Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-13 · Administracinė byla Nr. I-2612-609/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-13
Bylos Nr.
I-2612-609/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03001-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
V.Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2612-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03001-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1; 37.2; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 13 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V.Š. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų, jam priteisti 9600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 3-20) nurodė, jog jis nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. sausio 19 d. buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje I sektoriaus I būryje sąlygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, jog patalpose, kurių dydis nuo 12 iki 21 kv.m. buvo laikoma apie 9-12 žmonių. Mano, jog keletą kartų buvo viršytas teisės aktais nustatytas ploto dydis, turintis tekti vienam asmeniui. Remiasi Europos žmogaus teisių teismo praktika, teigdamas, jog ypač mažas plotas ir ilgas kalinimo laikas yra savaime pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios Konvencijos 3 straipsnio prasme. Akcentuoja, jog gyvenamąjį plotą dar labiau mažino kameroje esantys baldai ir kitas inventorius. Mano, jog už šiuos pažeidimus turi būti priteista 2000 Eur neturtinė žala. Skundžiasi netinkamu apšvietimu ir ventiliacija kamerose, prašydamas priteisti 800 Eur neturtinę žalą. Teigia, jog ventiliacija iš vis neveikia, o vėdinimas per langą, kurį uždengia vienos eilės grotos, yra nerezultatyvus. Pažymi, jog gyvenamosios patalpose ir kitur nėra tinkamai užtikrinamas patalpų apšvietimas, kameroje yra tik dvi 36 vatų lemputės, natūrali šviesa silpnai patenka dėl ant langų esančių grotų. Pabrėžia, jog kameroje nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, žiemą buvo nuo 14 iki 16 laipsnių, o vasarą – iki 32 laipsnių. Teigia, jog patalpos neremontuotos, sienos ir lubos pasidengusios pelėsiu, todėl buvo pažeista teisė į sveiką aplinką. Dėl minėtų pažeidimų prašo priteisti 800 Eur neturtinę žalą. Akcentuoja, jog nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo pažeista jo garbė ir orumas, ir už šiuos neteisėtus veiksmus prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skundžiasi netinkama sveikatos apsauga, teigdamas, jog kreipiantis į gydytoją, buvo atsisakyta paskirti gydymą. Teigia, jog jam nuolat skauda, svaigsta galva, sutrinka regėjimas, praranda sąmonę, nes galvoje yra svetimkūnis. Dėl tokių veiksmų prašo priteisti 3000 Eur neturtinę žalą. Akcentuoja, jog Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje nebuvo laikomasis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-72, kadangi kainos parduotuvėje buvo didesnės, be to perkant gaiviuosius gėrimus jis turėdavo sumokėti depozito mokestį, tačiau atsakovas nesudarė galimybės susigrąžinti depozito. Dėl šių neteisėtų veiksmų prašo atlyginti 2000 Eur. Dėl aukščiau nurodytų neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinius skausmus, psichologinius išgyvenimus, kančias, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažeminimą, nukentėjo jo orumas, reputacija.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 40-48) su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašo ginčo laikotarpio pabaigą laikyti jo skundo surašymo dieną - 2018 m. gruodžio 12 d. Akcentuoja, jog pareiškėjas buvo laikomas 5 ir 1 būryje, pagal miegamųjų vietų skaičių patalpoje vienam asmeniui teko 3,18 kv.m. ir 3,10 kv.m., todėl minimaliai tenkančio vienam nuteistajam gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Akcentuoja, jog jokie teisės aktai nenumato, kad baldų, esančių patalpoje, taip pat inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto. Paaiškina, kad pareiškėjas buvo patalpintas atskiruose lokaliniuose sektoriuose ir gyveno bendrabučio tipo gyvenamuosiose patalpose, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę galėjo nustatytu laiku vaikščioti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčiose. Pažymi, jog patalpos aprūpinamos inventoriumi pagal galiojančius teisės aktus, patalpos vėdinamos per langus, patalpas turi valyti apgyvendinti nuteistieji. Akcentuoja, jog apsauginės grotos ant langų įrengtos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Teigia, jog įstaigoje užtikrinama gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta, temperatūros palaikymas, sanitarinis mazgas ir dušinė yra atskiroje patalpoje nuo gyvenamųjų patalpų. Pabrėžia, jog įstaigoje direktoriaus įsakymu yra sudaryta komisija, kuri 2 kartus per mėnesį tikrina kainas įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, o tarą, kuriai taikomas depozito mokestis, priima nuteistųjų parduotuvė. Paaiškina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, nepatogumų, pažeminimo, taip pat į sveikatos priežiūros specialistus dėl nemigos, galvos skausmo dėl per stiprios šviesos. Pabrėžia, jog dėl galvos skausmo kreipėsi 3 kartus, o 2018 m. gegužės 17 d. buvo konsultuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydytojo neurologo. Teigia, jog pareiškėjas sužalojimus patyrė 2010 metais, todėl kalinimo sąlygos 2018 metais niekaip negalėjo įtakoti pareiškėjo nusiskundimų dėl galvos skausmo. Argumentuoja, jog pareiškėjas privalo tinkamai įrodyti visas aplinkybes, siekdamas žalos atlyginimo. Mano, jog pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė nuteistajam žalos, todėl prašo skundą atmesti.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Pravieniškės pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN) bendrabučio tipo patalpose sąlygų, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. (skundo pateikimo teismui dienos). Nors pareiškėjas skunde datą nurodo iki 2019 m. sausio 19 d., tačiau teismas, spręsdamas skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, reikšmingomis ir analizuotinomis pareiškėjo kalinimo sąlygomis laiko laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d.

Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinius skausmus, psichologinius išgyvenimus, kančias, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažeminimą, nukentėjo jo orumas, reputacija.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. „Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN bendrabučio tipo patalpose sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.

Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo laikymo sąlygų Pravieniškių PN bendrabučio tipo patalpose, kai laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. jam nebuvo užtikrinamas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas, ploto mažinimo užimamais baldais ir kitu inventoriumi, dėl higienos normų neatitikimo: drėgmės, netinkamos ventiliacijos, netinkamos apšvietimo, netinkamos temperatūros, sveikatos priežiūros neužtikrinimo, privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat dėl pažeistų teisių, apsiperkant kalinimo įstaigos parduotuvėje.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės, bylai aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 10 d. ir redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 10 d.) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam asmeniui, o kamerų tipo patalpose – ne mažesnis kaip 3,6 kv.m. (11¹.2 punktas).

Iš byloje esančios Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 2019 m. sausio 7 d. pažymos (b.l. 53), 2019 m. sausio 10 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pažymos (b.l. 54), Ūkio skyriaus 2019 m. sausio 14 d. pažymos (b.l. 93-94) bei atsakovės atstovo atsiliepimo nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas 1-ojo sektoriaus 1 ir 5 būriuose, kurių plotas 60,29 kv.m. (5 būrio, įrengta 19 miegamųjų vietų) ir 37,21 kv.m. (1 būrio, įrengta 12 miegamųjų vietų). Pagal pateiktus duomenis apie faktinį asmenų skaičių matyti, jog 2019 m. gegužės 29 d. 5-o būrio 4 gyvenamojoje patalpoje buvo 6, o 1-ojo būrio 3 gyvenamojoje patalpoje – 11 nuteistųjų. Pažymėtina, jog objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiškėjas, gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė. Vertintina tai, kad pats pareiškėjas skunde nurodė, jog nuteistųjų skaičius buvo nuo 9 iki 12, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Pagal atliktus skaičiavimus (60,29/19 bei 37,21/12), akivaizdu, jog vienam asmeniui tenkantis plotas (3,18 kv.m. ir 3,10 kv.m.) atitiko Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo teisė į minimalų plotą nebuvo pažeista.

Naujosioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo, kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsiželgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018). Nagrinėjamu atveju nenustatyti nacionalinės teisės pažeidimai dėl kameros ploto normos, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią kameros ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas.

Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad patalpose nebuvo tinkamo vėdinimo, apšvietimo, buvo drėgna, buvo netinkama temperatūra.

Ginčo laikotarpiu higienos normas pataisos namuose reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos ir saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., bei redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.).

Pagal HN 134:2015 14 punktą gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas nustato, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Pagal higienos normos 17 punktą gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinamos per langus, ventiliacines angas, apšvieta atitinka minėto teisės akto reikalavimus.

Pareiškėjas teismui pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. raštą (b.l. 21-22), iš kurio nustatyta, jog pareiškėjas pats kreipėsi į visuomenės sveikatos centrą dėl pažeistų teisių. Visuomenės sveikatos centras, atlikęs valstybinę operatyvinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nustatė, kad pagal atliktus dirbtinės apšvietos matavimus, nustatyta, jog 5 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje dirbtinė apšvieta buvo 109 lx, o 1 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje – 120 lx. Taigi minėto rašytinio įrodymo pagrindu buvo konstatuotas Higienos normos 14 punkto pažeidimas, todėl šioje dalyje nusatyta, kad atsakovės atstovas neveikė taip, kaip pagal teisinį reguliavimą turėjo veikti. Nors patikrinimas buvo atliekamas 2018 m. lapkričio 12 d. ir jo metu nustatyti pažeidimai dėl dirbtinės apšvietos, o atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų, jog apšvieta ginčo laikotarpiu buvo kitokia, nei konstatuota Visuomenės sveikatos centro atliekamo patikrinimo metu, spręstina, jog galėjo būti pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktais reglamentuotas higienos normas dėl dirbtinės apšvietos visu ginčo laikotarpiu.

Dėl ventiliacijos, drėgmės patalpose, netinkamos oro temperatūros teismas sprendžia, jog pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti savo teiginiams. Atsakovės atstovas nurodė, jog patalpos vėdinamos per langus, kas konstatuota ir minėtame Visuomenės sveikatos centro rašte, įstaigos 1-ame sektoriuje šildymas yra centralizuotas, yra užtikrinamas temperatūros palaikymas nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, inter alia (be kita ko), iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose, taip pat ir pelėsio. Pravieniškių PN, įrengdami grotas ant langų, vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo atsakovės atsakomybei kilti. Pažymėtina, jog pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 11.5 punktą, gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Pagal pateiktą fotonuotrauką (b.l. 49) matyti, jog grotomis akivaizdžiai nėra uždengiama natūrali šviesa, taip, kaip nurodo pareiškėjas, pro jas tikrai gali patekti aplinkos oras, siekiant patalpas išvėdinti.

Pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Kaip jau minėta, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Tai reiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių, t. y. konkrečiai nenurodo, kaip apskaičiuotas oro judėjimo greitis, leidžiantis daryti išvadą, kad buvo netinkama ventiliacija, laikėsi drėgmė, kokiais būdais pamatuota santykinė oro drėgmė, šiluma kameroje. Tokiu būdu pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės, netinkamos šilumos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš atsakovės atstovo veiksmų, jam neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.

Kadangi pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose, kuriose sanitarinis mazgas ir dušinė įrengta atskiroje patalpoje nuo gyvenamųjų patalpų, sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos atskirtos ne žemesnėmis 1,5 m aukščio sienelėmis, todėl akivaizdu, kad buvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-556/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-308-492/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1039-822/2018). Taigi šioje dalyje nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai.

Pareiškėjas skundžiasi pažeistomis teisėmis, nes apsipirkdamas parduotuvėje mokėdavo brangiau, be to, nebuvo sudarytos sąlygos susigrąžinti depozito mokestį.

Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, 2016 m. kovo 29 d. įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. V-139 yra sudaryta komisija, tikrinanti kainas įstaigoje veikiančioje parduotuvėje ir lyginanti jas su Pravieniškių kaime veikiančia parduotuve UAB „Pas Lizą“ (b.l. 55). Atsakovės atstovo duomenimis tarą, kurai taikomas depozito mokestis, priima nuteistųjų parduotuvė, kurioje paslaugas teikia UAB „Pontem“. Vertintina, jog pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė teiginį, jog kainos įstaigos parduotuvėje didesnės, nenurodė, kaip ir kas nustatė kainų neatitikimą, su kokiomis kainomis buvo lyginamos įstaigos parduotuvėje esančių prekių kainos, taip pat nenurodė, kada jam nebuvo sudaryta galimybė priduoti tarą, kuriai taikomas depozito mokestis, ar jam toks mokestis buvo nesugrąžintas. Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN administraciją dėl per didelių kainų parduotuvėje ar negalėjimo atgauti depozito mokestį, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje vertintini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti, ir skundas dėl minėtų pažeidimų atmestinas.

Neturtinė žala kildinama ir iš atsakovės atstovo veiksmų, tinkamai neužtikrinus sveikatos priežiūros. Pareiškėjo teigimu, jis kreipėsi į gydytoją dėl to, kad nuolat skauda, svaigsta galva, praranda sąmonę, nes galvoje yra svetimkūnis, tačiau gydymas nebuvo paskirtas. Savo argumentams pagrįsti jis pateikė išrašus iš Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (b.l. 23-25), medicinos dokumentų išrašą iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (b.l. 26), Asmens sveikatos istoriją (b.l. 27-35). Nustatyta, kad svetimkūnis pagal minėtus išrašus yra nuo 2010 metų. Pravieniškių pataisos namų 2019 m. sausio 9 d. medicininiame pažymėjime (b.l. 50) nurodyta, jog pareiškėjas 3 kartus kreipėsi dėl galvos skausmo, 1 kartą dėl galvos svaigimo, taip pat 2018 m. gegužės 17 d. konsultuotas Laisvės atėmimų vietos ligoninės gydytojo neurologo. Iš išrašų pagal asmens sveikatos istoriją nustatyta, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, jam buvo paskirti vaistai, pats pareiškėjas pasirašė, jog yra informuotas apie paskirtą gydymą (2018 m. liepos 3 d.). Taigi matyti, jog pareiškėjo sveikatos būklė buvo stebima, į visus pareiškėjo nusiskundimus buvo reaguojama, jam suteikta tinkama pagalba. Pagrįstu pripažįstamas atsakovės atstovo argumentas, jog pareiškėjo laikymo sąlygos ginčo laikotarpiu negalėjo įtakoti pareiškėjo būklės pablogėjimo, vertinant tai, kad sužalojimai (svetimkūnis galvoje) buvo patirti 2010 metais, todėl teismas sprendžia, jog patirtos pasekmės negali būti priežastiniame ryšyje su atsakovės atstovo veiksmais.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. pareiškėjui neužtikrino teisės į higienos normose reglamentuojamą tinkamą dirbtinę apšvietą, todėl pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose, pagal kurią gindamas Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, Europos Žmogaus Teisių Teismas tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Byloje pateikti duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę nesudaro pagrindo vertinti, jog minėti sveikatos sutrikimai ir jų pasekmės susijusios su nepakankama dirbtine apšvieta. Pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigais yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo V.Š. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, jog nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. Pravieniškių pataisos namuose buvo pažeista pareiškėjo teisė į higienos normose reglamentuojamą tinkamą gyvenamosios patalpos dirbtinį apšvietimą.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė