Utenos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios D. S. atstovei advokatei Raimondai Venckutei, jos atstovui pagal įstatymą V. S.,

R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) sargu - kūriku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. laikotarpiu nuo 2020 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2021-06-27, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog nukentėjusioji D. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška jos būkle dėl mažametystės, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, o būtent: vertė nukentėjusiąją šlapintis kambaryje ant puoduko jam matant, kviesdavo miegoti kartu su juo vienoje lovoje, nuogas gulėdavo lovoje ir miegodavo kartu su nukentėjusiąja, demonstravo jai savo apnuogintą užpakalį, lietė jos krūtinę, ranką kišo už drabužių, glostė, lietė lytinius organus, užpakalį, lietėsi savo lytiniu organu prie nukentėjusios kūno dalių, tokiu būdu tyčia atliko veiksmus, keliančius asmens lytinį susijaudinimą, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir sutrikdančius jaunesnio nei šešiolikos metų asmens fizinį bei psichologinį vystymąsi.

Be to, R. L. laikotarpiu nuo 2020 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2021-06-27, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog nukentėjusioji D. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, dėl ko nukentėjusioji negalėjo visiškai suprasti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės bei tiems veiksmams pasipriešinti, tyčia vertė nukentėjusiąją šlapintis kambaryje ant puoduko jam matant, kviesdavo miegoti kartu su juo vienoje lovoje, nuogas gulėdavo lovoje ir miegodavo kartu su nukentėjusiąja, demonstravo jai savo apnuogintą užpakalį, lietė jos krūtinę, ranką kišo už drabužių, glostė, lietė lytinius organus, užpakalį, lietėsi savo lytiniu organu prie nukentėjusios kūno dalių, tokiais savo veiksmais atliko mažametės nukentėjusiosios D. S. atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus, galinčius sukelti lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, ko pasekoje nukentėjusiajai mažametei D. S. išsivystė potrauminio streso sindromas ir tokiu būdu jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais R. L. padarė BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas nusikalstamas veikas.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. L. savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino ir parodė, kad gyvena su sugyventine R. G. nuo 2020 metų. Santykiai su sugyventine geri. Gyvena kartu ir dabar. Kartu gyveno jos dukra D. S., su kuria iš pradžių santykiai buvo geri. Nuveždavo ją į mokyklą ir parveždavo iš jos. Po to prasidėjo reikalavimai duoti pinigų, aiškinimai, kad žino įstatymus. Nurodė, kad D. S. nelietė, su ja negulėjo. Nebuvo tokių atvejų, kad gulėtų su mažamete vienoje lovoje. Namuose kambariai yra atskiri ir atskiros lovos. Miega savo lovoje su sugyventine, vilkėdamas apatiniais drabužiais: trumpikėmis ir maike, o jei labai išvargęs – su rūbais. D. S. nėra miegojusi jų lovoje. Nėra buvę taip, kad atsibustų lovoje trise, miegotų lovoje trise, ar prabudus D. S. miegotų kartu. Ji turi atskirą kambarį ir savo lovą. Namuose nėra tualeto. Koridoriuje stovi kibiras, o D. S. kambaryje buvo biotualetas. Nebuvo tokio atvejo, kad D. S. šlapintųsi ant puoduko. Nėra matęs, kad ji ant jo darytų gamtinius reikalus. Neversdavo jos daryti gamtinius reikalus jam matant. Nėra jos apkabinęs draugiškai, nes ji jo nepripažįsta. Nebuvo nederamų lietimų, nelietė po jos drabužiais. Galėjo netyčia užkabinti už krūtinės, kai jis, sugyventinė ir D. S. dūko, t. y. slėgdavo sūrį iš jo. Tarp R. G. ir jos dukros santykis toks, kad ji žiūri tik valgyti padaryti. Jis dirba naktinėje pamainoje. D. S. nuolat gulėdavo lovoje ir neišeidavo iš kambario. Per naktį šviesa jos kambaryje degdavo, facebook‘e sėdėdavo, visą naktį su telefonu, už tai ir pradėjo sapnuotis nuogi vyrai. Per atostogas D. S. būdavo pas tėvą. Ar konfliktuodavo D. S. su tėvu, jis nežino, nematė. Kaltinimų kategoriškai nepripažįsta.

2021-07-12 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventine R. G.. Su R. G. gyvena du metus laiko. Ji turi dvi dukras. D. S. gyvena kartu su R. G. ir juo, kita jos dukra gyvena Vilniuje, ją matęs gal kokį kartą. Su R. G. veda bendrą ūkį. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), o R. G. sezono metu renka uogas, grybus, sraiges. Jo mėnesio pajamos yra maždaug apie 800 Eur, o kiek uždirba ji jis tiksliai nežino. Pradėjus bendrauti su R. G., jis kartas nuo karto atvažiuodavo pas ją į svečius. Su jos dukra D. S. pradžioje jo santykiai buvo geri, jis ją nuveždavo į mokyklą, parveždavo, tikrai sutardavo gerai. Nuo šių metų ji pasikeitė, pradėjo su juo nepagarbiai bendrauti, sakydavo ko jis čia atvažiavo, tai ne jo namai. Sakydavo, kad nėra jos tėvas, todėl negali jai nieko aiškinti. Mergaitė auga, keičiasi pati, o kartu ir charakteris. Jis dirba naktinį darbą, todėl grįžęs po darbo nori pamiegoti, o ji specialiai jam trukdo, laksto po namus ir neleidžia pamiegoti. D. S. turi savo kambarį, kuris šiuo metu yra remontuojamas. Vasaros laiku D. S. būna pas savo tėvą, su sugyventine ji gyvena tik per mokslo metus. Yra buvę tokių kartų, kad jis, R. G. ir D. S. dūko ant jų kambaryje esančios lovos, ,,spaudė sūrį“, gal ir galėjo gnybtelėti, bet tikrai D. S. seksualiai netvirkino. Jis yra ne kartą buvęs su D. S. vienas namuose. Jis yra užėjęs į D. S. kambarį, kai ji miega, pažiūrėdavo ar atsibudusi mergaitė, ar dar miega. Užeidavo į mergaitės kambarį R. G. būnant namuose, buvo kartu, kai jos namie nebuvo. Neturi polinkio lysti prie vaikų. Gyvena su moterimi, tarp jų būna lytiniai santykiai, todėl vaikai jo seksualiai nedomina. Mano, kad D. S. išsigalvojo tokį dalyką, kad jį apšmeižtų. Gal jos tėvas pakurstė ją taip elgtis, kad ją pasiimtų gyventi pas save, kadangi nori gauti už D. S. mokamus pinigus. Kiek žino, D. S. tėvas niekur nedirba. Jis yra matęs D. S. sėdinčią savo kambaryje ant biotualeto, nes sugyventinės namuose nėra nei dušo, nei tualeto. Tuo metu, kai ją matė sėdinčią ant tualeto, tai ji atlikinėjo gamtinius reikalus. Jos lytinių organų matęs nėra. Šiuo metu sugyventinės namuose daro remontą, viską daro iš bendrų piniginių lėšų. Sugyventinės šeimai padeda kiek gali, nes gyvena kartu, todėl ir rūpinasi kiek įmanydamas. Nė karto nėra miegojęs vienoje lovoje su D. S., taip pat nėra niekada miegoję visi trys vienoje lovoje. Niekada nėra iš sugyventinės girdėjęs, kad ji jam draustų bendrauti su D. S. ar sakytų, kad nedūktų su ja. Žaisdamas su D. S. galėjo ją apkabinti, galėjo paliesti ir krūtinę, tačiau tai tikrai buvo ne piktavališkai ar siekiant seksualiai priekabiauti prie jos, o tiesiog dūkstant netyčia užkabino. Jis yra padėjęs jai ruošti namų darbus, neatsisakydavo ir pagelbėdavo jai. D. S. yra uždaro būdo mergaitė, gali ir visą dieną prasėdėti kambaryje. Tikrai prie jos seksualiai nepriekabiavo. Ką veikė įtarime nurodytą dieną, jis tikrai detaliai neprisimena, tačiau jeigu neklysta, jis kartu su sugyventine nuvežė D. S. pas jos tėvą Kavarsko kaimo pusėj, tiksliai neprisimena kaimo pavadinimo (2 t., b. l. 113-114).

Liudytojas (nukentėjusiosios įstatyminis atstovas) V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra D. S. tėvas. R. L. kartu su R. G. ir jo dukra gyveno apie metus laiko. Dukra visada būdavo pas jį atostogų metu, t. y. visą vasarą ir per žiemos atostogas. Santykiai su dukra geri. R. G. nelabai mokėjo elgtis su vaiku. D. S. išsikalbėjo su jo dukra, kuri gyvena Vilniuje. D. S. kitai jo dukrai papasakojo, kad R. L. vaikšto nuogas, kažkaip ateina nuogas, prabunda ir randą jį, išbėga iš kambario, nes lietė už krūtinės. Šiuo metu mergaitė gyvena kartu su juo. Dabar viskas gerai. Mokosi gerai. Lietuviškai pradėjo geriau kalbėti. Turi daug draugių. Mama su dukra mažai bendrauja. Bendravimą inicijuoja pati dukra. Dukros gyvenamoji vieta buvo pakeista būtent dėl šio įvykio. Su R. G. dėl šių įvykių nekalbėjo. Dukra sakė, kad motina viską žinojo, kad motina užtiko nuogą R. L. su D. S.. Nežino, ar tuo metu D. S. buvo nuoga. Buvo tarp jų ginčas, bet jie toliau gyvena kartu. Nežino aplinkybių, nes jam perpasakojo kita dukra. Tiesiogiai nėra matęs, tik nugirdęs pokalbį. D. S. visus metus vežiojo į psichologo konsultacijas. Po jų pasikeitė vaiko elgesys. Ar ji sakė tiesą psichologei, jis nežino. Vaiko atžvilgiu nebuvo grubus, vaikų teisės liepė vaiką auklėti, nes ji nemokėjo nei valgyti pasidaryti, nei susitvarkyti, net lietuviškai nemokėjo kalbėti. Vaikas sakė, kad pas motiną už jokius pinigus neis gyventi. Jis išlaikymą vaikui teikė, darė bankinius pavedimus arba paduodavo į rankas.

2021-07-04 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios įstatyminis atstovas V. S. parodė, kad 2021-07-04 jis iš dukros V. P. sužinojo, kad jo buvusios sugyventinės R. G. dabartinis sugyventinis R., kurio pavardės ir kitų duomenų nežino, pas juos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), lovoje seksualiai tvirkina jų bendrą nepilnametę dukrą D. S., kuri gyvena kartu su motina. Ji atsikėlusi rytais savo lovoje randa nuogą motinos sugyventinį R., kuris ją lietė, tai įvyko ne mažiau kaip tris kartus. Vieną kartą jis jai lietė krūtinę ir ranką tiesė žemyn link lyties organų. Paskutinį kartą prie jos priekabiavo 2021-06-27. 2021-07-20 papildomos apklausos metu V. S. parodė, kad kelis kartus lankėsi pas jį namuose vaikų teisių specialistai. Paskutinį kartą su vaikų teisių specialistais teko bendrauti penktadienį 2021-07-16, buvo ir R. G.. Jam R. G. pasirodė neapsisprendusi, lyg nenorėtų toliau auginti dukros D. S.. Su D. S. jis labai gerai sutaria. Nemano, kad dukra galėtų išsigalvoti tokius dalykus ir nebūtai kaltinti žmogų, ji jau ne maža mergaitė, viską kuo puikiausiai supranta. D. S. nesakė, kad nenorėtų grįžti pas mamą gyventi, bet ji sakė bijanti mamos sugyventinio, kad jis vėl ją grabinės. Gana dažnai juos lanko ir kita jo dukra V., kuriai D. ir papasakojo, kad R. G. sugyventinis, prie jos kimba. 2022-04-27 papildomos apklausos metu V. S. parodė, kad jis duodamas parodymus šiek tiek susimaišė ir nurodė, kad apie įvykio aplinkybes pirmą kartą sužinojo iš savo vyresniosios dukros V. P., tačiau tai buvo antras kartas, kada ji jam viską papasakojo smulkiau. Pirmą kartą jis įvykio aplinkybes sužinojo tada, kai jo sūnus G. S. kalbėjosi su jo dukra D. S. ir ji jam papasakojo apie savo patėvį R. L., apie jo nederamą elgesį. Jis tuo metu buvo šalia jų, girdėjo ką jie kalbėjo, tačiau negirdėjo visų aplinkybių, įvykio esmę suprato. Vėliau, kaip jis suprato, sūnus G. S. papasakojo ką girdėjo seseriai V. P., o ji po to kalbėjosi su D. S., todėl V. P. ir žinojo daugiau įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 161-163, 164-165, 166-169).

Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra D. S. sesuo iš tėvo pusės. Viskas prasidėjo nuo to, kad sesę vasaros atostogų laikotarpiui R. G. su sugyventiniu atvežė pas tėvą. Nuo pirmos dienos kilo įtarimas, kad kažkas yra negerai. Sesuo bijojo prisilietimų, buvo įsibauginusi. Po poros savaičių D. S. pradėjo kalbėti. Pasakojo, kad R. L. padeda mamai, bet jai nepatinka, kad randa savo lovoje nuogą ir jis išeina. Ji jo neliečia, bet kai prabunda jis išeina nuogas. Mamos nebūna, nes tuo metu ji grybauja, uogauja. Pasakojo, kad jis lietė jos krūtinę, pilvą, užėjus mamai – susipyko, jie išėjo, o kai grįžo mama, jai pasakė, kad R. L. juokavo. Paaiškėjus šiems faktams iš karto kreipėsi į policiją. D. S. jausdavo baimę jo atžvilgiu, jautėsi stebima. R. G. visada akcentavo, kad R. L. padeda finansiškai, o jei nepadės – neturės kuo maitinti. Mergaitė jaučiasi motinos išduota. Apie 5 m. dirba vaikų darželyje, todėl jaučia, kada vaikai fantazuoja, o kada kalba teisybę. D. S. nėra linkusi fantazuoti. Šiuo metu vaikas yra labai pasikeitęs į gerąją pusę, nė karto per metus nepasakė, kad nori grįžti pas mamą. Gyvenimo sąlygos pas mamą ir tėtį skiriasi. Buitis visiškai kita.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. P. parodė, kad ji turi tėvą V. S. ir seserį D. S.. V. yra jų bendras tėvas, tik mamos yra skirtingos. D. nuolat gyvena kartu su savo motina R. G. adresu (duomenys neskelbtini), tik vasaros atostogas leidžia pas tėvą jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Iki šiol su D. ji susitikdavo tik per jos vasaros atostogas, telefonu su ja nebendraudavo. Kiek jai žinoma, šiuo metu R. turi sugyventinį, vardu R., tačiau jo tikslių duomenų nežino, jo nepažįsta. Nuo šių metų birželio 27 d., D. yra atvykusi pas tėvą ir čia gyvena. 2021-07-04 apie 17.00 val., ji buvo taip pat atvykusi pas tėvą. Kalbėdama su D. ji jos, kaip ir kiekvienais metais, klausė kaip ji gyvena, kaip sekasi jai ir jos mamai. Pokalbio metu ji išsipasakojo, kad viskas namuose būtų gerai, jei ne mamos sugyventinis. Ji minėjo, kad kol namuose būna sugyventinis, tol ji jaučiasi nesaugi. Nurodė, kad nesaugi ji jaučiasi dėl to, kad rytais atsikėlusi ji savo lovoje randa nuogą mamos sugyventinį, kuris ją liečia. Sakė, kad ne mažiau kaip tris kartus yra taip prabudusi su juo. Minėjo, jog vieną kartą mamos sugyventinis lietė ją, kaip jai parodė, lietė jos krūtinę ir ranką žemyn tiesė link lyties organų, tačiau tuo momentu į kambarį įėjo mama ir pradėjo šaukti. Kaip suprato, R. matė ką sugyventinis darė D. Ji minėjo, jog mama su sugyventiniu stipriai susipyko ir liepė D. eiti į lauką. Vėliau mama jai pasakė, kad sugyventinis taip juokauja. Taip pat jai sakė, kad ji labai neturi pinigų, o sugyventinis jai padeda finansiškai. Tai D. jai paaiškino kaip priežastį, kodėl ankščiau niekam nesakė apie mamos sugyventinio elgesį. Pagal D. pasakojimus suprato, kad iš viso mamos sugyventinis prie jos priekabiavo ne mažiau kaip tris kartus. Suprato, kad paskutinį kartą jis prie jos priekabiavo tos dienos ryte, kai ji atvyko pas tėvą, tai yra 2021-06-27. Ar R. sugyventinis lytiškai santykiavo su D. ji nežino, to ji jai neminėjo, ji jos to neklausė. Pagrinde ji kalbėjo apie tai, jog jis ją lietė bei nuogas miega jos lovoje. Kaip ji minėjo, jis ateina į jos lovą anksti ryte, kai R. būna išėjusi į mišką uogauti. Apie šią situaciją su R. ji nekalbėjo. Iš D. kalbos suprato, kad R. apie tokius sugyventinio veiksmus žinojo, tačiau juos slėpė (1 t., b. l. 181-182).

Liudytoja J. A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį pirmą kartą susitiko su D. S.. Mergaitė atvyko su tėčiu, kuris pasakė, kad mergaitei yra rekomenduojama lankytis pas psichologą dėl galimai patirto seksualinio priekabiavimo. Mergaitė jau buvo ,,Užuovėjoje“, kur jai rekomendavo psichologo konsultacijas. Iš dokumentų susipažino, kad D. S. buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Patiriant potrauminį stresą kankina sapnai, blogi prisiminimai, raidos patyrimai, todėl dirbo ties tuo. Bendravimas vyko apie 8 mėnesius. Pradžiai taikė potrauminio streso metodiką, užmezgė ryšį su mergaite. Jautėsi, kad mergaitė jaučiasi nesaugi, nerimastinga, įsitempusi. Mergaitė pasakojo, kad sapnavo R. Sutiko pasidalinti sapnu. Sakė, kad R. vėl prie jos lenda. Pravirko. Pasidalino kai kuriais faktais. Sakė, kad pas ją ateidavo R., atsigulęs nuogas sakydavo, kad nori jos ar kažkaip panašiai. Mergaitės intelektiniai gebėjimai yra geri. Jos raida nėra sutrikusi. Mergaitei buvo sunku išreikšti mintis lietuvių kalba, nes ji puikiai galėdavo tai daryti anglų kalba. Verbalinės išraiškos sunkumų nepastebėta. Apie lytinius santykius ir patirtį neteko bendrauti.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. A. D. parodė, kad nuo 2005 metų dirba (duomenys neskelbtini), medicinos psichologe. 2021-08-12 į Psichikos sveikatos centrą atvyko mažametė D. S. su tėčiu V. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Kaip tuomet jai paaiškino mergaitės tėtis, vaiko teisių apsaugos specialistai jiems nurodė kreiptis į jų įstaigą, nes jo dukra buvo tvirkinta mergaitės mamos sugyventinio. Su D. pradėjo bendrauti nuo 2021-08-12 ir konsultacijos (jų trukmė 50 min.) su ja vyksta iki dabar, susitinka vieną kartą (vieną dieną) į savaitę, pastoviu laiku. D. galėtų apibūdinti kaip intelektualią mergaitę, vengiančią nesaugios socialinės būsenos, linkusią prisitaikyti prie aplinkinių, stokojančią bendravimo įgūdžių, ramią, jautrią, draugišką, švelnią, paklusnią. Kažkokio netinkamo elgesio iš jos pusės ar neigiamų charakterio savybių neįžvelgė. Mergaitei intelekto vertinimą atliko Anykščių rajono švietimo pagalbos tarnybos specialistė V. R.. Pirmų susitikimų metu mergaitė buvo nerimastinga, vengianti bendrauti, jautėsi nesaugi, po to truputį bendravimas laisvėjo, sumažėjo nerimas, tapo atviresnė, pradėjo dalintis savo gyvenimo įvykiais. Konsultacijų metu jos bendravo apie įvairius dalykus, kurie tuo metu atrodė svarbūs, rūpimi pačiai mergaitei. Konsultacijų metu D. apie mamą yra užsiminusi, kad mama nežaisdavo su ja, dažniausiai būdavo užsiėmusi. D. pasakojo, kad tėtis ja perdėtai rūpinasi, daro už ją darbus, kuriuos ji pati norėtų pasidaryti. Iš D. pasakojimų vaikystėje ji dažnai būdavo viena, žiūrėdavo multiplikacinius filmus, žaidė vieną kompiuterinį žaidimą, gyventi su mama noro neišsakė. Apie pačią šeimą pokalbių praktiškai nebūdavo, daugiau bendravimas vyko apie abstrakčius, mokyklinius dalykus. Kalbant apie mamą D. kartais nuliūsdavo, kad negaudavo iš jos pakankamai dėmesio. Konsultacijų metu mergaitė minėjo, kad gyvendama su tėčiu susirado gerą draugę su kuria kartu lanko muzikos būrelį, kartu žaidžia, bendrauja, ilgisi ankstesnių draugų, kurios turėjo kai gyveno pas mamą. Apie lytinius santykius ir jų supratimą su mergaite nebendravo, jos žinių apie juos nežino. Konsultacijų pradžioje D. jai yra pasakiusi, kad ji patyrė seksualinį tvirkinimą, paprašius papasakoti smulkiau D. jai pasakė, kad mamos sugyventinis R. du kartus buvo nuogas užėjęs pas ją į kambarį, miegojo kartu su ja lovoje, kad tuomet jis lindo prie jos ir klausė, ar ji nori kartu su juo miegoti, kad neva jis žino, kad ji nori, lietė jos krūtinę. D. parodė, kaip jo ranka nuo krūtinės slinko žemyn, D. minėjo, kad dėl to labai pyko ant R., kad už tai jo nekentė. D. minėjo, kad gyvendama pas mamą vieną kartą miegodama savo kambaryje nubudusi lovoje rado R. nuogą miegantį kartu, jautė jo penį įbestą į koją po sėdmeniu, todėl bijojo pajudėti ir miegoti visą naktį, užmigo tik paryčiais kai suskambus apie 4.00 val. žadintuvui R. atsikėlęs išėjo į medžioklę. Ankstesnėse konsultacijose D. buvo užsiminusi apie sapną, kuriame sapnavo R., kad jis prie jos lindo, tačiau sapno nepamena. Po to tęsiant su ja pokalbį D. užsiminė, kad dėl to, kad prie jos lįsdavo R. ji jautėsi nelaiminga, jo bijojo, ji užsiminė, kad turi baimę, kad kai ji bus vyresnė, užaugs, kad vėl tai atsitiks, kad bus už ją vyresnis žmogus, kuris prie jos lys ir jai nepatiks. Jaučiasi, kad mergaitė išgyvena potrauminio streso sindromą, nes prisiminus R., tuos įvykius, kuriuos kartas nuo karto prisimena, ji pravirksta, susijaudina ir įsitempia. Kaip psichologė ir specialistė mano, jog D. yra patyrusi seksualinį tvirkinimą iš aukščiau jos nurodytų aplinkybių, sprendžiant iš to, kaip ji dalinasi savo prisiminimais, elgesio jų metu, stebint emocinį foną, gebėjimą atkartoti tą patį pasakojimą vėl po kurio laiko, nemano jog mergaitė tai galėtų pati išsigalvoti (1 t., b. l. 187-188).

Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra D. S. mama. Ji gyvena su sugyventiniu R. L., kuris yra kaltinamas tuo, ko nebuvo. Net nėra ką pasakoti. Kas yra sakoma nieko panašaus net nebuvo. Žino, kad neva R. nuogas įėjo į D. kambarį, bet tai neįmanoma, nes jie visi kartu atsikėlė, kambaryje buvo, būtų mačiusi. Ne visą laiką būna namuose. Nežino kaip yra, kai jos namuose nebūna. Nežino, ar tėvas, ar dukra meluoja. Kažkuris iš jų. Nepastebėjo, kad dukters elgesys būtų pasikeitęs pradėjus jai gyventi su R. Ji visada tokia pati. Pabuvo pas tėvą, tai net užsikirtinėti pradėjo. Išvažiavo sveikas, linksmas vaikas. Susidarė įspūdis, kad buvo nuteikta prieš juos, įbauginta, nenori net bendrauti. Ryšys du dukra buvo labai artimas, o dabar jau ne. Švepluoti pradėjo, nors anksčiau taip nebuvo. Tarėsi, kad dukra pagyventų pas tėvą, kol išsispręs visas šitas reikalas. Matydavo, kad dukra ir R. žaisdavo. Davė teisingus parodymus policijoje. Nematė, kad R. būtų nuogas prie dukters. Dukra dažnai pykdavo, jei kas užeidavo į jos kambarį. Dukra pyko, kai ji užeidavo. Pyko, kai užeidavo jos sugyventinis. R. dirbo naktimis. Kartu su R. turi atskirą kambarį, o vaikas turėjo savo. R. L. nemiegodavo mergaitės kambaryje. Kartais mergaitė ateidavo į jos lovą, bet kai nebūdavo R. Žiūrėdavo televizorių. R. L. namuose nuogas nevaikščiojo. Namuose nėra taip šilta, kad nuogas vaikščiotų. D. inicijuodavo žaidimus, po to atsibosdavo, jį apmušdavo ir durniumi išvadindavo. Namuose nėra tualeto, tik lauke. Tam, kad nereikėtų naktį eiti į lauką, mergaitė viską darydavo ant puoduko. D. naudojosi tuo puoduku. Nebuvo atvejų, kad versdavo ją šlapintis. Nekviesdavo D. miegoti kartu su jais. Nebūdavo, kad trise miegotų naktį. R. niekada nemiega nuogas. Neįmanomas dalykas, kad R. demonstruotų savo nuogą užpakalį. Jis yra santūrus žmogus. Namuose dušo nebuvo. Mergaitė vonelėje kambaryje nusiprausdavo. Jai padėdavo. Nėra mačiusi, kad R. ją liestų, ar kištų rankas. Nebent prilaikė kažkada, kad nuo lovos nenukristų. Apie seksualinį švietimą su dukra nekalbėjo, ji nesidomėjo.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirba, tačiau pragyvenimui gauna pinigų rinkdama ir parduodama uogas, grybus ir sraiges. Ji turi 2 dukras, t. y. L. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri šiuo metu gyvena Vilniuje, ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri gyvena su ja. D. S. tėvas V. S. gyvena atskirai nuo jų. Dėl dukros D. S. globos jie į teismą nesikreipė, draugiškai žodžiu susitarė kada pas ką dukra gyvens, o tiksliau mokslo metų laiku dukra D. gyvena pas ją namuose adresu (duomenys neskelbtini), o per vasaros atostogas dukra D. būna pas tėvą V. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Prieš maždaug 2 metus laiko ji susipažino su R. L.. Apie daugiau nei metus laiko R. L. apsigyveno pas ją namuose adresu (duomenys neskelbtini), jie pradėjo vesti bendrą ūkį, abu kartu pasiskirstė kas už ką mokės ir kas už ką bus atsakingas. Po R. L. atsikraustymo jie visą laiką gyvena trise, t. y. ji, jos sugyventinis R. L. ir jos dukra D. S.. Sugyventinis R., jos nuomone, su D. sutaria gerai, jis duoda jai pinigų kažkam nusipirkti, jie bendrauja, kartu žaidžia, kartu darydavo D. pamokas, tarp jų kartais būdavo ir žodinių konfliktų, tačiau konfliktai praeidavo. Ji miega su sugyventiniu R. viename kambaryje (miegamajame), o dukra D. būna ir miega kitame kambaryje (vaiko kambaryje). Jos sugyventinis R. pas D. kambaryje mažai būdavo, kadangi dukra jį vydavo iš kambario, nenorėdavo, kad jis pas ją kambaryje jis būtų, šaukdavo ,,ko tu čia atėjai, eik iš čia“, tačiau kodėl jį iš kambario išvarydavo ji pasakyti negali, nes nežino. Būdavo, kad dukra D. ateidavo į jų miegamąjį kambarį ir jie visi trys kartu miegodavo. Būdavo atvejų, kai sugyventinis R. dirbdavo naktimis (duomenys neskelbtini) ir jam nebūnant namuose, miegamajame kambaryje su ja kartu lovoje miegodavo kartu ir jos dukra D. Po naktinio budėjimo ryte grįžęs sugyventinis R. eidavo miegoti į jų miegamąjį, dažniausiai ji D. pakeldavo ir ji iš jų miegamojo kambario nueidavo miegoti į savo kambarį. Tačiau buvo keletas kartų, kai ji išeidavo į lauką ar būdavo namo kituose kambariuose, o R. su jos dukra D. likdavo miegoti jų miegamajame kambaryje, tačiau išeidama matydavo, kad abu miega skirtingose lovos pusėse. Nėra mačiusi, kad R. būtų lovoje kada nors gulėjęs su jos dukra D. jos kambaryje, miegamajame kambaryje, taip būdavo, bet tik tada kai su ja kartu miegodavo arba kai sugyventinis grįždavo po darbo rytais. Taip pat nėra mačiusi, kad sugyventinis R. lystų prie jos dukros D. ar liestų jos kūną. Būdavo, kad jos dukra jai sakydavo, kad sugyventinis R. prie jos lenda, liečia jos užpakalį ir panašiai, tačiau ji pati yra ne kartą mačiusi, kaip ji skundžiasi būtent tuo metu kai jie žaisdavo, ir ji matyt labai jautriai reaguodavo, kai sugyventinis D. apkabindavo ar ją lovoje perversdavo ar ją laikydavo, kad ji nuo dūkimo neiškristų iš lovos. Taip pat pamena, kad prieš maždaug 2 mėnesius laiko, jai būnant virtuvėje matė, kaip dukra D. žaidė su jos sugyventiniu R. miegamajame kambaryje, viso laiko, kol jie žaidė, ji jų nestebėjo, nes tvarkėsi virtuvėje. Po kurio laiko iki jos atbėgo dukra D. ir pradėjo jai sakyti, kad sugyventinis R. lietė jos krūtinę, tačiau jai pakalbėjus su sugyventiniu R. jis jai paaiškino, kad žaidimo metu jis gal ir netyčia palietė, tačiau tai įvyko staiga ir jis to tikrai tyčia nedarė ir nelietė, nes D. su sugyventiniu dažnai dūksta, vienas kitą verčia. Ji taip pat mano, kad viskas įvyko žaidimo metu ir netyčia. Ji yra ne kartą sugyventiniui R. sakiusi, kad nelystų prie jos dukros D., nes ji pastaruoju metu į viską labai reaguoja ir viskuo skundžiasi (2 t., b. l. 55-56).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. S. (miręs (duomenys neskelbtini)) parodė, kad jam yra nustatyta psichinė liga paranoidinė šizofrenija, tačiau gydymas yra sėkmingas, ligos požymių nejaučia, realybę ir tikrovę supranta. Šiuo metu jis gyvena kartu su tėvu V. S., adresu (duomenys neskelbtini). Iš tėvo pusės turi seserį D. S., kuri gyvena kartu su savo motina, buvusia jo tėvo sugyventine R. G., (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), tiksliai gyvenamosios vietos nežino. 2021 m. birželio mėnesio pabaigoje, tiksliai dienos nepamena, automobiliu, kurio modelio nepamena, iš matymo matytas R. G. sugyventinis, kurio vardo ir pavardės nežino, atvežė pas tėvą pavasaroti jo nepilnametę seserį D. S.. Būdama pas juos namuose sesuo D. pokalbio metu jam pasakė, kad dabartinis mamos R. sugyventinis jai nepatinka. Paklausus kodėl, sesuo D. jam papasakojo, kad mamos sugyventinis mamai R. nebūnant namuose dažnai gulasi pas ją į lovą, neaišku ar apsirengęs ar neapsirengęs, vieną kartą matė jo nuogą užpakalį, jis bandė liesti jai už krūtinės, klausė jos, ar jai tas patinka. Jis jos tuomet paklausė, ką į tai sako jos mama R.. D. atsakė, kad ji dažniausiai uogauja, grybauja, dažnai nebūna namuose, kartą mama buvo užtikusi sugyventinį gulintį kartu su ja lovoje, tai pamačiusi R. šaukė ant sugyventinio, kad jis lenda prie mergaitės, kad daugiau nelystų. Pokalbio metu šalimais kambaryje sėdėjo jo tėvas V. S., kuris šį pokalbį girdėjo. Tai išgirdę iš mergaitės jie abu pasimetė ir apie tai paskambinęs pranešė savo motinai H. B.. Daugiau niekam apie tai nepasakojo. Anksčiau D. motinos sugyventinio elgesiu nesiskundė. Jos mamos R. sugyventinio jis nepažįsta, nėra bendravęs, tačiau iš matymo jis yra kelis kartus matęs. Daugiau D. jam nieko apie savo mamos sugyventinį nepasakojo (2 t., b. l. 58-59).

Ekspertė A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra teismo vaikų ir paauglių psichologė. Ekspertizės akto išvadas tvirtina. Nurodė, kad D. S. ekspertizės įstaigoje lankėsi du kartus, nes dėl jos emocinės būsenos nepakako vieno susitikimo. D. S. pirmojo susitikimo metu sukilo neigiamos emocijos, jos produktyvumas krito, ji nebegalėjo atsakinėti į klausimus, buvo sukilę pykčio, liūdesio jausmai, nebesugebėjo su tuo susitvarkyti, jautėsi pernelyg didelė įtampa. Antrojo susitikimo metu ji buvo ramesnės būsenos. Ji negeba įvardinti, atpažinti emocinių savo patirčių. Jos kūnas transliuoja, kad ji to padaryti nemoka. Darėme išvadą, kad atsižvelgiant į jos amžių, jos individualius ypatumus, ji galėjo duoti parodymus. Jai yra sudėtinga nusakyti datas, skaičius, skaitines išraiškas, laiką. Darėme išvadą, kad nors ji negali konkrečiai įvardinti, tačiau tam tikros patirtys, byloje reikšmingos aplinkybės buvo kartotinos. Stebėjome jos nuoseklumą, tai ką ji kalbėjo apklausos metu, pakartojo ir ekspertizės metu. Susidarėme įspūdį kaip labai vienišo vaiko, jaučiančio motiniškos meilės ir globos deficitą. Ji patyrė liūdesį ir pyktį, nes negavo palaikymo ir supratimo. Atsivėrė apie savo patirtis pirmajam paklausus apie jos santykius su kaltinamuoju. Atsivėrimas nėra vėlyvas, jis įvyko įvykus tam tikroms aplinkybėms. Galime daryti išvadą, kad ji duodama parodymus rėmėsi asmenine patirtimi. Vaiko žodinė ir verbalinė kalba neprieštaravo. Nekilo abejonių dėl vaiko parodymų turinio. Fantazijų, įtaigumo nenustatė.

Ekspertė S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra teismo vaikų ir paauglių ekspertė psichiatrė. Ekspertizės akto išvadas tvirtina. Pagal savo kompetenciją įvertino D. S. psichikos sveikatos būklę. Nurodė, kad įvertinusi visą medžiagą D. S. buvo konstatuotas potrauminio streso sutrikimas, kuris yra kilęs sąsajoje su tiriamais R. L. veiksmais. Tai buvo įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikimas, nes sutrikimas tęsėsi ilgiau kaip 10 dienų. Potrauminio streso sutrikimas – sutrikimas, kuris pasireiškia kaip pavėluota arba užsitęsusi reakcija į stresogeninį įvykį, dažniausiai pasireiškiantys šio sutrikimo požymiai yra traumuojančio įvykio prisiminimai sapnuose arba įkyrūs atsiminimai, vengiantis elgesys, stimulų, įvykių vengimas. Šiam sutrikimui diagnozuoti reikalingas laikas, kad simptomatika išsivystytų. Vienas iš simptomų yra sapnai. Vaikas negali fantazuoti apie tai, ko nebuvo. Vaiko intelektas atitiko amžių ir abejonių nekėlė. Seksualizuoto vaiko elgesio pastebėta nebuvo.

6. D. S. nenustatytas padidintas polinkis fantazavimui.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 153 straipsnyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Tvirkinamųjų veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio (nepilnamečio) tvirkinamieji veiksmai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-356/2014, 2K-116-942/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokie kaltininko veiksmai gali sukelti mažamečio (nepilnamečio) lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką ir iškreiptą lyčių santykių įsivaizdavimą ir sutrikdyti mažamečių fizinį bei psichologinį vystymąsi. Tokiais nusikalstamais veiksmais kėsinamasi į mažamečio (nepilnamečio) asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2012). Mažamečio (nepilnamečio) asmens tvirkinimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus mažamečio (nepilnamečio) atžvilgiu ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-725/2007, 2K-356/2014).

Kaltinamasis R. L. viso bylos proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo teigimu, jis neatliko jokių seksualinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, jos netvirkino. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip savo pasirinktą gynybinę versiją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgus į ekspertų išvadą, kad dėl potrauminio streso sutrikimo D. S. nerekomenduojama dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti nepilnametės parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (1 t., b. l. 98). Peržiūrėjus D. S. apklausą, matyti, kad R. lietė jos krūtinę, glostė ją. Ji norėjo myžti, bet negalėjo išeiti į lauką. Turėjo tokį puoduką, bet R. neišėjo iš kambario, kai sakė jam išeiti, ir matė. Jai nebuvo patogu dėl tų dalykų. R. su ja žaidė taip, kaip tarsi ją puldavo, jie stumdydavosi ant lovos. Būdavo linksma, juokinga, bet būdavo ir pikta, kai lįsdavo per daug, tada susinervindavo ir pradėdavo verkti, kai jis neatstodavo. R. sakydavo, kad ji ateitų pas jį miegoti, bet nėjo. Jai nepatikdavo kaip R. orą bučiuodavo į ją. Jis kviesdavo ją miegoti pas save. Jis sakydavo „ateik pas mane miegoti“. Jis ateidavo pas ją nuogas miegoti, ji to nežinodavo. Ji atsikeldavo, o jis jau būdavo išėjęs. Kai nuogas ateidavo miegoti pas ją į lovą, tai ji atsisukdavo nuo sienos ir jį atstumdavo. Ji jautė, kad jis būdavo nuogas. Kai ji atsikeldavo ir jis iš karto išeidavo iš jos kambario. Kartą, kai jis atsikėlė iš jos lovos, ji matė jo „šikną“. Kartą jautė jo „daikčiuką“. Ji R. nelabai mėgdavo, ji nežinojo, kad jis pas ją miegodavo. Daug kartų taip buvo. Jis toje pačioje lovoje po „kaldra“, atsisukęs į ją, su ja miegodavo. Ne nuo jos nusisukęs, bet į ją atsisukęs. R. jai lietė krūtinę. Ji norėjo išeiti iš kambario. Mama atėjo iš lauko ir pamatė, tada R. atstojo nuo jos. Buvo vienas kartas, kai krūtinę jai lietė. Tuo metu ji buvo apsirengus. Jis rankomis lietė ją, glostė. R. ranka buvo po jos drabužiais. Jai buvo nepatogu, kai jis lietė tą vietą - nepatogu jai pasakyti - kai lietė šortų vietą. Ji ta vieta „sisioja“. Jis lietė ją po drabužiais. Ji nevisiškai prisimena, kaip buvo. Jis pradėjo šitaip ją glostyti (parodė). Ji ne visiškai prisimena. Po drabužiais lietė, jai buvo neramu ir nepatogu, kai jis pasiekė „šitą“ vietą (parodo tarpkojį). Jai labai nepatiko. Ji bandė reaguoti taip, kaip nieko neatsitiko. Bandė galvoti, kad jis tyčia taip padarė. Buvo daug kartų, kai R. taip darė. Buvo taip, kad ji bandė išeiti, o jis palietė jos „šikną“ ir pradėjo juoktis, jai nebuvo juokinga. Apie tokį R. elgesį gal tik mama ,,biški“ žinojo, bet nelabai ką ji galėjo padaryti. Mamai trūko pinigų. Ji pati sakė, kad neturi pinigų ją išlaikyti. Kai mama pamatė, kad jis liečia jos krūtinę sakė R., kad jis to nedarytų, rėkė ant jo. Kai jis nuogas ateidavo pas ją į lovą, ji sakydavo, kad jis nemiegotų pas ją, arba nieko nepasakydavo, bet jis vis tiek miegojo pas ją. Kai ją R. liesdavo, gal sakydavo ką, bet ji nelabai prisimena. Pirmas kartas, kai lietė, nežino datos. Gal šitais metais pradėjo, o gal ir praeitais metais lindo prie jos. Nežino nuo ko prasidėjo. Praeitais jis lįsdavo, sakė kad ji eitų pas jį miegoti - ji nežino nuo ko prasidėjo. Yra prisiminimai ką jai darė ir viskas. Buvo, kad ji, mama ir R. miegojo kartu. Tada ji jautė jo pimpalą čia (rodo prie savo šlaunies), ji negalėjo visą naktį miegoti. Mama prie R. miegojo, ne prie jos, ir ji prie R. Ji nežino kas taip nusprendė, kad ji ne prie mamos. Jis ateidavo pas ją nuogas, matydavo, kai išeidavo. Kai ji atsibusdavo, norėdavo atstumti jį nuo savęs, ji jautė pimpalą ir matė jo nuogą „šikną“. R. pimpalo niekada nematė, tik jusdavo. Ji galvojo, kad ranka jo nepatogiai padėta, ji bandė atstumti, bet ten buvo jo pimpalas. Ji galvojo, kad tai pirštas. Atstumdama jautė. Jo ranką, kai jis nepatogiai padėjo, ji bandė atstumti. Pimpalas jautėsi kitaip negu pirštas - jai nepatogu pasakyti. Pimpalas didesnis negu pirštas. Kai jautė pimpalą, tai pajuto maikę. Kartais su „maike“ būdavo, kartais be, bet visada būdavo be „triusikų“, nebent neprisimena. Tuo metu, kai lietė jai krūtinę, ji liemenėlę vilkėjo ir „maikę“. Liemenėlę, „triusikus“, „maikę“ ir gal džemperį gali būti ir kažką kitą. Glostė po džemperiu, po „maike“, po „triusikais“, jai buvo nepatogu.

Nukentėjusiosios D. S. parodymų teisingumu nesudaro pagrindo abejoti ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-33/2022 turinys, kuriuo nustatyta, kad D. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu. Šiuo metu D. S. konstatuotas potrauminio streso sutrikimas ((duomenys neskelbtini)). D. S., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, jos psichikos būklę, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. D. S., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, jos psichikos būklę bei turimas žinias (jos žinios apie seksualinės prievartos veiksmų esmę buvo teorinės, ribotos), negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams. D. S. nenustatytas padidintas polinkis į įtaigumą ir nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti (1 t., b. l. 125-135). Teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Pagrindo teigti, kad tėvas darė įtaką vaikui dėl jo parodymų, taip pat nėra. Ekspertizės akto išvados ir kitų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nepilnametė nukentėjusioji negalėjo išgalvoti jos nurodomų aplinkybių apie byloje tiriamą įvykį, kad ji davė parodymus, nesant jokio išorinio spaudimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti nuteistojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.

Ištyręs bei BPK 20 straipsnio tvarka byloje įvertinęs įrodymų visetą, teismas pagrįstai mano, kad kaltinamajame akte R. L. išdėstyti kaltinimai pasitvirtino ir yra nustatyti BK 153 straipsnio nusikaltimo sudėties požymiai, tai – objektas, subjektas, kaltės forma ir rūšis. Minėto nusikaltimo objektas yra jaunesnio asmens negu 16 metų seksualinis neliečiamumas, o šio nusikaltimo subjektas gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų amžiaus fizinis asmuo. Dėl D. S. amžiaus ginčo nėra. Iš byloje esančios 2023-02-15 specialisto išvados Nr. 97TPK-26/2023 nustatyta, kad R. L. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizės, kadangi byloje nėra duomenų apie ūminius psichozinius, lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (3 t., b. l. 88). Nėra abejonių, kad kaltinamasis R. L. suvokė, jog nukentėjusioji D. S. yra nepilnametė, kadangi gyveno su nukentėjusios motina kartu bei vedė bendrą ūkį, taigi, žinojo ir D. S. amžių. R. L. darydamas nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas, numatytas BK 153 straipsnyje, laikomas baigtu atlikus tvirkinimo veiksmus nepriklausomai nuo jų poveikio nepilnamečiui. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 metų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2021-06-27, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog nukentėjusioji D. S. yra mažametė, pasinaudodamas bejėgiška jos būkle dėl mažametystės, tiksliai nenustatytą skaičių kartų, atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus: vertė nukentėjusiąją šlapintis kambaryje ant puoduko jam matant, kviesdavo miegoti kartu su juo vienoje lovoje, nuogas gulėdavo lovoje ir miegodavo kartu su nukentėjusiąja, demonstravo jai savo apnuogintą užpakalį, lietė jos krūtinę, ranką kišo už drabužių, glostė, lietė lytinius organus, užpakalį, lietėsi savo lytiniu organu prie nukentėjusios kūno dalių, tokiu būdu tyčia atliko veiksmus, keliančius asmens lytinį susijaudinimą, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir sutrikdančius jaunesnio nei šešiolikos metų asmens fizinį bei psichologinį vystymąsi. R. L. atlikti veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje sudėtį. Dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalyje bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 138 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiui (1 punktas). Mažamečiu laikomas asmuo, jaunesnis nei 14 metų amžiaus.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-33/2022 matyti, kad atsakant į užduodamą klausimą ar galimai patirta seksualinė prievarta sutrikdė nukentėjusiosios D. S. vystymosi raidą, jei taip, tai kokie psichologiniai, emociniai, fiziniai, seksualiniai, elgesio sutrikimai buvo padaryti? ar dėl to sutriko jos sveikata, jei taip, koks sveikatos sutrikdymo mastas? duodamas atsakymas, kad šiuo metu D. S. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas ((duomenys neskelbtini)). Šis sutrikimas kilęs sąsajoje su byloje tiriamais įtariamojo R. L. veiksmais ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 125-135). Sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, pagal kurias ekspertizes atlieka ir išvadas teikia specialistas ir jos yra vienas iš įrodymų šaltinių. Taigi, pagal 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“, D. S. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio D. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad veiksmus, dėl kurių nukentėjusiajai D. S. sutriko sveikata (potrauminio streso sutrikimas ((duomenys neskelbtini))), atliko kaltinamasis R. L.. Kaltinamasis R. L. tvirkinamuosius veiksmus atliko prieš mažametę ir jam jos amžius, gyvenant kartu su ja ir jos motina apie metus laiko iki neteisėtų veiksmų atlikimo, buvo žinomas, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje padarymą, sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte padarymą, sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.

R. L. neteistas (2 t., b. l. 79-80), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 81-83). Psichiatro dispancerinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė (2 t., b. l. 86, 3 t., b. l. 84). Priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė (2 t., b. l. 86, 3 t., b. l. 84). 2023-02-15 specialisto išvadoje Nr. 97TPK-26/2023 nurodyta, kad R. L. nėra tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., b. l. 88). Nuo 2003-02-01 dirba UAB (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 87). Darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 100). Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, kad nusiskundimų dėl R. L. elgesio nėra gavusi (2 t., b. l. 103). Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija nurodė, kad nusiskundimų dėl R. L. elgesio nėra gavusi (2 t., b. l. 106). Turi leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus (2 t., b. l. 92). Medžiotojų klubas ,, (duomenys neskelbtini)“ R. L. charakterizuoja teigiamai (2 t., b. l. 140, 141). Vedęs (2 t., b. l. 88-91). Gyvena su sugyventine R. G.. R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalis). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnyje, padarė su nukentėjusiąją kartu gyvenantis asmuo (BK 60 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Tvirkinamieji veiksmai ir nesunkus sveikatos sutrikdymas padaryti idealia nusikalstamų veikų sutaptimi. Tvirkinamieji veiksmai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, o nesunkus sveikatos sutrikdymas – veikiant netiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos baigtos. Jos nukreiptos į įstatymo saugomą asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, žmogaus sveikatą, o nukentėjęs asmuo yra labiausiai socialiai pažeidžiamas mažametis asmuo, kuris tvirkinamuosius veiksmus patyrė iš kartu gyvenančio asmens. Kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo vienkartinio pobūdžio, jos tęstinės, sukėlusios traumuojančių išgyvenimų mažametei, sutrikdžiusios jos sveikatą. Veikų tęstinis pobūdis rodo kaltinamojo asmens pavojingumą.

Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant BK 153 straipsnio 1 dalies ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamajam skirtinas terminuotas laisvės atėmimas 2 metams, o už BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnė bausmė apima švelnesnę, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, vis dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismo nuomone bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti nuteistajam taikant 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą be intensyvios priežiūros.

Atidėdamas bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam R. L. skirtina pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė tyčines, apysunkes nusikalstamas veikas, dirba jam skirtina 20 MGL dydžio įmoka, nustatant šešių mėnesių įmokos sumokėjimo terminą.

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiąją D. S. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinkta advokatė Raimonda Venckutė (2 t., b. l. 195). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius 2023-05-15 pateikė patikslintą pažymą, kurioje nurodė, kad susidarė 977,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 104). Vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą suteikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Raimonda Venckutė, todėl šios tarnybos išlaidos atlygintinos valstybei jas priteisiant iš kaltinamojo R. L..

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 136-137) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – teismui nepateikta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Baudžiamojoje byloje esantys kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (1 t. b. l. 98, 2 t., b. l. 15).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsniu, BPK 272 straipsniu, BPK 276 straipsniu, BPK 298 straipsniu, BPK 301 - 302 straipsniais, BPK 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, BPK 304 - 305 straipsniais, BPK 307 - 308 straipsniais, BPK 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir paskirti:

- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskirti terminuotą laisvės atėmimą 2 metams;

- už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, paskirti terminuotą laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir R. L. skirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu R. L. paskirtos galutinės 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 71 straipsniu, paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL (1000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į šio fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo R. L. išieškoti valstybės naudai 977,32 Eur (devyni šimtai septyniasdešimt septyni eurai 32 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl nukentėjusios atstovo dalyvavimo teisme.

R. L. paskirtą kardomąja priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui byloje esančius kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.