- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- A-1447-556/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02827-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Ričardas Piličiauskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas baigėsi dėl reorganizacijos)
- Pareiškėjas
- A. M.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. birželio 15 d. kameros tipo patalpose. Atvykus į Lukiškių TI-K pareiškėjui išduotas čiužinys, prikimštas neaiškios kilmės medžiagomis, nuo jų čiužinys buvo nelygus. Čiužinio išorinė (viršutinė ir apatinė) dalis buvo apsinešusi rūdimis, į čiužinį buvo įsigėręs kitų žmonių prakaito kvapas, jis buvo nehigieniškas. Tokios pačios būklės buvo pagalvė ir antklodė. Todėl pareiškėjas negalėjo išsimiegoti, nuolat kęsdavo nugaros bei kaklo skausmus, niežtėjo kūną, jautė blogą kvapą, sklindantį iš minkštojo inventoriaus. Taip pat kamerų gultų pagrindai buvo geležiniai ir apėję rūdimis, dėl to naudojant nuosavą čiužinį jis išsitepdavo rudžių dėmėm. Sanitarinis mazgas (tualetas) kamerose buvo neatskirtas nuo likusios kameros dalies, todėl pareiškėjas jausdavo diskomfortą ir pažeminimą, nes pareiškėją, besinaudojantį sanitariniu mazgu galėjo matyti tiek kiti kameroje esantys asmenys, tiek įstaigos darbuotojai. Kameros nebuvo tvarkomos, jose veisėsi tarakonai. Kamerose nakties metu buvo nuolat paliekamas įjungtas dirbtinis apšvietimas, tai trukdė miegoti, dėl to pareiškėjas patyrė miego sutrikimus, teko prašyti vaistų. Pareiškėjas pabrėžė, kad valstybė turi užtikrinti, jog vidutinis minimalus vienam kalinamam asmeniui tenkantis gyvenamasis laisvas plotas būtų ne mažesnis nei 4 kv. m, o kamerų, kuriose jis buvo kalinamas, plotas buvo tik apie 7 kv. m ploto, neatskaičius sanitarinių įrenginių ir baldų užimamo ploto. Pažymėjo, kad jam Lukiškių TI-K buvo suteikta tik 1 val. pasivaikščioti kieme, o naudotis dušu buvo leidžiama tik vieną kartą per savaitę 15 min. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. birželio 14 d. Laikėsi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 650 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. birželio 14 d.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, išskyrus kameroje Nr. 254, sanitarinis mazgas nuo kameros buvo uždengtas užuolaida. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sanitarinių mazgų tinkamą atitvėrimą nuo kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, gyvenamojo ploto. Todėl teismas konstatavo, kad sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas visą ginčui aktualų laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. birželio 14 d., iš viso – 217 parų, todėl šiomis dienomis galėjo būti pažeistas pareiškėjo privatumas juo naudojantis. Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas kamerose didžiąją laiko dalį buvo laikomas vienas, tai leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju teisės į privatumą pažeidimo intensyvumas nebuvo didelis. Teismas kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatė.
8. Teismas, atsižvelgęs į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, į šios pažeidimo mastą, trukmę, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, pareiškėjui priteisė 650 Eur neturtinei žalai atlyginti.
III.
9. Atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
10. Atsakovo atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa buvo atitverta 1,5 m. aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebėjo suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtus stebėjimo langelius, siekdami užtikrinti asmenų elgesio kontrolę. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų laisvės atėmimo įstaigos veiksmų. Pareiškėjas taip pat nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės šioje byloje. Be to, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisimas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
11. Pareiškėjas atsiliepimu prašo priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti duomenis apie kameras, kurios jis buvo kalinimas, ir jose kalėjusius asmenis iki 2017 m. birželio mėn. bei duomenis, ar nuo 2013 m. Lukiškių TI-K buvo įsigyti nauji čiužiniai, užklotai ir pagalvės. Pareiškėjas išreiškia ir prašymą jam priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti pervesti į jo nurodytą sąskaitą.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, dėl to jis patyrė pažeminimą. Pareiškėjas taip pat nurodo kitas aplinkybes apie kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K, dėl kurių, jo nuomone, jis patyrė neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Pareiškėjas prašo išreikalauti duomenis apie kameras, kurios jis buvo kalinimas, ir jose kalėjusius asmenis iki 2017 m. birželio mėn. bei duomenis, ar nuo 2013 m. Lukiškių TI-K buvo įsigyti nauji čiužiniai, užklotai ir pagalvės. Pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą nėra, kadangi: i) duomenys apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo kalinimas (numeriai, plotai, sanitarinių mazgų (tualetų) įrengimas, kalėjusių asmenių skaičius kamerose) jau buvo pateikti byloje pirmosios instancijos teismui (b. l. 33–34, 37, 65–68); ii) duomenys apie čiužinius, užklotus ir pagalves nėra reikšmingi šioje proceso stadijoje, nagrinėjant bylą pagal atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalies pagrindu (išsamesni argumentai, kodėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo ribas, išdėstyti žemiau šioje nutartyje.).
V.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. birželio 15 d. (vis dėlto bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. birželio 14 d. (b. l. 33–34).
15. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais (tualetais) kamerose, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui 650 Eur neturtinei žalai atlyginti.
16. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo juridinis asmuo Lukiškių TI-K pasibaigė ir jo teisės bei pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Nepaisant to, kad atsakovo atstovas prašo panaikinti visą teismo sprendimą, iš apeliacinio skundo turinio yra akivaizdu, kad atsakovo atstovo skundžia tik tą teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.
17. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo atsiliepimo dalis, kuriuo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas, turinio prasme atitinka ne atsiliepimui, bet apeliaciniam skundui keliamus reikalavimus (ABTĮ 134 str. 2 d. 5, 6, 7 p.), dėl to ši atsiliepimo dalis galėtų būti vertinama kaip pareiškėjo paduotas apeliacinis skundas. Vis dėlto pareiškėjas atsiliepimą, kurio dalį būtų galima vertinti kaip apeliacinį skundą, pateikė šioje byloje tik 2020 m. vasario 17 d. (b. l. 140), nors skundžiamas sprendimas priimtas ir paskelbtas 2019 m. vasario 14 d. (pareiškėjas šį teismo sprendimą (jo nuorašą) gavo 2019 m. vasario 27 d. (b. l. 98), dėl to pareiškėjas praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties kalendorinių dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, o pareiškėjas neprašo šio praleisto termino atnaujinti (ABTĮ 132 str. 2 d.). Pareiškėjui praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti šioje byloje ir neprašant jo atnaujinti, teisėjų kolegija neturi pagrindo nagrinėti ir nenagrinėja pareiškėjo atsiliepimo dalies, kuria prašoma priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į atsakovo atstovo paduoto apeliacinio skundo ribas, t. y. tikrinama tik ta teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas pareiškėjo skundas iš dalies.
19. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų asmenų, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.). Pareigos užtikrinti tinkamą kalinamo asmens, besinaudojančiu sanitariniu mazgu (tualetu), privatumą, nepaneigia ir aplinkybė, kad laisvės atėmimo įstaiga turi užtikrinti kalinamų asmenų apsaugą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-875-756/2020).
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, ir jose buvusių sanitarinių mazgų įrengimą (b. l. 33–34, 37, 65–68), konstatuoja, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu (išskyrus laikotarpiu, kai buvo kalinamas kameroje Nr. 254, kurioje sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis) buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas (tualetas) buvo iš dalies atskirtas tik 1,5 m aukščio pertvara ir papildomai nebent užuolaida. Šios aplinkybės neginčija ir atsakovo atstovas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu). Tik tai truko 158 paras, o ne 217 parų, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas. Šis pažeidimas yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 8 straipsnio, kuris garantuoja asmens teisę į privatumą, pažeidimą.
21. Nustačius, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista (pažeistas Konvencijos 8 str.), pripažintina, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu veikė neteisėtai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
22. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas yra ilgalaikio pobūdžio pažeidimas, kuris, kaip minėta, buvo daromas 158 paras. Atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie pagrįstų, kad nagrinėjamu atveju dėl minėto padaryto pažeidimo nėra pagrindo pareiškėjo patirtą neturtinę žalą kompensuoti pinigais. Todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra pagrindas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą atlyginti pinigais. Tačiau, įvertinusi pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo pobūdį ir trukmę (pažeidimas truko 158 paras, iš šių 158 parų pareiškėjas 11 parų kamerose buvo kalinamas vienas, dėl to šiomis paromis ir pažeidimo pobūdis buvo lengvesnis, nes pareiškėjas galėjo būti matomas tik Lukiškių TI-K pareigūnų), nenustačiusi, kad teisės į privatumą pažeidimas pareiškėjui būtų sukėlęs ilgalaikius neigiamus padarinius (pvz., sveikatos problemas), įvertinusi, kad kitų pareiškėjo teisių pažeidimų šioje byloje nenustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pakankama suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 450 Eur.
23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo atstovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui 450 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl pareiškėjo prašymo jam priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti pervesti į jo nurodytą sąskaitą pažymėtina, kad už teismo sprendimo (šios nutarties) įvykdymą yra atsakingas ne teismas, o Lietuvos valstybė, kuriai nagrinėjamu atveju kyla prievolė atlyginti neturtinę žalą pareiškėjui, dėl to šis prašymas detaliau teismo nevertintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), priteisti pareiškėjui A. M. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo A. M. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.”
Nutartis neskundžiama.