- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- 2YT-21367-1099/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- B. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. L. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja B. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po tėvo V. M. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), praleistą dėl svarbių priežasčių.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad jos tėvas V. M. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau ji praleido 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Aiškina, kad kadangi neturi išsilavinimo ir niekada nebuvo susidūrusi su panašiais dalykais, manė, jog palikimas pereis savaime. Pažymi, kad apie būtinybę priimti palikimą sužinojo tik tuomet, kai norėjo sudaryti sandorį.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų apie galimą palikėjo V. M. palikimo perėjimą valstybei. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant; nurodo, kad nėra pradėjusi paveldėjimo procedūros dėl V. M. galimo turto paveldėjimo valstybės vardu.
5. Suinteresuotas asmuo R. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenimis V. M. mirė našliu; turėjo du pilnamečius vaikus: B. L. (pareiškėja) ir R. V. (suinteresuotas asmuo).
7. Testamentų registro išraše nenurodyta kitų galimų įpėdinių, kurie priėmė mirusio V. M. palikimą, nors palikimo priėmimo faktas ir užfiksuotas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad, tikėtina, dalį V. M. palikimo priėmė jo dukra – suinteresuotas asmuo R. V. pagal 2008 m. lapkričio 6 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Kita vertus, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, iki šiol dalis tam tikro turto (žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini)) priklauso mirusiam V. M..
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-759-357/2021). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.
9. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
10. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
11. Taigi, iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėja terminą palikimui (dalis žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)) priimti praleido dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo ir nežinojimo, kad palikimui priimti reikalinga atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus.
12. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, t. y. pareiškėjos teisinių žinių stoka, turėjo įtakos tam, jog ji negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
13. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjos nurodytas aplinkybes (teisinių žinių stoka) dėl termino palikimui priimti praleidimo pripažįsta svarbiomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui, atnaujina pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo V. M. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pareiškėjai B. L., kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.