis, pareiškėjo vardu per paskutiniuosius trejus metus nebuvo įregistruota jokių nekilnojamųjų daiktų. VĮ Regitra duomenimis, pareiškėjo vardu per pastaruosius tris metus nebuvo registruota, išregistruota jokių transporto priemonių. Šiuo metu jis niekur nedirba, tačiau ieško geriau apmokamo darbo užsienio šalyse. Pažymi, jog gaunamų pajamų pareiškėjas neturi, tačiau artimiausiu metu pasirašys darbo sutartį su vežėjų įmone, kur bus įdarbintas vairuotoju. Dirba atsitiktinius darbus ūkiuose ir Lietuvoje, ir užsienyje. Nurodė, kad šiuo metu jo mėnesinės pajamos sudaro apie 1 000 Eur („būna visaip: ir iki 1 000 Eur, ir virš 1 000 Eur). Teikia sūnui 220 Eur dydžio išlaikymą. Maždaug kartą per mėnesį vykstą į užsienį (Vokietiją, Švediją) 3-4 dienoms, savaitei ar net mėnesiui ir pagal galimybes dirba statybose, vairuotoju ar ūkiuose. Pareiškėjo teigimu, skola J. K. atsirado pareiškėjui, dirbus tolimųjų reisų vairuotoju Europoje. Vežė krovinį iš Prancūzijos į J. K. ir sugundytas nepažįstamų asmenų, dėl sunkios situacijos, siekus užsidirbti papildomų pinigų, sutiko pervežti krepšį tabako. Nežinojo, kad tokį kiekį tabako reikia deklaruoti. Krepšį turėjo pervežti per sieną ir perduoti nepažįstamiems asmenims J. K.. Skola atsirado 2019 metais. Ją sudaro akcizas už nedeklaruotą tabaką ir bauda. Visus atliekamus pinigus skyrė šeimai, todėl nėra grąžinęs jokios skolos dalies. Kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl galimybės skolą grąžinti dalimis (siūlėsi mokėti po 50 Eur kiekvieną mėnesį), tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad jis gali mokėti po 400-500 Eur. Jo nemokumą lėmė išėjimas iš darbo 2019 metų pabaigoje. Galimybės susirasti darbą ribotos („būsimi darbdaviai klausia apie skolinius įsipareigojimus ir dėl turimų skolų nenori įdarbinti“).

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą nurodė ir paaiškino, kad dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais. VMI prie LR FM atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas valstybės biudžetui skolingas 26 717,94 Eur sumą, kurią sudaro 1 022,40 Eur delspinigiai ir 25 695,54 Eur pagal užsienio valstybių vykdomuosius dokumentus. Inspekcija 2019 m. vasario 14 d. gavo J. K. mokesčių administratoriaus prašymą vykdyti reikalavimą dėl 26 240,54 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo. J. K. mokesčių administratoriaus prašyme nurodytas reikalavimo pobūdis – akcizų mokestis, kurį sudaro pagrindinė suma – 18 946,24 Eur ir administracinė bauda ir nuobauda – 7 294,30 Eur. Šios skolos išieškojimą vykdo antstolis L. L. vykdomojoje byloje Nr. 0187/22/08278.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas oficialiai Lietuvos Respublikoje nedirba nuo 2019 m. gegužės 13 d., išskyrus trumpą laikotarpį 2023 m. kovo 20 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., kada vertėsi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą. Mėnesinis atlyginimas pareiškėjo buvo nuo 801,17 Eur iki 584,88 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Teismas laiko nepagrįstas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl to, kad jam nepavyksta įsidarbinti būsimam darbdaviui sužinojus apie jo skolas. Pareiškėjas neįrodė ir to, kad paskutinis darbdavys jį iš oficialaus darbo atleido taip pat dėl turimų finansinių skolų, nes iš darbo pareiškėjas išėjo anksčiau nei Valstybinė mokesčių inspekcija antstoliui pateikė vykdomąjį dokumentą skolos išieškojimui, todėl darbdavys apie skolą nieko žinoti negalėjo. Paties pareiškėjo teigimu, jis dirba užsienyje atsitiktinius darbus, jo pajamos per mėnesį siekia apie 1 000 Eur, tai yra netgi daugiau, nei pareiškėjas uždirbdavo oficialiame darbe, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjo nemokumo lėmė jo atleidimas iš darbo 2019 m. gegužės 13 d. ir neįsidarbinimas dėl didelių skolinių įsipareigojimų. Priešingai, uždirbdamas apie 1 000 Eur per mėnesį, per trejus metus nesistengė nei kiek sumažinti savo finansinio įsipareigojimo, nors tokią galimybę turėjo. Pareiškėjui šiuo metu yra 41 metai, jis yra darbingo amžiaus, neįgalumo neturi, darbingumas neapribotas, duomenų apie pareiškėjui diagnozuotus sveikatos sutrikimus, darančius įtaką darbo pasirinkimui, nėra. Teismas padarė išvadą, kad per analizuojamą laikotarpį, pareiškėjas nedėjo jokių pastangų atkurti mokumą ar susirasti geriau apmokamą darbo, nesistengė ir nebandė ieškotis oficialaus darbo, nebandė mažinti susidariusių skolų.

6. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai laikytini nesąžiningi ir dėl vengimo pateikti teismui finansines prievoles pagrindžiančius įrodymus, dėl ko negalima nustatyti, ar pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme ir įvertinti, ar J. K. paskaičiuotas akcizo mokestis nėra įtrauktas į nenurašomų reikalavimų sąrašą, nurodytą FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje, nors dar 2023 m. kovo 15 d. posėdžio metu įpareigojo pareiškėją tai padaryti. Paskutinio posėdžio metu pareiškėjas dar kartą patvirtino, kad papildomų duomenų apie prievolės atsiradimą J. K. teismui neteiks, paaiškino, kad prievolė atsirado dėl to, kad per sieną gabeno tabako krepšį, tai yra neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Taip pat pareiškėjas priešpaskutinio posėdžio metu teismui nurodė, kad yra skolingas savo buvusiai sutuoktinei 8 000 Eur, tačiau paskirtinio posėdžio metu nurodė pareiškimo netikslins, naujų kreditorių į procesą neįtrauks ir prašė spręsti pareiškimą ta apimtimi, kuria yra pateiktas. Teismas sprendė, kad pareiškėjui elgiantis pasyviai ir nesiimant jokių veiksmų, siekiant pagerinti savo finansinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais, tokiu būdu sumažinant savo įsipareigojimus, sąmoningas savo finansinės padėties bloginimas turėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo mokumui, todėl toks jo elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, padarė išvadą, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskirajame skunde pareiškėjas prašė Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį ir pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos tenkinti ir iškelti pareiškėjui A. K. fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai vertino jo sąžiningumą šiuo pagrindu, nes pareiškėjo veiksmai suponuoja visai kitas išvadas. Dar daugiau, teismas visiškai nevertino faktų, kad pareiškėjas nedidino savo skolų apimties. Nevertino fakto, kokią įtaką pareiškėjo nemokumui turėjo nurodyti ir teismo nustatyti pareiškėjo veiksmai. Teismas pareiškėjo veiksmus vertino siaurąja prasme ir nevertino bendrame kontekste, bendroje pareiškėjo situacijoje. Dėl šios priežasties ir padarė nepagrįstas išvadas.

7.2. Visi dokumentai, kuriais disponavo pareiškėjas buvo pateikti tinkamai ir laiku teismui. Teismui pateikus papildomus klausimus, susijusius su prievolėmis pareiškėjas savo aktyviais veiksmais rinko informaciją ir ją gavo iš kreditoriaus VMI prie LR F. K. sąrašas buvo pateiktas, įsiskolinimą pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti. Teismui priimant sprendimą ir vertinant, ar pareiškėjas atitinka FABĮ nustatytoms formalioms nemokumo sąlygoms, taip pat civilinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai nesukėlė kliūčių tai įvertinti ir konstatuoti pareiškėjo nemokumą.

7.3. Teismas, priimdamas procesinį dokumentą negali vienoje dalyje tuos pačius įrodymus vertinti vienaip, o kitoje dalyje juos jau vertinti kitaip. Jeigu teismui pakako duomenų nustatyti pareiškėjo nemokumą, reiškia, pareiškėjas atskleidė ir byloje yra pakankamai duomenų ir įrodymų siekiant tinkamai įvertinti situaciją, pareiškėjo atitikimą FABĮ reikalavimams, tame tarpe ir pareiškėjo sąžiningumą. Dar daugiau, būtent tuo tikslu buvo atidėtas vienas teismo posėdis, kad į procesą būtų įtrauktas kitas suinteresuotas asmuo - D. B. institucija ir ji pakeistų Lietuvos Respublikos instituciją. Deja teismas nematė pagrindo, kad tai būtų padaryta ir laikė, kad bylą galima nagrinėti. Nei pareiškėjas, nei Lietuvos Respublikos institucija negalėjo atsakyti į teismo nutartyje iškeltus klausimus šioje dalyje ir tik naujas suinteresuotas asmuo tai galėjo padaryti. Ši našta nesąžiningumo forma buvo perkelta pareiškėjui.

7.4. Teismo nustatyti nesąžiningi veiksmai neįtakojo pareiškėjo nemokumo, nėra jokio priežastinio ryšio ir net teismo vertinami skirtingai toje pačioje situacijoje, laikytina, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

8. Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM Atsiliepime į atskirąjį skundą prašo sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.

8.1. Akcentuotina, kad vien tik skolininko kreipimasis nesudaro sąlygų iškelti jam bankroto bylą ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) tikslas nėra vien tik remiantis skolininko pateiktais dokumentais spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo. Kiekvienu atveju konkrečiai ir visapusiškai turi būti vertinama ir sprendžiama dėl skolininko nemokumo būsenos susidarymo priežasčių bei FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (ne)buvimo. Skolininkui tenka pareiga pagrįsti visas reikalaujamas aplinkybes ir sąžiningai pateikti visapusišką ir pilną informaciją, o jeigu skolininkas to nepadaro, jo prašymas negali būti tenkinamas.

8.2. Pareiškėjas valstybės biudžetui skolingas 26 717,94 Eur sumą, kurią sudaro:10 22,40 Eur delspinigiai; 25 695,54 Eur pagal užsienio valstybių vykdomuosius dokumentus. VMI prie FM 2019 m. vasario 14 d. gavo J. K. mokesčių administratoriaus prašymą vykdyti reikalavimą dėl 26 240,54 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo. J. K. mokesčių administratoriaus prašyme nurodytas reikalavimo pobūdis – akcizų mokestis, kurį sudaro pagrindinė suma – 18 946,24 Eur ir administracinė bauda ir nuobauda – 7 294,30 Eur. Minėtos skolos išieškojimą vykdo antstolis L. L. vykdomojoje byloje Nr. 0187/22/08278.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

10. Apeliacijos dalykas yra teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka.

12. Nustatyta, kad pareiškėjas prašymą iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą grindė tuo, kad pareiškėjo skola susidarė dėl nesumokėtų mokesčių užsienio valstybei, o ne dėl FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų. VMI prie LR FM 2019 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 491-120 išieškoti baudą pagal užsienio valstybės prašymą, kurį 2019 m. rugpjūčio 2 d. pateikė antstolių informacinei sistemai. VMI prie FM vykdo 26 717,94 Eur priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo pagal užsienio valstybės vykdomuosius dokumentus.

13. Pareiškėjas nesutinka su skundžiama nutartimi, iš esmės argumentuodamas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, kas įtakojo išvados dėl pareiškėjo nesąžiningumo nepagrįstumą.

14. Sprendžiant, ar keltina fizinio asmens bankroto byla, paprastai vertinama (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis): 1) ar asmuo yra nemokus (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis); 2) ar asmuo tapo nemokus sąžiningai (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis); 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, nustatė, kad pagal Marijampolės apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. E1-701-714/2021 vykdomas 123,50 Eur baudos ir pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)491-120 vykdomos 7 294,30 Eur administracinės baudos ir nuobaudos išieškojimas priskirtinas nenurašomiems reikalavimams, kurie nelemia fizinio asmens nemokumo (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo metu (2023 m. vasario 17 d.) Lietuvos Respublikoje galiojo 840 Eur MMA, todėl teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo likę įsipareigojimai kreditoriams, kurie neginčijami, sudaro 21 757,03 Eur sumą, sprendė, kad ši suma viršija 25 MMA.

16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo (ne)sąžiningumo nurodė, kad pareiškėjo veiksmai laikytini nesąžiningi dėl vengimo pateikti teismui finansines prievoles pagrindžiančius įrodymus, dėl ko negalima nustatyti, ar pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme ir įvertinti, ar J. K. paskaičiuotas akcizo mokestis nėra įtrauktas į nenurašomų reikalavimų sąrašą, nurodytą FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje.

17. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir vertino pareiškėjo gaunamas pajamas, jo turimo turto masę, taip pat turimus įsipareigojimus, tačiau iš esmės neatskleidė, ar pareiškėjo finansinė būklė (ne)atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos fizinio asmens nemokumo sąlygos, t. y. viena vertus teismas nurodė, kad įsipareigojimai sudaro 21 757,03 Eur ir, kad ši suma viršija 25 MMA, kita vertus, teismas nurodė negalintis įvertinti, ar J. K. paskaičiuotas akcizo mokestis nėra įtrauktas į nenurašomų reikalavimų sąrašą, nurodytą FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje. Jeigu reikalavimas būtų nenurašomas, tai iš esmės pakeistų pareiškėjo nemokumo vertinimą, nes nepaisant bankroto bylos iškėlimo, užbaigimo, reikalavimas išliktų. Šiuo atveju 2023 m. kovo 15 d. posėdžio metu teismas įpareigojo pareiškėją pateikti teismui finansines prievoles pagrindžiančius įrodymus, tačiau pareiškėjas patvirtino, kad papildomų duomenų apie prievolės atsiradimą J. K. teismui neteiks, paaiškino, kad prievolė atsirado dėl to, kad per sieną gabeno tabako krepšį, tai yra neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

18. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog į bylą pareiškėjas nepateikė išsamių duomenų / įrodymų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, ar J. K. paskaičiuotas akcizo mokestis nėra įtrauktas į nenurašomų reikalavimų sąrašą, nurodytą FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje. Tačiau kasacinio teismo yra išaiškinta, jog atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą įmonių bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis) (Lietuvos A. T. 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus.

19. Pažymėtina, kad panašioje faktinėmis aplinkybėmis Lietuvos A. T. išnagrinėtoje byloje, kur buvo sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tolimųjų reisų vairuotojui, kuriam buvo nustatyta prievolė V. F. Respublikos federalinei muitų išieškojimo vykdymo tarnybai prie Hanoverio centrinės muitinės sumokėti 162 312,04 Eur akcizo mokestį už pareiškėjo gabentame krovinyje rastus paslėptus tabako gaminius, kasacinis teismas nurodė, kad skolą V. F. Respublikos federalinei muitų išieškojimo vykdymo tarnybai prie Hanoverio centrinės muitinės teismai nepagrįstai vertino kaip reikalavimą dėl žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo, kuris baigus fizinio asmens bankroto procesą negali būti nurašomas, todėl netinkamai vertino pareiškėjo nemokumą. Kasacinis teismas išaiškino, jog tam, kad tam tikras reikalavimas būtų pripažintas reikalavimu dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, teismas turi nustatyti, kad: 1) yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, 2) reiškiamas reikalavimas yra susijęs su šia nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu. Toks aiškinimas, be kita ko, atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje išdėstytas reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui, sąrašas negali būti aiškinamas plačiai (Lietuvos A. T. 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-823/2022). Byloje nepateikta duomenų kad pareiškėjas būtų nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su tabako gaminių gabenimu, ar, kad yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą.

20. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės vertindamas pareiškėjo sąžiningumą sprendė, kad pareiškėjas elgėsi pasyviai ir nesiėmė jokių veiksmų pagerinti savo finansinę padėtį, atsiskaityti su kreditoriais, tokiu būdu sumažinant savo įsipareigojimus, sąmoningas savo finansinės padėties bloginimas turėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo mokumui, todėl teismas vertino, kad toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas sąžiningu.

21. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nedėjo jokių pastangų atkurti mokumą ar susirasti geriau apmokamą darbo, nesistengė ir nebandė ieškotis oficialaus darbo, tačiau vien formalus konstatavimas, kad asmuo turi galimybes gauti didesnes pajamas, negali būti laikomas objektyviu argumentu, jog pareiškėjas realiai tokias galimybes turi. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertintina, ar pareiškėjas sąmoningai, t. y. iš esmės elgdamasis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo, ar geriau apmokamo darbo nesuradimą sąlygoja tam tikros tiek išorinės darbo rinkos aplinkybės (pvz. profesijos paklausa, keliami reikalavimai ir kt.), tiek pareiškėjo asmeninės savybės (pvz. išsilavinimas, įgūdžiai ir kt.). Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje iš esmės nėra aptartas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais gali būti vertinami jau fizinio asmens bankroto proceso metu, o fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą yra vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje, pvz. iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir, nustatęs asmens nesąžiningumą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 straipsnio 9 punktas), be to, pastangos ieškoti geriau apmokamo darbo dažnai įtraukiamos į asmens nemokumo planą, kurio vykdymas yra kontroliuojamas tiek administratoriaus, tiek kreditorių.

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmiau nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo (ne)mokumu ir (ne)sąžiningumu, liko išsamiai nenustatytos ir detaliai neįvertintos, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė, dėl ko galėjo būti nepagrįstai atsisakyta iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto byla.

24. Kadangi pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo nagrinėjimas priskirtas apylinkės teismui (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis) ir dėl to apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimo, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.