Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, iš dalies darbingas (50% darbingumas nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2020 m. vasario 13 d.), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2019 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1100-369/2019 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 4 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnio 1 dalis)), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, o atnaujinus įrodymų tyrimą sujungtoje nutrauktoje baudžiamoje byloje Nr. 1-1100-369/2019, buvo nustatyta, kad jis padarė BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. 2019 m. rugpjūčio 31 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,62 prom. girtumas), viešoje vietoje, esančioje Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, sutrikdydamas viešąją rimtį ir tvarką, vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai su šaligatvio plytele, sudaužydamas abu galinius žibintus, subraižydamas buferį ir bagažinės dangtį, apgadino F. A. automobilį Renault, „Koleos“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas 1276 EUR žalą. Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 284 straipsnyje.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Kaltinamasis V. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Teisiamajame posėdyje 2020 m. sausio 7 d. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąją ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamasis, kuris gynėjo nepageidavo (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamasis V. R. tiek teisme, tiek ikiteisminiame tyrime (b. l. 33), prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Parodė, kad kaltinime nurodytą dieną su draugu vartojo alkoholinius gėrimus bare, pavadinimo neatsimena. Buvo piktas dėl draugo elgesio, todėl, grįždamas namo, savo namo kieme, (duomenys neskelbtini), paėmęs šaligatvio plytele, ja apgadino kaimyno

F. A. automobilį Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaužydamas abu galinius žibintus, subraižydamas buferį ir bagažinės dangtį. Buvo neblaivus, priešingai taip nesielgtų. Daužėsi ir į laiptinės duris, nes neatsiminė įėjimo kodo. Dėl padaryto labai gailisi. Blaivus taip nesielgtų. Su kaimynų F. A. santykiai geri. Jo atsiprašė ir atlygino visiškai jam padarytą 1276 EUR žalą.

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali. Teismų praktikoje laikomasi, kad būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-72/2010,2K-91/2010,2K-136/2010, 2K-410/2011,2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011,2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018, 2K-229-976/2018).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius viešosios tvarkos pažeidimą (BK 284 straipsnis) patvirtina bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis). Taip, 2019 m. rugpjūčio 31 d. 23:09 val. buvo gautas M. V. pranešimas, kad vyras su plyta apdaužė automobilius (b. l. 4). Šias aplinkybes šis liudytojas patvirtino apklaustas liudytoju ikiteisminiame tyrime. Liudytojas patvirtino, kad toks vyro elgesys sukėlė jo pasipiktinimą, todėl jis paskambino policijai. Atvykę policijos pareigūnai tą vyrą sulaikė (b. l. 27). Atvykę policijos patruliai 2019 m. rugpjūčio 31 d. priėmė iš nukentėjusiojo F. A. pareiškimą, kad tie (duomenys neskelbtini) namu stovėjęs jo automobilis Renault, „Koleos“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas – sudaužyti abu galiniai žibintai, subraižytas buferis ir bagažinės dangtis (b. l. 5-8). Pastarasis nukentėjusysis patvirtino šias aplinkybes ir apklaustas ikiteisminiame tyrime liudytoju. Nurodė, kad dėl įvykio jam padaryta 1276 EUR žala (b. l. 11, 14). Įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyti nukentėjusiojo nurodyti automobilio sugadinimai, šalia buvo rastos sudaužytų galinių žibintų stiklų šukės (b. l. 5-8). Nusikalstamos veikos padarymo metu V. R. buvo neblaivus, nes 2019 m. rugsėjo 01 d., 00:16 val. jam buvo nustatytas 0,62 % girtumas (b. l. 44).

Kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, dėl to buvo surašytas 2019 m. rugsėjo 11 d. protokolas (b. l. 53). Visgi, V. R. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1100-369/2019, 2019 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnio 1 dalis), todėl susitaikymo institutas konkrečiu atveju negali būti taikomas, nes nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Byloje ištirtais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad V. R. vandališkus veiksmus, kuriais apgadino nukentėjusiojo F. A. automobilį Renault, „Koleos“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atliko viešoje vietoje, esančioje Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo. Tai atliko matant kaimynui, kuris pranešė apie įvykį ir pasipiktino dėl nusikalstamo elgesio. Veiksmai buvo gan intensyvus, nes atlikti šaligatvio plytele, kuria tyčia buvo sugadintas minėtas automobilis – sudaužyti abu galiniai žibintai, subraižytas buferis ir bagažinės dangtis. Dėl to kilo triukšmas, kuris atkreipė kaimyno, pranešusio apie įvykį, dėmesį, dėl kurio jis buvo išėjęs ir į balkoną. Veika padaryta vėliu laiku, apie 23.00 val. Nukentėjusiajam padaryta didele 1276 EUR žala, kuri jam kaltinamojo vėliau buvo atlyginta. Visa tai patvirtina, kad V. R. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Veika kvalifikuota teisingai. Todėl V. R. pripažintinas kaltu, padarius šią nusikalstamą veiką.

V. R. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Laikytina, kad jis veiką padarė būdamas neteistas. Minėta, kad jam buvo pritaikytas susitaikymo su nukentėjusiuoju institutas (BK 38 straipsnis) ir nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, jis 2019 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1100-369/2019 buvo atleistas, o byla buvo nutraukta (BK 97 straipsnis).

V. R. prisipažino padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, todėl tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Minėta, kad 2019 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1100-369/2019 V. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, tačiau, per vienerius metus padarė naują tyčinį nesunkų nusikaltimą – viešosios tvarkos sutrikdymą. Todėl šioje byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas bylą prijungus prie šios bylos. Spręstinas ir atsakomybės klausimas pagal šį baudžiamąjį nusižengimą (BK 38 straipsnio 4 dalis), dėl kurio padarymo jis buvo prisipažinęs ir gailėjosi. Todėl tai teismas taip pat laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje veikoje teismas nenustatė.

Kaltinamasis V. R. yra baustas administracine tvarka ir turi vieną galiojančią nuobaudą už tai, kad visuomeniniu transporto važiavo be bilieto. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi. Dėl patirtos traumos yra iš dalies darbingas (50%). Atlygino nukentėjusiajam žalą. Todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. R. paskyrus su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, bei bausmes nesusijusias su pinigine sankcija. Manytina, kad kaltinamajam turi būti paskirta bausmės rūšis - laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis).

V. R. skirtinos tokio dydžio bausmės: už nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje - laisvės apribojimo bausmę 4 mėnesiams; už 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą - laisvės apribojimą 6 mėnesiams. Paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, ir paskiriant V. R. subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios dydį sumažinti 1/3 (BK 64¹ straipsnis), paskiriant sumažintą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu V. R. privalės: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnio 3 dalis).

Įvertinęs V. R. jau aptartą asmenybę, teismas sprendžia, kad pastarajam, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, būtina įpareigoti būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val. ryto, jeigu tai nesusieta su darbu, mokslu ar gydymusi, bei uždrausti jam turėti, vartoti, įgyti psichiką veikiančias medžiagas, jeigu tokios nebuvo paskirtos gydytojo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamajam V. R. taikomą byloje kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civiliniu ieškiniu byloje nukentėjusysis F. A. reikalavo priteisti 1276 EUR turtinę žalą (b. l. 20, 21, 23). Teisiamajame posėdyje 2020 m. sausio 7 d. ir ikiteisminiame tyrime (b. l. 24) nukentėjusysis ir civilinis ieškovas F. A. patvirtino, kad jam ši žala visiškai kaltinamojo atlyginta. Pretenzijų pastarajam nebeturi. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad atlygino visiškai nukentėjusiajam žalą. Todėl laikytina, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas šio reikalavimo atsisakė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 4 mėnesiams.

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams.

Paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir paskirti V. R. subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios dydį sumažinti 1/3 (BK 64¹ straipsnis), paskiriant sumažintą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Įpareigoti V. R. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val. ryto, jeigu tai nesusieta su darbu, mokslu ar gydymusi, bei uždrausti jam turėti, vartoti, įgyti psichiką veikiančias medžiagas, jeigu tokios nebuvo paskirtos gydytojo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. R. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.