- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-07
- Bylos Nr.
- 2YT-3163-909/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34746-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Pareiškėjas
- G. F.
- Kreditorius
- H. O.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. F. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė Jurgita Bareikienė, išieškotojas H. O.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas G. F. 2025 m. spalio 8 d. pateikė antstolei Jurgitai Bareikienei skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo yra ginčijami antstolės veiksmai dėl palūkanų skaičiavimo, prašydamas perskaičiuoti palūkanas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą (ne ilgiau kaip už 5 metus), panaikinti neteisėtai apskaičiuotas palūkanas, pateikti išsamų, oficialų skolos ir palūkanų apskaičiavimą ir sustabdyti perteklinių palūkanų išieškojimą iki perskaičiavimo.
2. Skunde nurodo, kad pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą, palūkanų ir kitų periodinių mokėjimo išieškojimui taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas. Nurodo, kad vykdomoji byla pradėta 2009 m., o antstolės 2023 m. rugpjūčio 31 d. patvarkyme nurodyta iš pareiškėjo išieškoma 8 803,78 Eur palūkanų suma akivaizdžiai viršija 5 metų laikotarpio dydį.
3. Antstolė Jurgita Bareikienė 2025 m. gruodžio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-18-29806, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 16 d. antstolės Jurgitos Bareikienės kontorai pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. vykdomasis raštas Nr. 2-5391-619/2009 dėl 11 584,80 Eur (40 000 Lt) skolos, 347,54 Eur (1 200 Lt) bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 11 584,80 Eur (40 000 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo H. O. naudai. Nurodė, kad pagal teismų praktiką sutrumpintas penkerių metų senaties terminas taikomas ieškiniams dėl palūkanų priteisimo pareikšti, o ne įsiteisėjusių teismo sprendimu priteistų palūkanų išieškojimui atlikti, todėl skundo argumentas dėl CK1.125 straipsnio 10 dalies pažeidimo yra nepagrįstas (kaip ir skundo reikalavimas panaikinti neteisėtai apskaičiuotas palūkanas, sustabdyti perteklinių palūkanų išieškojimą iki perskaičiavimo, pateikti išsamų, oficialų skolos ir palūkanų apskaičiavimą), kadangi vykdymo veiksmams CK 1.125 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai nėra taikomi. Pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-5391-619/2009 priteistos 5 proc. metinės palūkanos nuo 11 584,80 Eur (40 000 Lt) sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti nuo 2008 m. gruodžio 1 d. AIS sistemos duomenimis šiai dienai yra priskaičiuota 9 867,71 Eur palūkanų, kai metinės 5 proc. palūkanos sudaro 579,24 Eur. Pažymėjo, kad skola ir palūkanos nebuvo mokėtos nuo priteisimo, t. y. nemokėta daugiau kaip 17 metų. Bylos duomenys teikiami ir skolininkas G. F. gali susipažinti per antstolių informacinę sistemą www.antstoliai.lt.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. sausio 7 d. 9:00 val. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat išsiunčiant 2025 m. gruodžio 15 d. nutarties patvirtintas kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510, 512 straipsniai). Suinteresuotas asmuo H. O. per teismo nustatytą terminą (iki 2025 m. gruodžio 31 d.) atsiliepimo byloje nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
5. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie suponuoja, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
6. Iš civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolė Jurgita Bareikienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0018/09/01085 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-5391-619 dėl 11 584,80 Eur skolos, 347,54 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo H. O. naudai. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 31 d. priėmė patvarkymą dėl arešto uždėjimo turtui Nr. S-23-18-17097, kuriame nurodė, kad piniginį išieškojimą sudaro 11 932,34 Eur skola ir 8 803,78 Eur palūkanų. Antstolė Jurgita Bareikienė 2025 m. spalio 8 d. gavo skolininko G. F. skundą, kurį 2025 m. gruodžio 11 d. patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų Nr. S-25-18-29806 atsisakė tenkinti, ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė spręsti teismui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymi, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, kurio 3 straipsnyje įtvirtinta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (1 dalis). Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (2 dalis).
8. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė Jurgita Bareikienė vykdomojoje byloje Nr. 0018/09/01085 2023 m. rugpjūčio 31 d. priėmė patvarkymą dėl arešto uždėjimo turtui Nr. S-23-18-17097, kuriame nurodė, kad piniginį išieškojimą sudaro 11 932,34 Eur skola ir 8 803,78 Eur palūkanų. Skolininkas pateikė skundą, nurodęs, kad antstolė neteisėtai palūkanas skaičiuoja už ilgesnį nei 5 metų laikotarpį, todėl 8 803,78 Eur palūkanų suma akivaizdžiai viršija 5 metų laikotarpio dydį. Nustatyta, kad antstolė Jurgita Bareikienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0018/09/01085 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-5391-619 dėl 11 584,80 Eur skolos, 347,54 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 11 584,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškotojo H. O. naudai. Pareiškėjas nurodė, kad pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą palūkanų ir kitų periodinių mokėjimų išieškojimui taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas, todėl antstolė turi perskaičiuoti palūkanas už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį ir pašalinti ieškojimui pateiktas palūkanas, kurios viršija įstatyme nustatytą terminą. Teismas pažymi, kad pagal CK 1.125 straipsnio 10 dalį, sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi paminėtoje nuostatoje aiškiai nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų senaties terminas yra taikomas ieškiniams dėl palūkanų priteisimo pareikšti, o ne įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų palūkanų išieškojimui atlikti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vykdymo veiksmams CK 1.125 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai nėra taikomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-974-516/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-5391-619/2009 dėl 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 11 584,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškotojo H. O. naudai. AIS sistemos duomenimis šiai dienai yra priskaičiuotų palūkanų, kai 5 proc. metinės procesinės palūkanos sudaro 579,24 Eur. Antstolė nurodė, kad skola ir palūkanos nebuvo mokėtos nuo skolos priteisimo, t. y. nemokėta daugiau nei 17 metų, todėl per nurodytą laikotarpį pagrįstai susidarė 8 803,78 Eur palūkanų suma. Nustatyta, kad antstolė teikia bylos duomenis pareiškėjui ir jis pats gali susipažinti per antstolių informacinę sistemą www.antstoliai.lt. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai dėl ieškinio senaties termino taikymo procesinėms palūkanos bei kiti skundo reikalavimai panaikinti neteisėtai apskaičiuotas palūkanas, sustabdyti perteklinių palūkanų išieškojimą iki perskaičiavimo ir pateikti išsamų, oficialų skolos ir palūkanų skaičiavimą yra nepagrįsti, todėl atmestini.
11. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad antstolė Jurgita Bareikienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).
12. Į esminius pareiškėjo skundų motyvus atsakyta. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo G. F. skundą dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei vykdomąją bylą Nr. 0018/09/01085.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.