- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- I1-1167-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03601-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Paaiškina, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2019-02-27. Visą pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laiką buvo nenutrūkstamai pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir žeminamas pareiškėjo orumas. Pareiškėjas naudotis tualetu buvo priverstas matant Lukiškių TI-K administracijos bei personalo darbuotojams, Lukiškių TI-K pareigūnai (įskaitant ir moteris) galėjo stebėti pareiškėją per kamerų duryse įrengtą langą. Sanitariniai mazgai Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose atskirti tik 1,5 m. aukščio pertvara nuo likusiojo gyvenamojo kameros ploto ir visiškai neatskirti nuo įėjimo į kamerą durų bei jose esančio stebėjimo langelio. Kadangi tualeto patalpa nuo gyvenamojo ploto neatskirta, nėra ir atskiros oro šalinimo sistemos, todėl kameroje jausdavo blogas kvapas. Kamerų sanitariniuose mazguose įrengtos užuolaidos buvo itin nepatogios, be to, visiškai neužtikrino privatumo, nes uždengdavo tik iš dalies. Atskirų sanitarinio mazgo kabinų, kurios būtų atskirtos nuo kameros gyvenamojo ploto, įrengta nebuvo. Lukiškių TI-K, neatskirdamas sanitarinio mazgo patalpos, suvaržė pareiškėjui įstatymu užtikrintą subjektinę teisę į tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą, todėl tokie veiksmai turėtų būti vertinami kaip neteisėti įstaigos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmai (neveikimas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo teismo netaikyti trejų metų ieškinio senaties termino, nes privatumo pažeidimas tęsėsi visą laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2019-02-27 nepertraukiamai.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Paaiškina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2019-02-27, tačiau skundą teismui pateikė 2020-11-03, todėl Vilniaus pataisos namai prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.
Įkalinimo įstaigos gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio sanitariniame mazge. Dalyje kamerų sanitarinio mazgo patalpa buvo įrengta kaip atskira kabina su durimis. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa buvo atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebėjo suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Taikytinuose teisės aktuose nebuvo numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendravo griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais, visuomet stengėsi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Įstaigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai bendro pobūdžio, nekonkretūs. Tam tikras suimtųjų ir (ar) nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Vilniaus pataisos namų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2019-02-27.
Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, paaiškino, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovės atstovo veiksmų laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2019-02-27, o skundą teismui pateikė tik 2020-11-03.
Nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011-09-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis neužtikrinant jo privatumo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2019-02-27. Skundą teismui pareiškėjas pateikė 2020-11-04 (spaudas ant voko). Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jo teisės kalinimo metu galimai yra pažeidžiamos, apie tai, jog jam nėra užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, tačiau, kaip minėta, skundą teismui pateikė tik 2020-11-04.
Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsižvelgiant į atsakovės atstovo prašymą ir į pareiškėjo skundo padavimo terminą, į aplinkybę, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, nenurodė ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, nagrinėjamu atveju laikytina, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2017-11-03, todėl toliau teismas nagrinės pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tik už laikotarpį nuo 2017-11-04 iki 2019-02-27.
Pareiškėjo teigimu, ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, įrengtu kameroje, sanitarinis mazgas neatitvertas nuo gyvenamosios kameros dalies, juo naudojantis asmuo matomas pro kameroje įrengtą langelį, užuolaidos neužtikrina visiško privatumo.
Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (higienos normos redakcija, galiojusi iki 2015-10-31 ir aktuali normos redakcija, galiojanti nuo 2018-11-01), nustatanti tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos reikalavimus, nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2016-01-28 iki 2020-12-22) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos.
Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą (akutę) (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007-11-15 sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012-01-10 sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015-03-10 sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai).
LVAT, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT išaiškinimus, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, nes tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (pvz., LVAT 2017-06-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3169-442/2017; 2017-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).
Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros dalies atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m. Atsakovės atstovas detalizavo, kad dalyje kamerų sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis (b. l. 20). Iš pateiktų duomenų matyti, kad kamerose Nr. 50 ir Nr. 106, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis. Atsakovės atstovo teigimu kamerų sanitariniuose mazguose, kurie nėra įrengti kaip atskiros kabinos, įrengtos užuolaidos asmenų privatumui užtikrinti, tačiau, pagal aukščiau nurodytus EŽTT bei LVAT išaiškinimus, įrengta užuolaida nėra tinkamas asmens privatumo užtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu.
Taigi atsakovės atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sanitarinių mazgų tinkamą atitvėrimą nuo kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, gyvenamojo ploto, taigi konstatuotina, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį nuo 2017-11-04 iki 2019-02-27, iš viso 469 paras, todėl šį laikotarpį pareiškėjo privatumas juo naudojantis galėjo būti pažeistas. Teismas kaip svarbią aplinkybę privatumo pažeidimo lygiui vertina tai, kad pareiškėjas visą laikotarpį kamerose buvo laikomas vienas, todėl laikytina, kad privatumo pažeidimo intensyvumas nebuvo didelis.
Kadangi pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 469 paras pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniais mazgais, darytina išvada, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjo patirta neturtinė žala privalo būti atlyginta pinigine forma.
Taigi pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K naudojantis netinkamai įrengtais sanitariniais mazgais iš viso 469 paras, visą šį laiką pareiškėjas kameroje buvo kalinamas vienas, todėl pažeidimo intensyvumas laikytinas nedideliu. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, į pažeidimo mastą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2231-525/2020, 2020-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-756/2020, 2020-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2803-624/2020, 2020-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1447-556/2020), į aplinkybę, kad pareiškėjas kamerose buvo kalinamas vienas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteistinas 750 Eur neturtinės žalos dydis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo L. N. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui L. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.