- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-06
- Bylos Nr.
- eAS-483-556/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas: kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, t. y. neatitinka faktinės tikrovės; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2025 m. kovo 4 d. raštą Nr. (1.23 Mr.)-7R-818 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti viešojo administravimo subjektą tinkamai / teisingai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo; 4) priteisti iš atsakovo 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovės sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 3 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde prašo panaikinti Raštą, tačiau kartu su skundu nėra pateiktas pats skundžiamas Raštas, taip pat neaišku, kurią tiksliai dieną pareiškėjas jį gavo. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismas nustatė, jog pareiškėjui apie ginčijamą Raštą turėjo būti žinoma dar 2025 m. kovo 31 d., kadangi administracinės bylos Nr. eI3-10928-780/2025 duomenys patvirtina, jog pareiškėjas šią dieną jau kreipėsi į teismą dėl šio rašto panaikinimo. Vadinasi, pareiškėjas skundą teismui dėl minėto administracinio sprendimo panaikinimo pateikė tik 2025 m. lapkričio 26 d., t. y. praėjus gerokai daugiau laiko nei įstatyme įtvirtinti terminai, todėl akivaizdu, jog šis terminas yra praleistas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė, t. y. ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo atsisakė priimti.
Pareiškėjo prašymas „pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarimo teiginiai neatitinka tikrovės ir moralės“ iš esmės yra ne teisių gynimo priemonė, o subjektyvios nuomonės dėl aukščiausios konstitucinės institucijos akto išraiška, kuri negali būti vertinama administracinio teismo procesu. Tokie reikalavimai prieštarauja pačiai ABTĮ paskirčiai, t. y. užtikrinti asmens teisių ir teisėtų interesų gynimą viešojo administravimo srityje. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog šis pareiškėjo skundo reikalavimas akivaizdžiai nenagrinėtinas administraciniame teisme, kadangi nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
Pareiškėjas prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, tačiau nagrinėjamu atveju nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo ar jo dalies, taikytinos nagrinėjamoje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Abstraktus ar bendro pobūdžio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą negali būti laikomas tinkamu pagrindu inicijuoti šią procesinę procedūrą, nes tai neatitinka nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodo jokios konkrečios teisės normos, kuri, jo manymu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o prašymas yra deklaratyvus ir nesusijęs su ginčo nagrinėjimu šioje byloje, pareiškėjo reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą teismo laikytas nepagrįstu.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 50 000 Eur moralinės / emocinės / psichologinės žalos / skriaudos / kenkimo atlyginimą, tačiau nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, jog neturtinė žala siejama būtent su Rašto, kurio apskundimo terminą pareiškėjas jau praleido ir jis neatnaujintinas. Reikalavimas dėl žalos priteisimo yra išvestinis reikalavimas, kylantis būtent iš prašomo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo, todėl ir šį skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsisakė priimti.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį, tačiau kartu su skundu nepateikė žyminio mokesčio apmokėjimo kvito, o kitų duomenų, kad žyminis mokestis būtų sumokėtas už šį teismui pateiktą skundą, taip pat nėra, todėl klausimo dėl žyminio mokesčio priteisimo / grąžinimo teismas nesprendė.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai neatitinka faktinės tikrovės, priimti atskirąją nutartį.
Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pareiškėjas (skundais) jau ne kartą kreipėsi į Regionų administracinį teismą dėl Rašto panaikinimo (žr. administracines bylas Nr. eI3-10928-780/2025, Nr. eI3-11863-362/2025, Nr. eI3-12364-505/2025, eI3-12880-631/2025, ir kt.). Regionų administracinis teismas pareiškėjo tokius pareiškimus (skundus) atsisakė priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. eAS-557-662/2025, Nr. eAS-641-815/2025, Nr. eAS-691-552/2025, Nr. eAS-715-1047/2025 ir kt., atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, pirmosios instancijos teismo nutartis paliko galioti nepakeistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. eAS-557-662/2025, Nr. eAS-641-815/2025, Nr. eAS-990-492/2025, Nr. eAS-978-415/2025 nustatė, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. eAS-691-552/2025, Nr. eAS-715-1047/2025 ir kt. nustatė, kad su Raštu ir jo turinio svarbiausiais elementais pareiškėjas galėjo susipažinti vėliausiai 2025 m. kovo 31 d., kai pateikė skundą Regionų administraciniam teismui dėl Rašto panaikinimo (administracinė byla Nr. eI3-10928-780/2025), todėl pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir nenurodė jokių išskirtinių bei svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) nagrinėti iš esmės.
Taigi dėl pareiškėjo pareiškime (skunde) nurodytų aplinkybių ir reikalavimų nagrinėti nepriimtinumo jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-936-520/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-914-815/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1140-415/2025; ir kt.).
Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2026 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-188-662/2026; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.
Dėl pareiškėjo prašymo pripažinti Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas neatitinkančiomis tikrovės pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus, atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; ir kt.), administraciniai teismai nenagrinėja bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; ir kt.). ABTĮ 18 straipsnio nuostatos nesuteikia kompetencijos administraciniams teismams nagrinėti klausimus dėl atitinkamų Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės.
Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.